Tag: Pragyvenimo kainos

  • Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Protestai peraugo į smurtą

    Prancūzijoje po protestų dėl pragyvenimo kainų šuolio sekmadienio rytą daugelyje miestų gyventojai išvydo išdaužytus langus ir šiukšlėmis nusėtas gatves. Valdžios institucijos skelbia, kad dalis eitynių virto plėšimais, o taikiniais tapo tiek didieji prekybos tinklai, tiek smulkūs verslai.

    Pasak pareigūnų, plėšimai fiksuoti Paryžiuje ir kituose miestuose, tarp jų Lione, Marselyje, Bordo, Rene, Strasbūre, Grenoblyje, Nicoje ir Limože. Liudininkai pasakojo apie kaukėtų asmenų grupes, kurios daužė vitrinas ir laužė metalines žaliuzes.

    Taikiniais tapo parduotuvės

    Tarp nukentėjusių minimi prekybos tinklai „Carrefour“, „Franprix“ ir „Monoprix“, taip pat barai, elektroninių cigarečių parduotuvės ir prabangos prekių butikų kvartalai. Dalis užpuolikų, anot vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, veikė greitai, iš lentynų griebdami prekes ir pasišalindami dar iki policijai atvykstant.

    „Carrefour“ grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Alexandre Bompard teigė, kad iš viso taikiniu tapo 50 parduotuvių, įskaitant 19 „Carrefour“ patogumo parduotuvių ir prekybos centrų. Jo teigimu, nukentėjo objektai Paryžiuje, Rene, Lilyje, Bordo ir kitose vietovėse.

    „Remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų, o dešimtys darbuotojų pas mūsų franšizės partnerius bus priversti dirbti sutrumpintai“, – sakė Alexandre Bompard.

    Smulkusis verslas: prarastos santaupos

    Didžiausią smūgį, kaip dažnai nutinka po masinių riaušių, patiria smulkieji verslininkai, kurių finansinės atsargos ribotos. Vienas parduotuvės savininkas netoli Respublikos aikštės Paryžiuje vietos žiniasklaidai pasakojo, kad į verslą buvo investavęs visas santaupas ir po nusiaubimo nežino, kaip išlaikys šeimą.

    Tokiais atvejais ypač svarbios draudimo procedūros ir savivaldybių pagalba, nes žala paprastai apima ne tik išvogtas prekes, bet ir išlaužtas duris, išdaužytas vitrinas, sugadintas apsaugos sistemas. Verslo asociacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad net kelių dienų prastovos miesto centre gali reikšti tūkstantinius praradimus dėl nutrūkusių srautų ir užsakymų.

    Paryžius žada pagalbą ir tyrimus

    Paryžiaus miesto vadovybė pranešė, kad verslui sostinėje bus teikiama pagalba, o prekybininkams žadama palengvinti administracines ir draudimo procedūras. Skelbiama, kad bus telkiama operatyvinė grupė, kuri vertins žalą ir koordinuos paramą nukentėjusiems.

    Tuo metu Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez informavo, kad per šeštadienio neramumus sužeista daugiau kaip 600 pareigūnų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius viršijo 2 000. Institucijos aiškinasi, ar plėšimai buvo spontaniški, ar koordinuoti, ir žada stiprinti pajėgas prekybos zonose.

    Užpulta žurnalistų komanda

    Neramumų metu Paryžiuje užpulta ir žurnalistų komanda, rengusi reportažą iš įvykių vietos. Pasak liudijimų, prie vienos parduotuvės filmavę žurnalistai susidūrė su kaukėtų plėšikų grupe, kuri bandė atimti įrangą ir panaudojo fizinę jėgą.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo smogti operatoriui ir bandė atimti mikrofoną, o mus apsupo“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pridūrė, kad operatoriui buvo smogta į veidą, tačiau apsauginiai akiniai ir kaukė padėjo išvengti rimtesnių sužalojimų. Tuo pat metu kituose Paryžiaus rajonuose dalis eitynių, anot reporterių, vyko taikiai.

