CP v2

Tag: Prada

  • Reese Witherspoon grįžo į Elle Woods įvaizdį: 25 metų „Legaliai blondinei“ ir naujas serialas

    Reese Witherspoon grįžo į Elle Woods įvaizdį: 25 metų „Legaliai blondinei“ ir naujas serialas

    Praėjus 25 metams nuo filmo „Legaliai blondinė“ premjeros, Reese Witherspoon jubiliejų pažymėjo itin simboliškai. Birželio 20 dieną Niujorke vykusiame renginyje „Elle World“ aktorė pasirodė ryškiai rožine stilistika, primenančia jos įkūnytą Elle Woods.

    Aktorei tai buvo ne tik mados pareiškimas, bet ir aiški nuoroda į personažą, kuris daugeliui tapo atkaklumo ir pasitikėjimo savimi simboliu. Per pastaruosius dešimtmečius filmas įsitvirtino kaip viena ryškiausių ankstyvųjų 2000-ųjų popkultūros istorijų.

    Rožinė suknelė ir aiški žinutė

    Renginyje Reese Witherspoon vilkėjo satino suknelę iš „Prada“ ir ją derino su šviesiai rožiniais aksesuarais. Šis pasirinkimas tapo šiuolaikišku linktelėjimu į Elle Woods stilių, kuris filme buvo neatsiejamas nuo idėjos, kad moteriškumas ir ambicijos neprivalo vienas kitam prieštarauti.

    Tokios proginės stilizacijos Holivude dažnai virsta rinkodaros dalimi, ypač kai kalbama apie kultinių kūrinių sugrįžimą. Šiuo atveju ji sutapo su naujomis žiniomis apie franšizės plėtrą ir didėjančiu nostalgijos turinio populiarumu srautinėse platformose.

    Į ekranus ateina „Elle“

    Renginyje taip pat pasirodė Lexi Minetree, kuriai patikėtas jaunosios Elle Woods vaidmuo būsimame seriale „Elle“. Projektą kuria „Amazon Prime Video“, o serialas žada papasakoti ankstesnį istorijos etapą ir išplėsti veikėjos pasaulį už originalaus filmo ribų.

    Lexi Minetree pasirinkta rožinė suknelė su blizgiais akcentais vizualiai atkartojo filmo nuotaiką ir tapo dar vienu ženklu, kad kūrėjai siekia išlaikyti atpažįstamą estetiką. Tokie sprendimai paprastai skirti tiek ilgamečiams gerbėjams, tiek naujai auditorijai, kuri Elle Woods istoriją atranda pirmą kartą.

    Kodėl „Legaliai blondinė“ tebėra aktuali

    Po renginio Reese Witherspoon socialiniuose tinkluose pabrėžė, kad ši sukaktis jai tapo kelione per prisiminimus. Aktorė ne kartą yra minėjusi, kad per daugelį metų sulaukė daugybės istorijų iš moterų, kurios sakė įkvėptos filmo ryžosi studijoms, karjerai ar drąsesniems asmeniniams sprendimams.

    Elle Woods figūra iki šiol dažnai cituojama kaip pavyzdys, kaip stereotipai gali būti paneigti ne atsisakant savo tapatybės, o ją sustiprinant. Būtent todėl filmas išlieka aktualus ir šiandien, kai pramogų industrijoje vis daugiau dėmesio skiriama moterų herojėms, kurios geba būti ir charizmatiškos, ir profesionalios.

    Ketvirčio amžiaus sukaktis tampa dar vienu ženklu, kad sėkmingos istorijos vis dažniau įgauna naujas formas. Srautinės platformos aktyviai investuoja į žinomus prekių ženklus, nes jie sumažina riziką ir leidžia greičiau pritraukti žiūrovų dėmesį.

  • Kojima ir „Drive“ režisierius sukėlė audrą: „Prada“ filmą sukūrė su DI ir tai šokiruoja

    Kojima ir „Drive“ režisierius sukėlė audrą: „Prada“ filmą sukūrė su DI ir tai šokiruoja

    Vaizdo žaidimų kūrėjas Hideo Kojima ir danų režisierius Nicolas Winding Refn, geriausiai žinomas dėl filmo „Drive“, pristatė netikėtą bendrą darbą – trumpą reklaminį filmą mados namams „Prada“. Kūrinys sukurtas pasitelkus dirbtinis intelektas, o tai internete išprovokavo aštrią žiūrovų reakciją.

    Projektas skirtas „Prada“ renginiui Niujorke, o platesnei publikai jis buvo parodytas 79-ajame Kanų kino festivalyje. Šešių minučių trumpametražis filmas pavadintas „Satellites II“ ir išlaikytas retro mokslinės fantastikos estetikoje: autoriai keliauja kosmosu ir patiria avariją atšiaurioje planetoje.

    Kojima ir Refn jau anksčiau dirbo kartu – režisierius pasirodė žaidime „Death Stranding“, kur atliko Heartmano vaidmenį. Šį kartą kūrėjai, užuot filmavę tradicinėse aikštelėse ir statę dekoracijas, pasirinko generuojamus vaizdus, o projektą viešai apibūdino kaip kūrybinį eksperimentą.

    Vis dėlto būtent DI panaudojimas tapo pagrindine ginčų priežastimi. Žiūrovai socialiniuose tinkluose ir forumuose atkreipė dėmesį į akivaizdžias generuoto vaizdo klaidas: kai kuriose scenose keičiasi veido bruožai, prastėja kadrų vientisumas, o detalės atrodo nenuoseklios.

    Kritika skamba ir platesniame kontekste, nes kūrybinėse industrijose diskusijos dėl DI pastaraisiais metais tik aštrėja. Generatyviniai modeliai leidžia greitai kurti vaizdus ir sumažinti gamybos kaštus, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, originalumo, kūrėjų darbo vertės ir to, ar tokie sprendimai netampa patogia trumpinimo schema net ir pripažintiems menininkams.

    „Gerai, ponas Kojima, linksminkitės tame pūvančiame liūne kartu su kitais DI keistuoliais“, – rašė vienas komentatorius.

    Kiti pabrėžė, kad technologija dar pernelyg netolygi, todėl rezultatas labiau primena demonstraciją, o ne pilnavertę kino kalbą. Nepaisant to, Refn viešai kalbėjo entuziastingai ir teigė, jog kūrėjų bendras ryšys bei noras peržengti įprastas ribas ir pastūmėjo imtis šio formato.

    Hideo Kojima, seniai siejamas su kinu ir dažnai deklaruojantis meilę filmams, socialiniuose tinkluose ir toliau aktyviai dalijasi įžvalgomis apie matytas juostas ir skaitytas knygas. Tačiau būtent šis projektas priminė, kad DI naudojimas pramogų ir reklamos pasaulyje visuomenei tebėra jautri tema, kurioje technologinis naujumas dažnai susiduria su lūkesčiais dėl autentiškumo.