Tag: Poveikis aplinkai

  • CPK konsultacijos Grudziondzo savivaldybėje: gyventojai klausia dėl griovimų ir kompensacijų

    Grudziondzo savivaldybėje vykusiose konsultacijose dėl CPK planuojamos greitojo geležinkelio linijos gyventojai išsakė nerimą, kad kai kurie kaimai gali būti padalyti į atskiras dalis, o daliai žmonių tektų kraustytis. Daugiausia emocijų sukėlė Grabovieco kaimo situacija, nes visi siūlomi trasos variantai vienaip ar kitaip paliestų vietovę.

    Susitikime vietos bendruomenės atstovai klausinėjo, kokios realios priemonės būtų taikomos tiems, kurie formaliai nebūtų iškeldinti, tačiau liktų gyventi šalia naujos infrastruktūros. Gyventojai akcentavo galimą turto nuvertėjimą, triukšmą ir pasikeitusią gyvenimo kokybę, o atsakymų tikėjosi jau šiame planavimo etape.

    Keturi trasos variantai

    Priminta, kad savivaldybės teritorijoje svarstomi keli CPK linijos koridoriai, o dalis jų tiesiogiai kirstų gyvenvietes ir pavienes sodybas. Nurodyta, kad variantas W7 būtų planuojamas per atkarpą Grabowiec–Wielkie Lniska–Węgrowo, o variantas W20 per Stary Folwark–Kobylanka, kartu paveikiant ir kitas netoliese esančias vietoves.

    Iki liepos 27 dienos gyventojai gali teikti nuomonę apklausose apie siūlomus maršrutus, o atsakymai renkami savivaldybėje. CPK atstovai teigė, kad galutinis pasirinkimas dar nėra priimtas, todėl šiame etape esą svarbiausia surinkti pastabas ir įžvalgas apie kiekvieno varianto poveikį.

    Triukšmas, ekranai ir turto vertė

    Konsultacijose daug klausimų sulaukė triukšmo valdymas ir akustinės apsaugos priemonės. Savivaldybės vadovas domėjosi, kur konkrečiai būtų planuojami akustiniai ekranai ir nuo ko priklausytų jų įrengimas, tačiau projekto rengėjai pabrėžė, kad tokios detalės paprastai paaiškėja vėlesnėse poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

    Gyventojai taip pat kėlė klausimą, ar numatomos kompensacijos tiems sklypams, kurie nebus paimami visuomenės poreikiams, bet gali patirti nuostolių dėl kaimynystėje atsirandančios geležinkelio infrastruktūros. CPK atstovas aiškino, kad automatinės, įstatyme numatytos kompensacijos už galimą turto vertės sumažėjimą nenumatyta, tačiau gyventojai gali siekti žalos atlyginimo civiline tvarka, pateikdami nuostolius pagrindžiančius įrodymus.

    Didesnė išmoka už savanorišką pardavimą

    Aptarta ir vadinamoji savanoriškų nupirkimų programa, kai turto savininkai gali susitarti su investuotoju nelaukdami priverstinio paėmimo procedūrų. CPK atstovai teigė, kad tokiais atvejais už nekilnojamąjį turtą gali būti mokama iki 140 proc. jo nustatytos vertės, o visa suma išmokama pasirašant notarinį pirkimo–pardavimo sandorį.

    Gyventojams taip pat buvo svarbu, kiek laiko po sandorio galima likti gyventi parduotame būste, kol bus perduotas turtas. Nurodyta, kad tai derinama individualiai, tačiau praktikoje dažniausiai numatomas maždaug vienerių–pusantrų metų laikotarpis, kad žmonės spėtų įsigyti ar pasistatyti naują būstą.

    Susitikime klausta ir apie planuojamų griovimų skaičių bei kelių būklę statybų metu. CPK atstovai pripažino, kad dalyje variantų griovimų apimtys dar skaičiuojamos, o dėl statybų metu sugadintų kelių atsakomybė paprastai tektų rangovui.

    Skelbiama, kad investuotojo pasirinktas galutinis trasos variantas turėtų paaiškėti iki 2026 metų pabaigos. Iki tol savivaldybė ir gyventojai raginami teikti pastabas, nes būtent šiame etape dažniausiai fiksuojami jautriausi taškai, kuriuos vėliau sudėtingiau koreguoti.

  • Šiaurėje elnių bandos ima vengti vėjo jėgainių: veršiuotis traukia kelis kilometrus toliau

    Šiaurėje elnių bandos ima vengti vėjo jėgainių: veršiuotis traukia kelis kilometrus toliau

    Arkties ir Skandinavijos šiaurėje kai kur fiksuojamas netikėtas reiškinys: nėščios šiaurės elnių patelės veršiavimuisi renkasi vis tolimesnes vietas, kai šalia atsiranda vėjo jėgainių parkai. Tyrėjai, remdamiesi gyvūnų sekimo duomenimis, pastebi, kad dalis bandų migruoja kelis kilometrus toliau nuo įprastų veršiavimosi plotų.

