CP v2

Tag: Praha

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.

  • Tiesioginis traukinys Praha–Kopenhaga vėl kursuoja: maršrutas per Berlyną ir laikai kelionėje

    Tiesioginis traukinys Praha–Kopenhaga vėl kursuoja: maršrutas per Berlyną ir laikai kelionėje

    Nuo gegužės 1 dienos į Europą grįžta tiesioginis geležinkelio ryšys tarp Prahos ir Kopenhagos, kurio nebuvo daugiau nei dešimtmetį. Naujas maršrutas važiuoja per Vokietiją, sustodamas Drezdene, Berlyne ir Hamburge, o daliai reisų Hamburgas tampa tarpine stotele iki Danijos sostinės.

    Maršrutą įgyvendina trys vežėjai: Čekijos nacionalinis operatorius „ČD“, Vokietijos Deutsche Bahn ir Danijos Danske Statsbaner. Praktikoje tai reiškia, kad kelionė planuojama kaip vientisas tarptautinis reisas, o sustojimai didmiesčiuose sudaro patogias galimybes tiek turizmui, tiek verslo kelionėms.

    Kaip dažnai važiuos ir kiek truks?

    Skelbiama, kad traukiniai ištisus metus išvyksta du kartus per dieną, o vasaros sezonu numatomas ir papildomas vakarinis reisas. Toks grafikas orientuotas į vasaros kelionių piką, kai keleiviai dažniau ieško alternatyvų skrydžiams ir persėdimams oro uostuose.

    Kelionė iš Prahos į Hamburgą trunka apie 6 valandas 41 minutę, o iki Kopenhagos kelionė užtrunka kiek daugiau nei 13 valandų. Traukiniai maršrute gali pasiekti iki 230 kilometrų per valandą greitį, todėl tai viena greitesnių neskraidymo alternatyvų šiame koridoriuje.

    ComfortJet ir patogumai keleiviams

    Maršrute numatyti „ČD“ ComfortJet sąstatai, talpinantys iki 555 keleivių. Vežėjas akcentuoja restorano vagoną, belaidį internetą, vietas dviračiams ir šeimoms pritaikytus sprendimus, įskaitant vaikams skirtą kino zoną.

    Taip pat nurodoma, kad traukiniuose įrengti sprendimai mažesnės judumo galios keleiviams, įskaitant keltuvus, o ryšiui palankesni langai turėtų pagerinti mobiliojo ryšio kokybę kelionės metu. Tokie patogumai tampa vis svarbesni, kai traukinys konkuruoja ne tik su lėktuvu, bet ir su automobiliu.

    Europos planas plėsti tarptautinius maršrutus

    Naujasis Praha–Kopenhaga ryšys įvardijamas kaip vienas pirmųjų Europos Komisijos bandomųjų projektų, skirtų skatinti tarpvalstybinius traukinių maršrutus. Tikslas yra mažinti infrastruktūros „butelio kakliukus“, supaprastinti tarptautines keliones ir ilgainiui padaryti geležinkelį patrauklesnį ilgesniuose atstumuose.

    Deutsche Bahn atstovas Michaelis Petersonas anksčiau pabrėžė, kad geležinkelis „vis labiau suartina Europą“, o kelionės, trunkančios ilgiau nei keturias valandas, tarptautiniuose maršrutuose išlieka paklausios. Maršrutas pristatomas ir kaip žalesnė alternatyva, atliepianti augantį susidomėjimą kelionėmis be skrydžių.

    „Geležinkelis vis labiau suartina Europą, o tarptautinėse kelionėse auga paklausa patogiems reisams“, – sakė Michaelis Petersonas.

    Naujasis reisas atsirado netrukus po kitų tarptautinių jungčių plėtros, įskaitant atnaujintą Berlyno ir Paryžiaus kryptį, o metų pabaigai numatomi ir papildomi maršrutai į Pietų Europą. Bilietus planuojama platinti tarptautinėse kasose ir vežėjų skaitmeniniuose kanaluose, todėl kelionę bus paprasčiau susiplanuoti iš anksto.

  • „PKP Intercity“ Pendolino jau pusiaukelėje: čekai sprendžia, ar įleis į reguliarius reisus

    „PKP Intercity“ Pendolino jau pusiaukelėje: čekai sprendžia, ar įleis į reguliarius reisus

    Lenkijos vežėjas „PKP Intercity“ jau kelis mėnesius Čekijoje bando greituosius traukinius „Pendolino“. Bendrovė skelbia, kad bandymai pasiekė maždaug pusiaukelę ir vyksta pagal numatytą grafiką, o pagrindinis tikslas – gauti leidimus reguliariai eksploatuoti ED250 tipo sąstatus Čekijos tinkle.

