CP v2

Tag: Pramoginė laivyba

  • Ketveri metai po Vyslos nerijos kanalo atidarymo: statistika rodo, kas juo plaukia dažniausiai

    Po ketverių metų nuo Vyslos nerijos kanalo atidarymo duomenys rodo aiškią tendenciją: šliuzu daugiausia naudojasi pramoginės mažosios laivybos dalyviai, o ne krovininis transportas. Per kanalą dažniausiai plaukia jachtos ir motorinės valtys, o komercinių laivų su kroviniu srautas išlieka simbolinis.

    Kanalas oficialiai atidarytas 2022 metais. Projekto vertė siekė apie 450 000 000 eurų, o jo tikslas buvo sudaryti sąlygas laivams patogiau pasiekti Elbingo uostą, sumažinant priklausomybę nuo maršrutų, kuriuos riboja geopolitiniai ir administraciniai veiksniai.

    Vis dėlto vien kanalo nepakanka, kad iš esmės pasikeistų krovininės laivybos kryptys. Kad į Elbingą galėtų reguliariai plaukti didesni laivai, būtina užtikrinti tinkamą laivakelio gylį Vyslos įlankoje ir upės ruožuose iki uosto, todėl gilinimo ir infrastruktūros darbai tebėra tęsiami.

    Iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos kanalu praplaukė 1 249 laivai. Iš jų 1 024 buvo pramoginiai, 106 komerciniai be krovinio, dažniausiai naudojami gilinimo darbams, 105 priklausė valstybinėms tarnyboms, 11 buvo žvejybiniai, o komercinių laivų su kroviniu užfiksuoti tik 3.

    Didžiausias judėjimas fiksuojamas vasaros mėnesiais, kai aktyviausias buriavimo sezonas. Statistikos suvestinė rodo, kad 2026 metais didžiausias praplaukimų skaičius buvo birželį ir rugpjūtį, o rudenį, pasibaigus sezonui, srautas sparčiai mažėja.

  • Šventojoje po 100 metų – uosto proveržis: prie senojo molo dedamas kertinis akmuo

    Rugsėjo 11 dieną 11 valandą Šventojoje, paplūdimyje prie istorinio senojo molo, bus pažymėta naujo Šventosios uosto raidos etapo pradžia. Čia planuojama simboliškai padėti kertinį akmenį ir pristatyti artimiausius darbus, kurie žymi realią statybų pradžią jūroje.

    Šis įvykis sutampa su reikšminga sukaktimi: praėjo šimtas metų nuo pirmųjų Šventosios uosto statybos darbų starto. 1925 metais balandžio 28 dieną uosto statyba buvo pradėta iškilmingai, tačiau per dešimtmečius projektas patyrė ne vieną sustojimą ir krypties pokyčius.

    Dabar, pasak projekto vykdytojų, pradedamas vienas svarbiausių atkūrimo etapų – pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba. Būtent nuo jų priklausys uosto apsauga nuo bangavimo, saugesnis įplaukimas ir galimybės toliau vystyti krantinę bei vidaus infrastruktūrą.

    Renginyje bus pristatyta, kaip numatoma keistis Šventajai ir kokia kryptimi bus kuriamas atkuriamas uostas. Organizatoriai žada, kad žiniasklaidos atstovai galės apžiūrėti vietą, kurioje startuoja naujas etapas, ir išgirsti miesto vadovų bei projekto įgyvendintojų komentarus.

    Šventosios uostui prognozuojamas platesnis vaidmuo nei vien simbolinis sugrįžimas į istoriją. Tikimasi, kad atkurtas uostas sustiprins regiono pramoginę laivybą, buriavimą, žvejybą ir turizmą, o kartu prisidės prie Lietuvos jūrinės kultūros ir sezoninio pajūrio ekonomikos gyvybingumo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik ceremonijai, bet ir atsakymams į praktinius klausimus apie būsimą uostą, darbų eigą bei reikšmę vietos bendruomenei. Simbolinė statybų pradžia numatoma rugsėjo 11 dieną 11 valandą Šventojoje, prie senojo molo.

  • Startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų: kuria išmanią modulinę pramoginę valtį Europai

    Naujas kapitalas po trejų metų kūrimo

    Pramoginės laivybos startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų verslo angelų investiciją. Bendrovė skelbia, kad po maždaug trejų metų kūrimo etapo pereina prie nedidelių partijų gamybos ir pirmųjų pristatymų klientams.

    Pasak įmonės, investicija turėtų padėti užbaigti produkto parengimą rinkai ir suvaldyti kritinį perėjimą nuo prototipų prie pakartojamos gamybos. Tai etapas, kuriame dažnai išryškėja tiekimo grandinės, sertifikavimo ir kokybės kontrolės iššūkiai.

    Kas yra modulinė išmani valtis?

    „MIRAVA“ idėja grindžiama platforminiu požiūriu: viena valtis pritaikoma skirtingiems scenarijams, o ne kuriamas atskiras modelis vien žvejybai, kruizui ar vandens sportui. Bendrovė akcentuoja modulinę laivagalio dalį, kurią galima perkonfigūruoti pagal veiklą.

    Gamintojas teigia, kad atjungiama galinė dalis gali veikti ir atskirai, pavyzdžiui, kaip pagalbinė valtis ar vandens platforma. Toks sprendimas atliepia rinkos tendenciją, kai pirkėjai tikisi universalesnio, lengviau perplanuojamo laisvalaikio produkto.

    DI navigacija ir valdymas kasdienėms situacijoms

    Technologinėje dalyje „MIRAVA“ kalba apie DI paremtą navigaciją ir automatizuotas funkcijas, orientuotas į realias manevravimo situacijas. Tarp įvardijamų galimybių minimas autonominis švartavimas, autonominis išplaukimas ir atplaukimas, dinaminis pozicionavimas bei išmanus sekimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad numatytas išmanus dėvimas įrenginys, leidžiantis sąveikauti su laivu ir, tam tikrais režimais, palaikyti saugų atstumą sekant plaukiką ar irkluotoją. Tikslas, anot įmonės, yra mažinti valdymo sudėtingumą ir didinti saugumą pramoginėje laivyboje.

    „Norime, kad valtis prisitaikytų prie žmogaus, o ne žmogus prie valties“, – sakė „MIRAVA“ atstovas.

    Debiutas Europoje ir kelias į komercializaciją

    „MIRAVA“ planuoja pristatyti produktą Europos auditorijai Kanų jachtų festivalyje 2026 metais rugsėjį. Vėliau numatomas pasirodymas parodoje boot Düsseldorf 2027 metais sausį, kuri tradiciškai laikoma viena svarbiausių pramoginės laivybos industrijoje Europoje.

    Įmonės teigimu, šie renginiai skirti ne tik pardavimams, bet ir partnerystėms bei rinkos testui: ar platforminis, modulinis ir programiškai valdomas laivas atitinka besikeičiančius pirkėjų lūkesčius. Startuoliui tai turėtų tapti pirmuoju rimtu žingsniu nuo kūrimo link tarptautinės plėtros.

    Pastaraisiais metais vis daugiau vartotojų priprato prie prijungtų, programiškai atnaujinamų produktų, o laisvalaikio segmente auga poreikis universaliems sprendimams. „MIRAVA“ siekia šias tendencijas perkelti į pramoginę laivybą, siūlydama ne dar vieną nišinį modelį, o daugiafunkcę platformą.