CP v2

Tag: PPA sutartys

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • Lenkija tapo trečia pagal PPA Europoje: rekordinis ketvirtis iškėlė rinką į naują lygį

    Lenkija 2025 metais šoktelėjo į trečią vietą Europoje pagal ilgalaikių elektros pirkimo–pardavimo sutarčių PPA apimtis. Tai rodo Lenkijos energijos prekybos asociacijos Towarzystwo Obrotu Energią (TOE) apžvalga, apimanti laikotarpį nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos.

    PPA sutartys – tai ilgalaikiai susitarimai, pagal kuriuos elektros vartotojai ar tiekėjai perka energiją iš atsinaujinančių šaltinių projektų už iš anksto sutartas kainodaros sąlygas. Šis instrumentas vis dažniau naudojamas siekiant kainų stabilumo, atsinaujinančios energijos kilmės užtikrinimo ir emisijų mažinimo versle.

    Rekordinis 2025 metų ketvirtis

    TOE duomenimis, 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį viešai paskelbta 10 PPA sandorių, kurių bendra galia siekė 984 MW. Tai tapo istoriniu rekordu Lenkijos PPA rinkoje ir, pasak autoriaus, esmingai pakeitė šalies poziciją Europos kontekste.

    TOE pažymi, kad šis 984 MW rodiklis yra apie 70 proc. didesnis nei visų trijų ankstesnių 2025 metų ketvirčių suma. Be to, apimtis kelis kartus viršijo ankstesnių metų palyginamąjį lygį, todėl Lenkija pagal 2025 metais susitartus PPA kiekius pakilo į trečią vietą Europoje.

    Kodėl augo susidomėjimas PPA

    Ataskaitoje akcentuojama, kad rinka perėjo nuo nišinės prie brandesnės struktūros: daugėjo korporatyvinio poreikio, o sutartyse vis dažniau pradėta jungti kelias technologijas. Praktikoje tai reiškia portfelines PPA sutartis, kuriose derinama saulės ir vėjo gamyba, kad būtų suvaldytas gamybos profilio nepastovumas.

    Taip pat ryškėjo tendencija ilginant sutarčių trukmę: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasirašytos trys 15 metų trukmės sutartys. Ilgesni terminai paprastai padeda finansuoti naujus projektus, tačiau kartu kelia aukštesnius reikalavimus rizikų paskirstymui, indeksavimui ir balansavimo sąlygoms.

    Kainos: saulė brango, vėjas išliko stabilus

    TOE vertinimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį saulės energijos sandorių kainos paaugo, o vėjo profilio kainos iš esmės išliko stabilios. Apžvalgoje nurodoma, kad saulės profilio transakcinės kainos kilo nuo 253 iki 275 zlotų už MWh, tai atitinka maždaug 59–64 eurus už MWh.

    Tuo pat metu 10 metų trukmės bazinio produkto vertė su pristatymu nuo 2027 metų, TOE skaičiavimu, didėjo nuo 361,1 iki 403,4 zlotų už MWh, tai yra nuo maždaug 84 iki 94 eurų už MWh. Vėjo tipo pay-as-produced (PAP) vertė augo nuo 305,8 iki 343,2 zlotų už MWh, arba nuo maždaug 71 iki 80 eurų už MWh.

    Saulės PAP vertė, anot ataskaitos, per analizuotą laikotarpį išliko labiau spaudžiama ir laikotarpį baigė ties 243,1 zlotų už MWh riba, tai yra apie 56 eurus už MWh. TOE pabrėžia, kad skirtingų technologijų kainodaros išsiskyrimas tapo nuolatine rinkos ypatybe.

    Reguliaciniai sprendimai ir rinkos rizikos

    TOE analizėje išskiriami ir reguliaciniai veiksniai, galintys turėti įtakos vėjo projektų pasiūlai, o kartu ir PPA kainoms. Vertinama, kad ribota naujų sausumos vėjo elektrinių plėtra gali palaikyti vėjo PPA kainas, ypač kai pirkėjai siekia patikimesnio gamybos profilio nei vien saulės projektai.

    Kartu pabrėžiamos struktūrinės rizikos: viena jų – voliumetrinė rizika, kai faktinė pagamintos energijos apimtis skiriasi nuo planuotos ar sutartinės. Ataskaitoje taip pat akcentuojamas atsinaujinančios generacijos ribojimų augimas ir valandų su neigiamomis kainomis gausėjimas, dėl ko rinkoje sunkiau pasiekti vieningą kainos priedų ir išimčių logiką.

    Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys ir į išorinius veiksnius, galinčius lemti kainų šuolius, ypač per dujų kainų kanalą. TOE nurodo, kad geopolitinė įtampa ir dujų kainų pokyčiai 2026 metų pradžioje veikė PPA vertinimus, nors Lenkijos elektros gamybos struktūra dalį impulso, kaip teigiama, amortizavo.

