Ivano Frankivsko srityje Karpatų Smočyčiaus kalne speleologai aptiko naują vertikalią olą, kurios pradinis nustatytas gylis siekia bent 30 metrų. Specialistai pabrėžia, kad tai tik pirminiai matavimai, o tolesni tyrimai gali parodyti, jog ola yra dar gilesnė.
Ukrainos speleologų bendruomenėje ši žinia sulaukė išskirtinio dėmesio, nes smiltainio tipo Karpatų olose tokie gyliai laikomi gana retais. Tyrėjų teigimu, būtent geologinė sandara dažnai riboja ertmių formavimąsi, todėl 30 metrų riba jau dabar vertinama kaip reikšminga.
„Smočyčiaus kalne radome naują vertikalią olą. Pavadinome ją „Dzembonija“, nes netoliese yra tokiu pat pavadinimu vadinamas kaimas. Manome, kad ši ola gali tapti giliausia Karpatų ola“, – sakė speleologas ir Ukrainos speleologų asociacijos viceprezidentas Jurijus Kasjanas.
Pasak jo, komanda planuoja tęsti tyrimus ir patikslinti olos parametrus, tačiau darbai priklausys nuo sezoniškumo ir saugumo sąlygų. Vertikalių olų tyrinėjimai paprastai reikalauja specialios įrangos, o gylio matavimai tikslinami etapais, plečiant pasiekiamas atšakas.
Tuo pat metu speleologai pranešė apie dar vieną radinį Ternopilio srityje, kur gipsinėje oloje Na Chomach aptikta nauja, maždaug 50 metrų ilgio dalis. Ši ola žinoma nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, tačiau iki šiol buvo laikoma palyginti nedidele.
Specialistai aiškina, kad Na Chomach gali būti didesnės požeminės sistemos fragmentas, nes netoliese yra gerai žinoma Krištolinė ola, kurios ištirtas ilgis viršija 20 kilometrų. Jei ertmės priklauso tam pačiam masyvui, teorinė jungčių tikimybė išlieka, nors ją patvirtinti galima tik nuosekliais kartografavimo ir prasiskverbimo darbais.
„Per trečiąją ekspediciją pavyko prasibrauti pro siaurą plyšį, jį praplėsti ir atverti naują olos dalį. Toliau vėl pasiekėme susiaurėjimą, todėl darbus tęsime jau po žiemos“, – teigė Jurijus Kasjanas.
Jis pridūrė, kad žiemą dalyje olų žiemoja šikšnosparniai, todėl tyrinėjimai paprastai nukeliami į šiltąjį sezoną, siekiant netrikdyti gyvūnų. Be to, speleologai pranešė, kad jau anksčiau žinomoje Na Chomach dalyje pastebėjo keliose vietose pavaizduotus tridančius.
Pasak tyrėjų, tokie ženklai gali būti istorinės atminties pėdsakai, nes kai kurios Ukrainos olos XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo naudojamos kaip slėptuvės. Ši hipotezė kol kas vertinama atsargiai ir gali būti tikslinama renkant daugiau duomenų vietoje.
Speleologų bendruomenė pabrėžia, kad kiekvienas naujas atradimas prisideda prie tikslesnio regiono karstinių ir nekarstinių ertmių žemėlapio, o tai svarbu ir mokslui, ir saugiam lankymui. Tolesni Smočyčiaus olos matavimai turėtų parodyti, ar ji iš tiesų gali pretenduoti į giliausios Karpatų olos vardą.