  • Kipras renka parlamentą: 568 tūkst. balsuoja, o kovos dėl mandatų baigtis gali nustebinti

    Kipras renka parlamentą: 568 tūkst. balsuoja, o kovos dėl mandatų baigtis gali nustebinti

    Kipre sekmadienį vyksta vieni įtemptiausių pastarųjų dešimtmečių parlamento rinkimų. Politinė konkurencija aštri, o naujos sudėties Atstovų Rūmai lems šalies kryptį artimiausius penkerius metus.

    Balsavimas prasidėjo 7 valandą ryto, rinkėjai kviečiami atvykti į 1 217 apylinkes Kipre ir užsienyje. Teisę balsuoti turi daugiau nei 568 000 piliečių, o renkama 56 parlamentarų kadencija.

    Šie rinkimai Kipre vertinami ne tik kaip mandatų dalybos, bet ir kaip pasitikėjimo politine sistema patikra. Pastaraisiais metais šalyje fiksuotas didesnis rinkėjų nusivylimas, mažesnis lojalumas tradicinėms partijoms ir jautrių temų poliarizacija.

    Kas nulėmė kampaniją?

    Kampanijoje daugiausia dėmesio skirta pragyvenimo kainų augimui, migracijai, korupcijos prevencijai ir vadinamajai Kipro problemai. Pastaroji susijusi su salos padalijimu ir ilgalaike politine aklaviete, turinčia įtakos ir vidaus politikos debatams, ir santykiams su tarptautiniais partneriais.

    Dėl vietomis pliaupusio lietaus ir stipraus vėjo dalyje salos regionų balsavimo pradžia buvo sudėtingesnė, tačiau pirmosiomis valandomis aktyvumas vertintas kaip pakankamas. Galutinį aktyvumo vaizdą tradiciškai parodys vakariniai duomenys, kai baigsis pagrindinis rinkėjų srautas.

    Didelė kandidatų konkurencija

    Į parlamentą šįkart siekia patekti 753 kandidatai: 744 kelti partijų, dar 9 dalyvauja kaip nepriklausomi. Toks kandidatų skaičius atspindi fragmentuotą politinę aplinką ir didelį norą perskirstyti įtaką Atstovų Rūmuose.

    Partijų lyderiai ir žinomi politikai balsavimo dieną išnaudojo politinėms žinutėms. AKEL generalinis sekretorius Stefanos Stefanou ragino piliečius aktyviai dalyvauti rinkimuose, akcentuodamas nacionalinį klausimą ir stabilumo poreikį.

    „Eikime balsuoti gausiai ir nepamirškime okupuotų teritorijų“, – sakė Stefanos Stefanou.

    Demokratinio fronto atstovas Marios Karoyan pabrėžė, kad sprendimai esą neatsiranda iš šūkių ar norų, taip netiesiogiai perspėdamas dėl populizmo. Tuo metu Laisvės liaudies kovos partijos lyderis Apostolos Apostolou į pirmą planą iškėlė griežtesnę laikyseną Kipro klausimu.

    Kada paaiškės rezultatai?

    Pirmųjų rezultatų laukiama netrukus po to, kai užsidarys apylinkės, tačiau galutinis mandatų pasiskirstymas, tikėtina, išryškės tik vėlai vakare. Būtent vietų dalybos parodys, ar šalies politinis žemėlapis pasislinks į naujas koalicijas, ar sustiprės tradicinės politinės jėgos.

    Analitikų vertinimu, svarbiausi signalai bus du: rinkėjų aktyvumas ir tai, kiek balsų surinks mažesnės partijos bei nepriklausomi kandidatai. Nuo šių rodiklių gali priklausyti derybų dėl darbotvarkės ir įtakos parlamentui dinamika per visą penkerių metų kadenciją.