    Šie plotai daugelį kartų kartojosi iš kartos į kartą, todėl bet koks jų apleidimas laikomas reikšmingu signalu. Pokyčiai svarbūs ir dėl to, kad veršiavimosi sezonu elniai yra ypač jautrūs trikdžiams: jiems reikia ramesnės aplinkos, pastovaus maisto prieinamumo ir kuo mažiau streso.

    Ko vengia elniai?

    Iš pirmo žvilgsnio būtų galima manyti, kad gyvūnus atbaido triukšmas arba žmonių veikla statybų metu. Tačiau stebėjimai rodo, kad vengimas kai kur išlieka ir tada, kai parkai jau veikia įprastu režimu, o žmonių aplink beveik nėra.

    Mokslininkai aprašo vadinamąją vengimo zoną, kuri tam tikrais atvejais gali siekti kelis kilometrus aplink veikiančius vėjo parkus. Įdomu tai, kad elnių elgesys neretai kinta priklausomai nuo reljefo: jei tarp bandos ir jėgainių atsiranda kalvos ar kitos kliūtys, gyvūnai gali elgtis ramiau.

    Regėjimas, kurio žmogus neturi

    Viena iš dažniausiai minimų hipotezių siejama su šiaurės elnių jutimais. Šie gyvūnai turi išskirtinių regos prisitaikymų, leidžiančių geriau orientuotis sniego ir prieblandos sąlygomis, o tyrimuose aptariama ir jų reakcija į šviesos bei kontrasto pokyčius.

    Dėl to besisukančios mentės, jų metami šešėliai ir greitai kintantis vaizdas horizonte elniams gali būti gerokai labiau dirginantis, nei atrodo žmogui. Kartu su infrastruktūra, pavyzdžiui, keliais, kabelių trasomis ar elektros linijomis, tai gali sukurti papildomą barjerą migracijai.

    Kodėl tai svarbu ir ką daro šalys?

    Vėjo energetika laikoma viena svarbiausių priemonių mažinant iškastinio kuro naudojimą, tačiau šiaurinėse teritorijose ji dažnai plėtojama būtent ten, kur jautrios ekosistemos ir tradiciniai gyvūnų ganymo bei migracijos keliai. Todėl diskusija vis dažniau sukasi ne apie tai, ar vėjo jėgainių reikia, o kaip jas planuoti, kad poveikis biologinei įvairovei būtų kuo mažesnis.

    Praktikoje tai reiškia detalesnį poveikio aplinkai vertinimą, jautriausių teritorijų vengimą, infrastruktūros tankio mažinimą ir sprendimus, kurie padėtų išsaugoti migracijos koridorius. Kai kur svarstomi ir techniniai bei planavimo kompromisai, pavyzdžiui, atstumai iki veršiavimosi vietų ar parko išdėstymas taip, kad būtų mažiau vizualinių trikdžių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes poveikis priklauso nuo vietovės, bandos įpročių, oro sąlygų ir net konkretaus parko konfigūracijos. Vis dėlto elnių elgesio signalai tampa svarbia informacija planuojant naujus projektus ir vertinant jau veikiančių parkų įtaką gamtai.

  • Tyrimas JK: saulės elektrinių moduliai klaidina šikšnosparnius, jie juos painioja su vandeniu

    Tyrimas JK: saulės elektrinių moduliai klaidina šikšnosparnius, jie juos painioja su vandeniu

    Didėjant saulės energetikos apimtims, mokslininkai vis dažniau vertina ne tik naudą klimatui, bet ir poveikį biologinei įvairovei. Jungtinėje Karalystėje stebint šikšnosparnius prie saulės elektrinių nustatyta, kad lygūs modulio paviršiai gali keisti jų elgesį.

    Tyrėjai fiksavo situacijas, kai šikšnosparniai prie fotovoltinių modulių elgėsi taip, lyg šalia būtų vandens telkinys. Tai svarbu, nes šie žinduoliai orientuojasi echolokacija, o vanduo jų aplinkoje yra reikšmingas tiek medžiojant vabzdžius, tiek migruojant.

    Kodėl moduliai primena vandenį?

    Tyrimo išvada siejama su vadinamuoju jutiminiu spąstu: kai šikšnosparniai pasiųstą garsą nukreipia į labai lygų paviršių, atspindys gali priminti signalą, būdingą vandens paviršiui. Dėl to gyvūnai gali priskirti vietą neteisingai kategorijai ir priimti jiems nenaudingus sprendimus.

    Mokslinėje literatūroje tokie reiškiniai apibūdinami kaip klaidinančios žmogaus sukurtos struktūros, kurios imituoja gamtinius orientyrus. Panašūs atvejai anksčiau fiksuoti ir kitoms gyvūnų grupėms, kai atspindintys ar blizgūs paviršiai supainiojami su vandeniu.

    Kokios pasekmės šikšnosparniams?

    Stebėjimai rodo, kad dėl klaidinančio signalo gali kisti aktyvumo lygis ir judėjimo maršrutai. Kai kurioms rūšims tai gali reikšti vengimą skristi per įprastus koridorius arba papildomas energijos sąnaudas, jei tenka apylankomis pasiekti maitinimosi vietas.

