CP v2

Tag: Požeminiai tuneliai

  • Po Jeruzalės gatvėmis aptiko paslaptingą tunelį: archeologai dar nežino, kam jis tarnavo

    Po Jeruzalės gatvėmis aptiko paslaptingą tunelį: archeologai dar nežino, kam jis tarnavo

    Jeruzalės centre archeologai aptiko didelį požeminį tunelį, kurio tiksli kilmė ir paskirtis kol kas lieka neaiški. Pirminiai duomenys rodo, kad tai ne atsitiktinė ertmė, o sąmoningai suformuota konstrukcija su akivaizdžiais žmogaus darbo pėdsakais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tunelio sienos ir lubos yra stabilios, akmeninės, kai kur matyti preciziški akmens pjūviai. Dalis atkarpų turi vėlesnių pertvarkymų ir sutvirtinimų ženklų, todėl spėjama, kad objektas buvo naudojamas ilgą laiką arba pritaikomas keičiantis poreikiams.

    Kam galėjo būti skirtas?

    Didžiausia mįslė – tunelio funkcija. Ekspertai neatmeta, kad jis galėjo turėti praktinę paskirtį, pavyzdžiui, būti susijęs su vandens tiekimu, slaptu judėjimu mieste ar strateginiais perėjimais po tankiai apgyvendintomis teritorijomis.

    Kartu svarstoma ir ritualinė ar simbolinė reikšmė, nes Jeruzalės istoriniame sluoksnyje persipina skirtingų epochų religiniai bei politiniai kontekstai. Vis dėlto kol kas trūksta tiesioginių radinių, kurie leistų vienareikšmiškai pririšti tunelį prie konkretaus laikotarpio ar tradicijos.

    Kuo šis radinys išsiskiria?

    Nors Jeruzalėje anksčiau aptikta ne viena požeminė struktūra – cisternų, vandens kanalų ar siaurų praėjimų – šis tunelis išsiskiria savo mastu ir atlikimo kokybe. Kai kurios atkarpos išliko beveik nepaliestos, nepaisant šimtmečius trukusio grunto slėgio ir vėlesnės žmogaus veiklos mieste.

    Tyrėjams ypač įdomi tunelio vieta miesto audinyje, nes požeminė infrastruktūra dažnai atspindi, kaip Jeruzalė augo ir persitvarkė per skirtingas epochas. Kai kuriose vietose įžvelgiami požymiai, galintys sietis su gynybinėmis funkcijomis ar prieigos prie vertingų išteklių kontrole.

    Kas laukia toliau?

    Archeologai planuoja tęsti darbus ir tiksliau sužymėti visą tunelio trasą, taip pat patikrinti, ar jis jungiasi su kitais po žeme esančiais objektais. Tam ketinama pasitelkti modernius metodus, įskaitant lazerinį skenavimą ir 3D žemėlapių sudarymą, kurie leidžia detaliai fiksuoti net sunkiai pasiekiamas vietas.

    Tikimasi, kad nuoseklios analizės padės atkurti pirminį tunelio planą ir suprasti jo vaidmenį senojo miesto infrastruktūroje. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai gali papildyti žinias apie to meto inžineriją, geologijos išmanymą ir kasdienius Jeruzalės gyventojų poreikius.

  • Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijos akmens mieste atkasė sensaciją: po Houchengzui – milžiniškas tunelių tinklas

    Kinijoje archeologai pranešė aptikę įspūdingą radinį vėlyvojo neolito laikų Houchengzui akmens mieste: po įtvirtinimais driekiasi sudėtinga požeminių tunelių sistema. Tyrėjų vertinimu, dalis šių perėjimų galėjo būti įrengti prieš maždaug 4 300–4 500 metų, o jų mastas leidžia kalbėti apie neįprastai gerai organizuotą bendruomenę.

    Houchengzui jau anksčiau laikytas vienu didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Longshan kultūros laikotarpio centrų. Kompleksas užima daugiau nei 1 300 000 kvadratinių metrų, o jo gynybinę struktūrą sudarė masyvios sienos, grioviai ir kelių elementų fortifikacijų sistema.

    Požemiai, keičiantys vaizdą

    Naujausi kasinėjimai atvėrė tai, kas plika akimi nematoma: tuneliai, kaip manoma, jungė skirtingas miesto dalis ir kai kur kertė gynybinius įtvirtinimus. Tai leistų aiškinti, kad požeminiai koridoriai galėjo turėti ir susisiekimo, ir karinės taktikos paskirtį.

    Archeologai atkreipia dėmesį, kad dalis perėjimų veda už miesto sienų, todėl neatmetama, jog jie galėjo veikti kaip slaptos tiekimo linijos arba evakuacijos keliai apgulties metu. Toks sprendimas primena vėlesnių epochų gynybines praktikas, tačiau šiuo atveju kalbama apie gerokai ankstesnį laikotarpį.

