Portugalija per pastaruosius penkerius metus reikšmingai padidino itin turtingų gyventojų skaičių: skaičiuojama, kad šalį pasirinko dar 725 asmenys, kurių grynoji vertė siekia bent 25 mln. eurų. Nekilnojamojo turto investicijos, tarptautinio kapitalo judėjimas ir gyvenimo kokybė tapo pagrindiniais traukos veiksniais.
Tokių gyventojų grupė dažnai vadinama itin didelės grynosios vertės asmenimis, o jų skaičiaus šuolis Portugalijoje per penkerius metus priartėjo prie 50 proc. Vertinimai rodo, kad 2021 metais šalyje jų buvo 1 462, o 2026 metais šis skaičius gali siekti 2 187.
Mokesčių režimai pasikeitė, bet trauka liko
Portugalijos patrauklumą ilgą laiką stiprino skatinamosios priemonės, tarp jų ir vadinamoji auksinė viza bei ne nuolatinių rezidentų mokestinis režimas. Nors abi kryptys pastaraisiais metais buvo apribotos, rinka, anot turto valdytojų, neatsitraukė taip smarkiai, kaip buvo prognozuota.
Ne nuolatinių rezidentų režimas, pradėtas 2009 metais, dešimtmečiui suteikdavo palankesnį apmokestinimą siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir užsienio pensininkus. Dabar jis taikomas tik daliai mokslinių ir aukštos kvalifikacijos veiklų, o nekilnojamojo turto įsigijimas nebeužtikrina auksinės vizos kelio.
Nauji turtai gimė po pandemijos
Vietos privataus bankininkystės atstovai pabrėžia, kad itin turtingi gyventojai Portugalijoje nėra vien užsieniečiai. Reikšmingą dalį sudaro vietos verslininkai, ypač pramonės ir paslaugų sektoriuose, kurių kapitalas išaugo po įmonių pardavimų ar dalies akcijų perleidimo.
„Tokio lygio turto savininkams svarbiausia tampa turto apsauga, mokestinis planavimas ir paveldėjimo sprendimai“, – sakė Portugalijos finansų institucijos Banco Carregosa privataus bankininkystės vadovė Helena Seruca.
Anot jos, po COVID-19 laikotarpio ypač išryškėjo naujų turtų kūrimas per įmonių sandorius, kai į Portugalijos bendroves aktyviau ėjo privataus kapitalo fondai. Tokie sandoriai daliai verslininkų suteikė dideles grynųjų pinigų sumas, kurios greitai pakeičia žmogaus statusą turtingiausiųjų sąrašuose.
Prabangaus NT kainos ir užsieniečių banga
Portugalijos prabangaus būsto rinka toliau traukia užsienio pirkėjus, ypač Lisabonoje, Porto regione, Kaskaiše, Komportoje ir Algarvėje. Rinkos dalyviai nurodo, kad aukštos klasės būstų pradinis segmentas siejamas su maždaug 6 500 eurų už kvadratinį metrą lygiu, o prabangos segmentas dažnai artėja prie 11 000 eurų už kvadratinį metrą.
Skirtinguose segmentuose pirkėjų struktūra skiriasi: aukštos klasės pradiniame lygyje dominuoja vietiniai, tačiau prabangos ir itin prabangos sandoriuose užsieniečių dalis vertinama kaip didesnė. Tarp dažniausiai minimų pirkėjų grupių išlieka Šiaurės Amerikos ir Brazilijos gyventojai, o pastaruoju metu aktyviau matomi ir Artimųjų Rytų investuotojai.
Didelę įtaką daro ir gyvenimo būdo motyvai: Portugalija siejama su saugumu, klimatu, tarptautiniu pasiekiamumu ir galimybe turėti antrą būstą. Turto valdytojai atkreipia dėmesį, kad dalis pirkėjų atvyksta trumpoms viešnagėms, o vėliau sprendžia įsitvirtinti ilgesniam laikui.
„Branded residences“ ir pasiūlos riba
Augančiu segmentu laikomi vadinamieji „branded residences“ projektai, kai būstas siejamas su prabangiu viešbučio prekės ženklu ir siūlo viešbučio paslaugas. Šis modelis patrauklus pirkėjams, kurie dažnai keliauja ir nori, kad turtą būtų galima lengvai administruoti, o išvykus jis galėtų būti valdomas nuomos ar paslaugų operatoriaus.
Kartu rinkoje vis dažniau akcentuojama pasiūlos problema: itin turtingi pirkėjai ieško specifinės architektūros, didelių sklypų ir išskirtinių vietų, tačiau Portugalijos geografija ir ribota aukščiausios klasės pasiūla gali riboti augimo tempą. Vis dėlto prognozės rodo, kad itin turtingų gyventojų skaičius šalyje gali toliau didėti ir iki 2031 metų pasiekti apie 2 452.
Bendras Europos kontekstas šiai tendencijai palankus: turtingiausiųjų migraciją skatina geopolitinis neapibrėžtumas, noras diversifikuoti turtą ir gyvenimo planus keliuose regionuose. Portugalija išlieka viena aiškių krypčių tiems, kurie ieško stabilumo euro zonoje ir nori investuoti į aukščiausios klasės nekilnojamąjį turtą.