    Bandomasis važiavimų etapas vyksta maršrute tarp Prahos ir Bohumino. Ši atkarpa pasirinkta neatsitiktinai: joje intensyvus eismas, daug infrastruktūros elementų, svarbių sertifikavimui, o pats maršrutas yra reikšminga tarptautinio susisiekimo ašis, jungianti Čekiją su Lenkijos kryptimi.

    „Tai paskutinis žingsnis, kai traukinio eksploatacija stebima realiomis sąlygomis, o duomenys renkami homologacijai užbaigti“, – sakė „PKP Intercity“ atstovai, komentuodami bandymų etapą.

    Skelbiama, kad kelionė tarp Prahos ir Bohumino trunka apie 3,5 valandos, o bandomoji programa šiame maršrute turėtų tęstis iki 2026 metų birželio 17 dienos. Tokie ilgesnės trukmės bandymai paprastai naudojami tam, kad būtų įvertintas ne tik maksimalus greitis, bet ir patikimumas, sąveika su signalizacija, energijos tiekimu bei veikimas įvairiomis oro sąlygomis.

    Dabartiniai bandymai orientuoti į Čekijos rinką ir kol kas nereiškia automatinio plėtimosi į Austriją ar Vokietiją. Vis dėlto „PKP Intercity“ viešai neatmeta, kad ateityje „Pendolino“ galėtų atsirasti ir kituose užsienio maršrutuose, jei atsirastų paklausa ir būtų užtikrinti techniniai bei reguliaciniai reikalavimai.

    Greitesni planai Lenkijoje

    Tuo pat metu Lenkijoje „PKP Intercity“ tęsia ED250 bandymus Centrinėje magistralėje, kur sąstatai bandomi iki 250 kilometrų per valandą greičio. Vežėjas siekia, kad tokio greičio komerciniai reisai būtų įmanomi, kai infrastruktūra bus pritaikyta ir formalūs procesai užbaigti.

    Jei modernizavimo darbai ir derinimai vyks pagal planą, didesnio greičio reisai su keleiviais Lenkijoje galėtų startuoti 2027 metų pabaigoje. Tai atitiktų platesnę regiono tendenciją, kai šalys didina geležinkelių konkurencingumą prieš automobilių ir trumpų nuotolių skrydžių maršrutus.

  • „Leo Express“ parodė „Talgo“ traukinį: keleiviams žada naujoves, startas jau balandžio 30 dieną

    „Leo Express“ parodė „Talgo“ traukinį: keleiviams žada naujoves, startas jau balandžio 30 dieną

    Čekijos vežėjas „Leo Express“ Prahoje pristatė naują „Talgo S6“ sąstatą ir pradeda bandomąją programą, kuria siekia išplėsti paslaugas keleiviams. Įmonė skelbia, kad traukinys bus skirtas pagrindinėms tarptautinėms kryptims ir turėtų sustiprinti pasiūlą didelio srauto maršrutuose.

    Pristatytas sąstatas sudarytas iš 13 keleivinių vagonų, kuriuos trauks „Vectron“ lokomotyvas. Vežėjas nurodo, kad viename traukinyje numatyta beveik 350 sėdimų vietų, o keleiviai galės rinktis dvi klases: „Economy“ ir „Business“.

    „Norime, kad kelionė būtų ne tik greita, bet ir patogesnė kasdieniams poreikiams“, – sakė „Leo Express“ atstovas, pristatydamas bandomąsias naujoves traukinyje.

    Pasak bendrovės, „Talgo“ sąstatai neplanuojami Lenkijos rinkai, o bus naudojami Čekijoje vykdant maršrutus Praha–Bratislava ir Praha–Prešovas. Pirmieji reisai su keleiviais numatyti balandžio 30 dieną.

    Vienas ryškiausių pokyčių – naujai įrengta bistro zona, kur keleiviai galės ne tik įsigyti užkandžių, bet ir juos suvalgyti vietoje. Taip pat numatytas gėrimų automatas ir mikrobangų krosnelė, leidžianti pasišildyti automatuose įsigytą maistą.

    „Business“ klasės keleiviams bandomuoju laikotarpiu žadamas papildomas savitarnos sprendimas: kavos sistema ir šaldytuvas su užkandžiais. Vežėjas pabrėžia, kad kol kas tai bus prieinama tik „Talgo S6“ sąstate, o vėliau sprendimai gali būti plečiami, jei pasiteisins.

    Tokių paslaugų kryptis atspindi platesnę Europos geležinkelių tendenciją, kai vežėjai vis dažniau konkuruoja ne vien bilieto kaina ar tvarkaraščiu, bet ir kelionės patirtimi. Savitarnos automatų, paprastesnio maitinimo bei greitesnio aptarnavimo sprendimai tampa būdu mažinti eksploatacines sąnaudas ir kartu užtikrinti, kad pagrindiniai keleivių poreikiai būtų patenkinti ilgesnėse kelionėse.