    Tyrėjai taip pat kelia prielaidą, kad didelės saulės elektrinių teritorijos gali tapti ekologiniu barjeru, ypač jei jos įrengiamos šalia svarbių buveinių ar migracijos kelių. Rizika didėja, kai šalia trūksta natūralių vandens telkinių, o lygūs paviršiai tampa ryškiu orientyru.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Pats faktas, kad saulės energetika mažina iškastinio kuro poreikį, nereiškia, jog infrastruktūra automatiškai neutrali ekosistemoms. Dėl to vis dažniau akcentuojamas planavimo etapas: vietos parinkimas, poveikio aplinkai vertinimas ir sprendiniai, mažinantys trikdymą.

    Praktikoje tai gali reikšti atsargesnį saulės parkų projektavimą šalia vandens telkinių, miškų pakraščių ir kitų šikšnosparniams svarbių teritorijų, taip pat papildomus tyrimus prieš statybas ir po jų. Energetikos transformacija, anot mokslininkų, turi vykti kartu su priemonėmis, kurios padeda apsaugoti rūšis, nuo kurių priklauso ekosistemų pusiausvyra.

  • Šri Lankoje saulės elektrinė pastatyta dramblių migracijos kelyje: 450 gyvūnų grįžta ten, kur nyksta maistas

    Šri Lankoje saulės elektrinė pastatyta dramblių migracijos kelyje: 450 gyvūnų grįžta ten, kur nyksta maistas

    Kas vyksta Hambantotoje?

    Šri Lankos Hambantotos regione fiksuojamas didelės, maždaug 450 dramblių bandos judėjimas atgal link teritorijos, kurioje įrengta saulės elektrinė. Vietos bendruomenės ir gamtosaugininkai teigia, kad gyvūnai grįžta į seniai naudotą buveinę, nes aplinkiniuose plotuose mažėja maisto ir saugių kelių judėti.

    Šis atvejis išryškina vis dažniau pasaulyje aptariamą dilemą: kaip sparčiai plečiant atsinaujinančios energijos projektus išvengti konflikto su laukinės gamtos poreikiais. Nors saulės energetika laikoma viena mažiausiai taršių, netinkamai parinkta vieta gali sukelti ilgalaikių pasekmių ekosistemoms.

    Migracijos koridorius ir prarasta buveinė

    Pasak vietos aplinkosaugos organizacijų, elektrinė buvo įrengta teritorijoje, kuri ilgą laiką veikė kaip dramblių migracijos koridoriaus dalis. Tokie koridoriai drambliais naudojami tam, kad bandos galėtų pasiekti ganyklas, vandens telkinius ir sezonines maitinimosi vietas.

    Įrengiant saulės parką dalis augalijos buvo pašalinta, o atviros ganyklos pakeistos infrastruktūra ir aptvėrimais. Dėl to gyvūnai, užuot radę žolę ir krūmynus, susiduria su tvoromis bei modulių masyvais, o bandos judėjimas tampa labiau nuspėjamas ir rizikingas žmonėms.

    Kodėl drambliai grįžta?

    Dramblių elgsena šioje situacijoje aiškinama paprastai: kai tradicinėse maitinimosi vietose mažėja augalijos, banda ieško alternatyvų, dažnai grįždama į anksčiau naudotas teritorijas. Tai nėra atsitiktinis klaidžiojimas, o prisitaikymas prie pakitusios aplinkos, kai saugūs maršrutai ir maisto šaltiniai tampa fragmentuoti.

    Žmonių veikla šiose vietovėse paprastai didina ir konfliktų riziką. Kai stambūs žinduoliai yra priversti judėti siauresniais koridoriais ar apeiti aptvertas zonas, dažniau pasitaiko susidūrimų su transportu, žemės ūkiu ir gyvenvietėmis.

    Ką tai reiškia atsinaujinančiai energetikai?

    Šri Lankos istorija rodo, kad net ir švarios energijos projektai privalo būti planuojami atsižvelgiant į biologinę įvairovę. Tarptautinėje praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia yra vietos parinkimas, poveikio aplinkai vertinimas ir migracijos koridorių apsauga, o ne vien technologijos pasirinkimas.

    Sprendimai paprastai apima alternatyvių teritorijų parinkimą, ekologinių praėjimų išsaugojimą, tvorų sprendinius, kurie nemažina laukinių gyvūnų judėjimo galimybių, bei nuolatinę stebėseną. Be tokių priemonių, konfliktai tarp infrastruktūros ir laukinės gamtos gali dažnėti, net jei projektų tikslas yra mažinti klimato kaitą.

    „Drambliai neįžengia į naujas žemes, jie tiesiog grįžta į vietas, nuo kurių buvo atskirti, kai pasikeitė kraštovaizdis“, – teigia vietos aplinkosaugos organizacijų atstovai.

    Kol kas pagrindinis klausimas Hambantotoje yra praktinis: kaip suderinti energetikos plėtrą su vienos svarbiausių Šri Lankos laukinės gamtos rūšių apsauga. Jei maisto bazė ir judėjimo keliai toliau trauksis, bandos spaudimas grįžti į buvusias buveines tik didės.