    TOE vertinimu, struktūrinė paklausa, ilgesnės sutartys, daugiatechnologiniai portfeliai ir ribota vėjo pasiūla gali išlaikyti stipresnę kainų atramą vėjo PPA segmente. Tuo metu tolesnė fotovoltinių pajėgumų plėtra gali didinti saulės profilio kainų atotrūkį nuo bazinių rinkos kainų.

  • „Enea“ pasirašė beveik 300 GWh vėjo energijos cPPA: ką tai keičia pramonei ir ESG?

    Lenkijos energetikos grupės „Enea“ įmonė „Enea Eko“ sudarė korporatyvines elektros pirkimo sutartis (cPPA), pagal kurias pramonės ir energijos tiekimo sektoriaus klientams bus parduotas beveik 300 GWh atsinaujinančios energijos kiekis. Energija bus gaminama „Enea“ grupės valdomuose vėjo parkuose Skibno, Lubno, Darżyno ir Zaklików.

    Tokie susitarimai leidžia įmonėms fiksuoti ar stabilizuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui ir sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų. Kartu tai tampa praktiniu įrankiu mažinant su įsigyjama elektra susijusias netiesiogines emisijas, kurios dažnai įtraukiamos į tvarumo ataskaitas ir tiekimo grandinių vertinimus.

    Kam skirta vėjo energija?

    Vienas iš sutarties partnerių yra „Re Alloys“ grupė, veikianti sunkiosios pramonės segmente. Įmonė nurodoma kaip vienintelė Lenkijoje ir viena didžiausių Europoje ferolydinių gamintojų, o ši produkcija naudojama, pavyzdžiui, aukštos kokybės plienui, reikalingam ir vėjo energetikos komponentams.

    Metalurgija priskiriama prie imliausių energijai ūkio šakų, todėl ilgalaikė prieiga prie atsinaujinančios elektros su aiškiomis kainodaros sąlygomis paprastai vertinama kaip būdas užtikrinti gamybos tęstinumą. Tokie kontraktai dažnai tampa ir papildomu argumentu siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkose, kuriose pirkėjai vis dažniau vertina gaminių anglies pėdsaką.

    Kitas pirkėjas yra „Energia Euro Park“, kuri užsiima elektros paskirstymu ir pardavimu, be kita ko, Specialiojoje ekonominėje zonoje Euro-Park Mielec. Ši bendrovė, kaip skelbiama, yra visiškai kontroliuojama Lenkijos pramonės plėtros agentūros, o energija tiekiama įvairioms zonoje veikiančioms įmonėms, tarp jų ir pažangios pramonės sektoriams.

    Kodėl cPPA tampa strateginiu įrankiu?

    „Enea“ atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančios energijos tiekimas tiesiogiai pramonės klientams vis dažniau siejamas ne tik su kaštų planavimu, bet ir su ES dekarbonizacijos kryptimi. Verslui aktualūs ir reikalavimai, susiję su tvarumo atskaitomybe, nes įmonės vis dažniau turi pagrįsti energijos kilmę bei jos poveikį emisijų rodikliams.

    „Tiesioginės žaliosios energijos tiekimo sutartys pramonės klientams yra OZE verslo strategijos pamatas. Siekiame, kad mūsų energija pirmiausia užtikrintų Lenkijos įmonių saugumą, o joms reikia stabilių ir nuspėjamų energijos sąnaudų“, – sakė Bartosz Krysta, „Enea“ valdybos narys, atsakingas už komerciją.

    „Šie kontraktai yra platesni nei vien prekyba: rodome, kad pramonės dekarbonizaciją galima grįsti vietiniais, stabiliais aktyvais ir energija iš Lenkijos vėjo parkų“, – sakė Adam Dominiak, „Enea Eko“ vadovas.

    Energetikos rinkoje cPPA sutartys dažnai laikomos vienu iš būdų spartinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, nes jos suteikia gamintojams aiškesnį pajamų srautą, o vartotojams – didesnį kaštų prognozuojamumą. Kartu tai tampa atsaku į augantį spaudimą mažinti emisijas ir išlaikyti konkurencingą elektros kainą energijai imliuose sektoriuose.

  • „Statkraft“ ir Play pratęsė PPA Lenkijoje: iki 2037 metų tieks 290 GWh žalios energijos

    Ilgesnė sutartis ir didesni kiekiai

    Norvegijos valstybei priklausantis atsinaujinančios energijos gamintojas „Statkraft“ pranešė išplėtęs bendradarbiavimą su Lenkijos mobiliojo ryšio operatoriumi Play, pratęsdamas elektros pirkimo sutartį pagal PPA modelį. Susitarimas apima papildomus atsinaujinančios energijos kiekius ir ilgesnį tiekimo laikotarpį.

    Pasak bendrovių, ankstesnė 10 metų trukmės PPA sutartis pratęsta dar 3 metams. Taip pat numatyta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos „Statkraft“ padidins Play parduodamos žalios elektros apimtį iki 51 GWh per metus.

    290 GWh iki 2037 metų

    Pagal išplėstą susitarimą iki 2037 metų pabaigos „Statkraft“ Play papildomai patieks 290 GWh žaliosios energijos. Tai reiškia, kad bendras pagal sutartį užfiksuotas kiekis, palyginti su anksčiau skelbtais įsipareigojimais, iš esmės išauga beveik dvigubai.

