Rekordiškai žemas Dunojaus vandens lygis kai kuriose atkarpose atidengė tai, kas dešimtmečius buvo paslėpta po vandeniu: Antrojo pasaulinio karo laikų laivų vrakus ir net ledynmečio gyvūnų liekanas. Ryškiausiai situacija matoma prie Serbijos miesto Prahovo, kur iš vandens kyšo korpusai, stiebai ir kitos metalinės konstrukcijos.
Istorikai nurodo, kad 1944 metais, traukiantis Vokietijos pajėgoms, Dunojuje tyčia buvo nuskandintos dešimtys laivų. Taip siekta blokuoti laivybą ir apsunkinti Raudonosios armijos judėjimą, o dalis nuskandintų objektų iki šiol laikomi pavojingais dėl galimos amunicijos ir nesprogusių užtaisų.
Ekstremaliai nukritus vandeniui, šie vrakai ne tik tampa geriau matomi, bet ir susiaurina saugų laivakelį. Laivybos specialistai pabrėžia, kad tokiose vietose didėja avarijų rizika, o krovininiai laivai neretai priversti mažinti krovinius arba apskritai stabdyti reisus, nes upės gylis nebeleidžia saugiai plaukti.
Serbijoje problema sprendžiama jau ne vienerius metus, tačiau realūs darbai sudėtingi: dalis vrakų yra sunkiai pasiekiamose vietose, o bet kokios gelbėjimo ar iškėlimo operacijos reikalauja išminuotojų ir griežtų saugos procedūrų. Šalies institucijos kartu su Europos Sąjungos partneriais yra įgyvendinusios ir planavusios projektus, skirtus pagerinti navigacijos sąlygas šiame Dunojaus ruože.
Žemas vanduo atnešė ir daug senesnę staigmeną. Bulgarijoje, netoli Ryachovo, gyventojai upės dugne pastebėjo didžiulius kaulus, o į vietą atvykę regioninio muziejaus specialistai patvirtino, kad tai mamuto, gyvenusio ledynmečiu, liekanos.
Radinys paleontologams svarbus ne tik dėl įspūdingo dydžio. Išsamesni tyrimai gali padėti nustatyti tikslesnį kaulų amžių, mamuto rūšį ir aplinkos sąlygas, kuriomis gyvūnas gyveno, nes šiandieninis upės slėnis prieš tūkstančius metų galėjo būti visai kitoks, labiau panašus į pelkėtą ir drėgną buveinę.
Specialistai pabrėžia, kad tokie atradimai dažniausiai sutampa su sausromis ir ilgalaikiais hidrologiniais kraštutinumais, kai upės atidengia seniai užneštus objektus. Tačiau vietos bendruomenėms ir verslui tai reiškia ir praktinius nuostolius: Dunojus yra viena svarbiausių Europos vidaus vandens arterijų, o menkesnė laivyba tiesiogiai veikia krovinių judėjimą ir logistikos kainą.
Klimatologai pastaraisiais metais vis dažniau fiksuoja ilgėjančius karščio ir sausros periodus Europoje, o tai didina svyravimus upėse ir kelia spaudimą tiek energetikai, tiek transportui, tiek žemės ūkiui. Dunojaus atvejis tapo dar vienu priminimu, kad vandens lygio kritimas vienu metu gali atverti įspūdingus istorijos sluoksnius ir sukelti labai šiuolaikiškas, brangiai kainuojančias problemas.
