Tag: Povandeninė infrastruktūra

  • „Indra“ subūrė Ispanijos įmonių aljansą Europos povandeninei infrastruktūrai saugoti

    „Indra“ subūrė Ispanijos įmonių aljansą Europos povandeninei infrastruktūrai saugoti

    Ispanijos technologijų bendrovė „Indra“ imasi koordinuoti naują Ispanijos įmonių aljansą, kurio tikslas – stiprinti Europos povandeninės infrastruktūros apsaugą. Dėmesio centre – po vandeniu esantys kabeliai ir kiti kritiniai objektai, kurių pažeidžiamumas laikomas viena didžiausių šiuolaikinių saugumo spragų.

    Kaip skelbia „Euronews“, susitarimas dėl SIPRIS iniciatyvos pasirašytas Paryžiuje, „Euronaval“ parodos metu. Prie projekto jungiasi septynios technologijų įmonės: „Indra“, SAES, UTEK, Aragon Photonics, Iqua Robotics, FYLA ir Sateliot.

    Iniciatyva siekiama užtikrinti Ispanijos technologinį savarankiškumą nuolatinės jūrų dugno ir povandeninės infrastruktūros stebėsenos srityje. Pagal planą, sprendimai turėtų apimti visą vandens masę – nuo paviršiaus iki dugno.

    Praktinis projekto pagrindas – skirtingų technologijų sujungimas į vieną sistemą: nuo jutiklių ir sonarų iki bepiločių platformų bei palydovinio ryšio. Tokia architektūra turėtų leisti greičiau aptikti grėsmes, anomalijas ar galimus pažeidimus.

    Projektą koordinuos „IndraMind“ ir „Seadef“

    Skelbiama, kad „Indra“ vadovaus viso „ekosistemos“ koordinavimui ir bus atsakinga už sistemos integraciją. Tam bus naudojama bendrovės „Seadef“ architektūra ir suverenaus dirbtinio intelekto platforma „IndraMind“.

    Numatoma, kad stebėseną sustiprins ir nepilotuojami orlaiviai – jie turėtų papildyti jūrinių sprendimų grandį, kurią sudarys tiek paviršinės, tiek povandeninės autonominės priemonės.

    „Indra“ jūrinių programų direktorė Ana Belén Buendía iniciatyvą sieja su „skubiu poreikiu“ stebėti povandeninę aplinką, kad Europa turėtų didesnę technologinę autonomiją. Jos teigimu, Ispanijos įmonių aljansas leis sukurti visapusišką sprendimą ir sustiprinti šalies pozicijas sparčiai strategiškai augančiame sektoriuje.

    Sonarai, povandeniniai dronai ir palydovinis ryšys

    Partneriai pasidalijo užduotis pagal kompetencijas. SAES į projektą įneš jutiklius ir sonarų signalų apdorojimo sprendimus, skirtus grėsmių aptikimui.

    Autonominių platformų dalyje UTEK bus atsakinga už nepilotuojamas paviršines transporto priemones (USV), o „Iqua Robotics“ – už nepilotuojamus povandeninius aparatus (UUV), kurie būtų naudojami infrastruktūros apžiūrai.

    Anomalijų aptikimui pasitelkiant šviesolaidį turėtų būti naudojami „Aragon Photonics“ sprendimai. Tuo metu FYLA prisidės povandeninėmis optinėmis komunikacijomis, o Sateliot – palydovine aprėptimi.

    Skelbiama, kad kuriamas modelis numatytas kaip modulinis ir plečiamas – ateityje į jį galėtų įsitraukti nauji rinkos dalyviai, technologijų centrai ir mažos bei vidutinės įmonės.

    Numatyti bandymai lauke prieš patekimą į rinką

    Artimiausias etapas – bandymai realiomis sąlygomis, po kurių sprendimą planuojama siūlyti rinkai. Straipsnyje pažymima, kad šis žingsnis Ispanijai gali tapti reikšmingu postūmiu gynybos pramonėje, o šalis priartėtų prie valstybių, galinčių savarankiškai saugoti jūros dugne esančią infrastruktūrą.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.