    Toks PPA formatas verslui paprastai leidžia ilgesniam laikui stabilizuoti elektros įsigijimo sąnaudas ir sumažinti kainų svyravimų riziką, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Telekomunikacijų sektoriui, kur tinklų veikla reikalauja nuolatinio energijos vartojimo, tai tampa svarbiu finansinio planavimo elementu.

    Saulė ir vėjas viename krepšelyje

    Iki šiol sutarties tiekimo struktūroje buvo numatyta saulės elektrinių energija iš 36 MW galios fotovoltinės elektrinės, esančios Resko apylinkėse. Dabar šis miksas bus papildytas vėjo energija iš Korytnica 2 vėjo parko, esančio prie Korytnica ir Wierzbno savivaldybių ribos Mazovijos vaivadijoje.

    Skirtingų technologijų derinimas vienoje sutartyje paprastai padeda subalansuoti gamybos svyravimus: saulės generacija ryškesnė dieną ir šiltuoju sezonu, o vėjo gamyba gali būti stipresnė kitais periodais. Dėl to įmonėms lengviau diversifikuoti tiekimo portfelį ir valdyti rinkos bei gamybos rizikas.

    „Derindami skirtingas atsinaujinančių išteklių technologijas savo portfelyje, galime lanksčiau pritaikyti PPA sutartis prie klientų poreikių. Partnerystės išplėtimas suteiks Play ilgalaikį energijos kaštų prognozuojamumą ir padės įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus“, – sakė „Statkraft“ atstovas Kornel Koronowski.

    Play atstovė Beata Zborowska pabrėžė, kad saulės ir vėjo energijos derinys didina bendrovės portfelio įvairovę, gerina atsparumą rinkos svyravimams ir leidžia efektyviau valdyti riziką. Anot jos, ilgalaikės tokio tipo sutartys taip pat skatina atsinaujinančių išteklių plėtrą ir prisideda prie platesnių klimato tikslų įgyvendinimo.

  • „Mars“ užsitikrino elektrą iš būsimo Skuodo vėjo parko: 158,4 MW projektas planuojamas 2028 metais

    Sutartis dėl didžiosios dalies gamybos

    JAV maisto pramonės grupė „Mars“ paskelbė sudariusi ilgalaikę elektros pirkimo sutartį (PPA) su atsinaujinančios energetikos vystytoja „European Energy“ dėl didžiosios dalies planuojamo Skuodo vėjo parko gamybos Lietuvoje.

    Projekto įrengtoji galia turėtų siekti 158,4 MW, o komercinės veiklos pradžia šiuo metu planuojama 2028 metais. Skelbiama, kad vėjo parkas galėtų pagaminti apie 490 GWh elektros per metus.

    Ką reiškia PPA rinkai

    Tokios sutartys, kai įmonė tiesiogiai susitaria dėl elektros pirkimo iš konkretaus naujo projekto, yra vienas svarbiausių būdų greičiau finansuoti ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos plėtrą. PPA dažnai suteikia projektui reikalingą pajamų stabilumą, o pirkėjui padeda planuoti energijos sąnaudas ilgesniam laikotarpiui.

    Lietuvoje ir regione korporatyviniai PPA pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip praktinis instrumentas įmonėms, siekiančioms mažinti su elektra susijusias emisijas ir užtikrinti didesnę energijos tiekimo prognozuojamumo dalį. Tai ypač aktualu pramonei, kur energijos kainų svyravimai gali reikšmingai paveikti savikainą.

    „„Mars“ sutelkia dėmesį į tai, kad klimato įsipareigojimai virstų išmatuojama pažanga ir veiksmais, paremtais realia infrastruktūra“, – sakė „Mars“ pasaulinis tvarumo viceprezidentas Kevinas Rabinovitchas.

    „Šis susitarimas rodo, kaip tokios įmonės kaip „Mars“ aktyviai prisideda prie naujų atsinaujinančios energijos šaltinių atsiradimo“, – sakė „European Energy“ vadovo pavaduotojas Jens-Peteris Zinkas.

    Kontekstas: vėjas ir vartotojai

    158,4 MW galios vėjo parkas pagal Lietuvos mastą priskirtinas prie didesnių sausumos projektų, o 490 GWh metinė gamyba prilygtų reikšmingai daliai šalies metinio elektros poreikio. Praktikoje tiksli įtaka priklausys nuo faktinių vėjo sąlygų, prijungimo prie tinklo sprendimų ir galutinių sutarties apimčių.

    „Mars“ atveju šis sandoris įvardijamas kaip dalis įmonės atsinaujinančios energijos spartinimo programos. „Mars“ yra viena didžiausių pasaulio maisto ir užkandžių gamintojų, turinti plačiai žinomų prekės ženklų portfelį, todėl energetikos sprendimai tampa reikšminga visos tiekimo grandinės tvarumo strategijos dalimi.