    Technologinis lygis stebina

    Pačių tunelių konstrukcija taip pat kelia klausimų apie to meto inžineriją. Aprašoma, kad koridoriai turi arkines perdangas, primenančias tradicinę urvinių būstų architektūrą, o kai kurios atkarpos išliko neįprastai geros būklės, nors praėjo tūkstantmečiai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokio tinklo įrengimas reikalavo didelių darbo resursų, planavimo ir centralizuoto valdymo. Dėl to Houchengzui laikomas svarbiu tašku diskusijose apie ankstyvą Kinijos urbanizaciją, bendruomenių hierarchiją ir gynybos sistemų raidą Rytų Azijoje.

    Kas dar gali slėptis po žeme?

    Kol kas ištirta tik dalis požeminės infrastruktūros, todėl spėjama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau koridorių ir iki šiol nežinomų kamerų. Tolimesni darbai turėtų padėti tiksliau atsakyti, ar tuneliai buvo skirti vien gynybai ir judėjimui, ar taip pat galėjo tarnauti maisto atsargų saugojimui, ritualams ar kitai veiklai.

    Archeologijoje tokie radiniai dažnai keičia supratimą apie visuomenių galimybes ir kasdienybę, nes požeminiai statiniai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir aiškios priežiūros. Houchengzui atvejis rodo, kad vėlyvojo neolito bendruomenės galėjo imtis gerokai ambicingesnių projektų, nei ilgą laiką manyta.

  • Stryjaus centre rastas požeminis tunelis iš Austro-Vengrijos laikų: per jį iki šiol teka vanduo

    Ukrainos Lvivo srityje esančiame Stryjaus mieste, remontuojant Nepriklausomybės gatvę istoriniame centre, komunalininkai aptiko įėjimą į požeminį tunelį. Vietos valdžios teigimu, radinys siejamas su Austro-Vengrijos laikotarpiu, o tunelio dugnu kai kur teka švarus vanduo.

    Apie netikėtą atradimą pranešė Stryjaus miesto taryba, pabrėžusi, kad po gatve aptikta ertmė iki šiol išlaikė inžinerinius elementus. Pasak vietos kraštotyrininkų, šioje vietoje prieš daugiau nei šimtą metų tekėjo Mlynovkos upė, per kurią buvo įrengti ir nedideli tiltai.

    „Remonto metu darbininkai atsitiktinai aptiko įėjimą į seną tunelį, kuriuo šiandien vis dar teka vanduo“, – sakė Stryjaus miesto tarybos atstovai.

    Radinys sudomino miesto vicemerą Mychailą Žuravčaką, kuris į Stryjų pakvietė du požemių tyrinėtojus Andrejų Ryštuną ir Vladą Vergaz. Jie yra žinomi dėl detalių Lvivo požemių tyrimų ir požeminės infrastruktūros dokumentavimo.

    Tyrinėtojų teigimu, 1861 metų žemėlapiuose Mlynovkos vaga buvo pažymėta būtent dabartinės Nepriklausomybės gatvės vietoje, o šalia veikė malūnas. Vėliau, plečiantis miestui, vandens kelias buvo nukreiptas ir uždengtas, suformuojant požeminį kanalą, kuris galėjo būti tęsiamas iki tuometinių miesto pakraščių.

    Požemiuose tyrinėtojams pavyko nueiti apie 300 metrų. Tunelis, jų vertinimu, mūrytas iš raudonų plytų, vietomis sustiprintas betonu, o kai kur matyti ir stambūs akmens luitai.

    Skelbiama, kad tunelio aukštis skirtingose vietose nevienodas: dalyje atkarpų galima eiti išsitiesus, kitur tenka judėti pasilenkus ar net klūpant. Konstrukcijos matmenys apibūdinami kaip maždaug 2 metrų aukščio ir apie 1 metro pločio, o gylis nuo kelio dangos siekia maždaug metrą.

    Per dešimtmečius vanduo tunelyje sunešė daug smėlio, todėl pralaidumas galėjo sumažėti. Tyrinėtojai taip pat atkreipė dėmesį į taršos problemą: vienoje atkarpoje, netoli Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, aptikta daug purvo ir šiukšlių, nes į tunelį, kaip teigiama, patenka dalis aplinkinių namų buitinių nuotekų.

    Pasak tyrinėtojų, tęsti darbus planuojama po to, kai tunelio atkarpos bus išvalytos ir įvertintos saugumo sąlygos. Miesto atstovai kol kas neįvardija, ar požeminis kanalas ateityje galėtų tapti kultūros paveldo objektu ar turistine traukos vieta, tačiau pabrėžia, kad pirmiausia būtina atlikti inžinerinius ir aplinkosauginius vertinimus.