CP v2

Tag: Potvynių energija

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • Povandeninės jūrų turbinų jėgainės Europoje: potvynių energija tampa vis svarbesnė

    Povandeninės jūrų turbinų jėgainės Europoje: potvynių energija tampa vis svarbesnė

    Energetikos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai pastaraisiais metais priminė, kiek daug šalių vis dar priklauso nuo iškastinio kuro. Kartu auga ir elektros poreikis, todėl ieškoma šaltinių, kurie ne tik būtų švaresni, bet ir patikimai prognozuojami.

    Saulės ir vėjo elektrinės išlieka pagrindiniais energetikos transformacijos ramsčiais, tačiau jų gamyba priklauso nuo oro. Kai nėra vėjo ar dangų užtraukia debesys, gamyba krenta, o naktį saulės elektrinės apskritai negamina.

    Kodėl potvynių energija traukia dėmesį

    Būtent dėl šio nepastovumo Europoje ryškėja susidomėjimas potvynių energija. Skirtingai nei vėjas ar saulė, potvynius lemia Mėnulio ir Saulės gravitacija, todėl jų ciklus galima apskaičiuoti labai tiksliai net daugeliui metų į priekį.

    Technologijos principas dažnai apibūdinamas paprastai: tai tarsi vėjo jėgainės po vandeniu. Turbinų mentės sukasi nuo vandens srovių, kurios daugelyje vietų kryptį pakeičia du kartus per parą, o pagaminta elektra kabeliais perduodama į krantą.

    Europoje matyti politinis ir investicinis impulsas: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija artimiausiam dešimtmečiui sieja planus įdiegti bent 400 megavatų potvynių turbinų galios. Toks mastas prilygtų reikšmingam indėliui aprūpinant elektra didelius miestus, nors tai dar nebūtų pagrindinis energijos sistemos ramstis.

    Kiek energijos realiai įmanoma paimti

    Potvynių energetikos potencialas vertinamas keliais lygiais: teoriniu, techniniu ir praktiniu. Teorinis apima visą vandenyno judėjime esančią energiją, techninis parodo, kiek jos leistų paimti šiandieninės technologijos, o praktinis įvertina realius apribojimus.

    Praktiniai apribojimai dažniausiai susiję su laivyba, žvejyba, saugomomis teritorijomis ir poveikio aplinkai reikalavimais. Dėl to realiai panaudojama dalis gali siekti tik apie 1–20 proc. teorinio ištekliaus, nors net ir tokia dalis kai kuriose vietose sudaro reikšmingą kiekį.

    Naujesni tyrimai rodo daugiau nei 400 potencialių vietų 19 šalių, kur potvynių turbinos galėtų būti diegiamos. Išsamiau įvertintose geriausiose vietose metinė gamyba galėtų siekti apie 110 teravatvalandžių, kas prilygsta maždaug Portugalijos metiniam elektros suvartojimui.

    Kodėl proveržį lėtina kaštai ir atstumas

    Didžiausia problema ta, kad geriausios vietos potvynių turbinoms dažnai yra toli nuo didžiųjų vartotojų centrų. Tai reiškia brangius ir techniškai sudėtingus jūrinius kabelius, prijungimą prie tinklo ir papildomą infrastruktūrą krante.

    Be to, turbinoms labiausiai tinka siauri sąsiauriai ir tarpai tarp salų, kur vandens masės teka ypač sparčiai. Tokiose vietose būtini detalūs jūros dugno ir srovių tyrimai, o jų daugelyje regionų dar trūksta, todėl dalis potencialo gali būti pervertinta arba, priešingai, ateityje išaugti turint tikslesnius duomenis.

    Energetikos sistemai, kurioje vis daugiau kintamos gamybos, svarbiausia potvynių energijos vertė gali būti ne vien gigavatai, o prognozuojamumas. Tokia gamyba gali tapti patikimu priedu prie vėjo ir saulės, padedančiu planuoti balansavimą ne valandoms, o metams į priekį.