Kas slypi už skaičių?
Pastarosiomis savaitėmis keliose Europos šalyse kilę protestai dėl pragyvenimo brangimo, būsto neįperkamumo ir spaudimo viešosioms paslaugoms atkreipė dėmesį į jaunimo finansinę padėtį. Prancūzijoje tarp aktyviausių demonstracijų dalyvių dažnai minimi studentai ir jauni darbuotojai.
Vertinant jaunų žmonių situaciją, dažnai remiamasi ekvivalentinėmis disponuojamosiomis pajamomis. Eurostat šį rodiklį apibrėžia kaip namų ūkio pajamas po mokesčių ir atskaitymų, įskaitant socialines išmokas, padalytas pagal namų ūkio sudėtį.
Svarbus niuansas tas, kad 18–24 metų amžiaus grupės duomenys rodo ne asmenines jaunuolių algas, o namų ūkių, kuriuose jie gyvena, pajamas. Tai reiškia, kad rodiklis gali atrodyti aukštesnis ten, kur jauni žmonės ilgiau lieka gyventi su tėvais.
Prancūzija virš ES vidurkio, bet ne lyderė
Eurostat duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje 18–24 metų jaunuoliai gyveno namų ūkiuose, kurių medianinės ekvivalentinės disponuojamosios pajamos siekė 23 850 eurų. Europos Sąjungos vidurkis tuo pat metu buvo 21 482 eurai.
Tarp 34 šalių, apimančių ES nares, kai kurias kandidates ir ELPA šalis, Prancūzija užėmė 11 vietą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šis rodiklis ne visuomet atspindi studentų, gyvenančių bendrabučiuose ar kolektyviniame būste, situaciją, nes tokie namų ūkiai statistikoje gali būti neįtraukiami.
Nelygybės stebėsenos organizacijų atstovai taip pat pažymi, kad 18–24 metų grupė labai nevienalytė. Joje telpa ir studijuojantys jaunuoliai, gyvenantys su tėvais, ir mažiau kvalifikuoti jauni darbuotojai, dažniau patiriantys nestabilaus darbo bei skurdo riziką.
Kur jaunimo namų ūkiai turtingiausi?
Pagal medianines ekvivalentines disponuojamąsias pajamas pirmavo Šveicarija, kur jauni žmonės gyveno namų ūkiuose su 52 206 eurų mediana. Toliau rikiavosi Liuksemburgas su 43 028 eurais ir Austrija su 37 299 eurais.
Vertinant didžiąsias ES ekonomikas, aukščiausią rodiklį turėjo Vokietija, kur jaunuolių namų ūkių mediana siekė 26 330 eurų. Italija su 20 315 eurų ir Ispanija su 19 338 eurais atsidūrė žemiau ES vidurkio.
Mažiausios medianinės pajamos fiksuotos Šiaurės Makedonijoje, kur jos siekė 4 640 eurų. Žemiau ES vidurkio itin ryškiai atsiliko ir tokios šalys kaip Bulgarija, Vengrija, Serbija bei Rumunija.
Kodėl rodikliai gali klaidinti?
Europos jaunimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad pajamos yra tik dalis realybės. Kai kuriose šalyse jaunimas statistiškai atrodo geriau gyvenantis vien todėl, kad ilgiau gyvena tėvų namuose ir naudojasi bendromis namų ūkio pajamomis.
Vis dėlto už šių skaičių gali slėptis kita problema: jaunuoliai delsia išsikraustyti ne iš patogumo, o dėl neįperkamų nuomos kainų, sunkiai įkandamo pirmojo būsto ir lėčiau augančių atlyginimų. Dėl to realus savarankiškumas dažnai tampa prabanga.
Specialistai pabrėžia ir vadinamąjį paradoksą: jaunimas gali atrodyti turtingesnis, kai ilgiau priklauso nuo šeimos, ir skurdesnis, kai anksti pradeda gyventi savarankiškai. Todėl vien pajamų statistika ne visuomet parodo, kas iš tiesų patiria didžiausią spaudimą.
Ar jaunimas atsilieka nuo bendro šalies lygio?
Lyginant jaunuolių namų ūkių medianą su visos šalies gyventojų mediana matyti, ar jauni žmonės „krenta“ žemyn bendrame kontekste. ES mastu 18–24 metų grupės rodiklis sudarė 93,6 proc. visos populiacijos medianos, tai yra 21 482 eurai palyginti su 22 939 eurais.
Prancūzijoje šis santykis buvo mažesnis ir siekė 90,1 proc. Jaunuoliai gyveno namų ūkiuose, kurių mediana buvo 2 609 eurais mažesnė nei šalies bendra mediana: atitinkamai 23 850 ir 26 459 eurai.
Didžiausias atotrūkis fiksuotas Suomijoje, kur jaunuolių namų ūkiai turėjo 22 277 eurų medianą, o visos populiacijos mediana siekė 29 740 eurų. Skandinavijos šalyse toks skirtumas siejamas ir su politika, skatinančia ankstesnį jaunuolių savarankiškumą.
Kai kuriose šalyse jaunimo namų ūkiai statistiškai lenkė bendrą lygį. Kroatijoje jaunuolių namų ūkių mediana siekė 15 921 eurą, o visos populiacijos mediana buvo 15 057 eurai; panašūs skirtumai fiksuoti Maltoje, Slovėnijoje, taip pat Lietuvoje.
Ką keičia kainų lygis?
Vien nominalios pajamos neatskleidžia, kiek realiai galima nusipirkti už gaunamas lėšas, nes kainų lygis Europoje labai skiriasi. Dėl to Eurostat naudoja ir perkamosios galios standartus, kurie leidžia geriau palyginti realią gyvenimo kainą skirtingose šalyse.
Pagal perkamosios galios standartus aukščiausią jaunimo namų ūkių medianą turėjo Austrija, toliau sekė Liuksemburgas ir Šveicarija. Prancūzija pagal šį matą buvo kiek aukščiau ES vidurkio, bet nusileido Vokietijai, o nuo Ispanijos ir Italijos skyrė palyginti nedideli skirtumai.
Jaunimo organizacijos ragina diskusiją plėsti ir už pajamų ribų, vertinant ir socialinį atlyginimą: būsto prieinamumą, švietimo, sveikatos apsaugos bei kitų viešųjų paslaugų kokybę. Tai lemia, kiek toli iš tiesų „nuvažiuoja“ net ir panašios pajamos.
