Tag: Pramonė 4.0

  • Turkijoje „Beko“ atvėrė „tamsią“ gamyklą: 4 mln skalbyklių per metus ir beveik be žmonių

    Vakarų Turkijoje, Manisos mieste netoli Izmiro, „Beko“ po didelės modernizacijos pristatė vieną svarbiausių savo skalbyklių gamybos centrų. Į atnaujinimą ir plėtrą investuota apie 200 mln. eurų, o gamykla tapo ne tik gamybos, bet ir produktų kūrimo bei bandymų vieta.

    Po pertvarkos metiniai pajėgumai siekia beveik 4 mln. skalbyklių, o naujas įrenginys nuo konvejerio čia gali nuriedėti kas maždaug šešias sekundes. Pagaminta produkcija keliauja į 106 valstybes Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir abiejose Amerikose.

    Tamsios zonos be žmonių

    Didžiausias pokytis Manisoje yra automatizacijos mastas. „Beko“ nurodo, kad bendras gamyklos automatizacijos lygis siekia apie 75 proc., tačiau beveik pusė komplekso veikia vadinamuoju dark factory principu, kai gamyba vyksta be tiesioginio žmonių dalyvavimo.

    Autonominėse zonose vienoje dalyje automatizacija pasiekia 100 proc., kitoje apie 95 proc., kai sistemai prižiūrėti reikia tik vieno operatoriaus pamainoje. Pasikartojančius ir fiziškai sudėtingus darbus perėmė robotinės sistemos ir autonominiai vežimėliai, užtikrinantys vidinę logistiką.

    Gamybos intralogistikoje dalį pervežimų atlieka bėgiais judantys transporto sprendimai, o likusią dalį autonominiai vežimėliai. Įmonė taip pat nurodo, kad gamykloje veikia dešimtys skirtingų robotizuotų sprendimų, apimančių tiek surinkimą, tiek medžiagų tiekimą į linijas.

    Skaitmeninė gamyba ir gedimų prognozės

    Gamybos procesą nuo užsakymo iki galutinio surinkimo valdo skaitmeninė gamybos valdymo sistema. Jau pirmuosiuose surinkimo etapuose produktas identifikuojamas taip, kad linija tiksliai žinotų, koks modelis turi būti pagamintas konkrečiam užsakymui.

    Svarbi automatizacijos dalis yra predikcinė priežiūra, kai gedimai prognozuojami iš anksto, analizuojant duomenis iš jutiklių. Temperatūros, vibracijos ar energijos suvartojimo pokyčiai leidžia planuoti servisą tada, kai tai mažiausiai trikdo gamybą, pavyzdžiui, naktį ar savaitgaliais.

    Kokybės kontrolė čia pritaikyta dideliam tempui, nes sustojusi linija gali kainuoti brangiai. Tikrinami ne tik gatavi gaminiai, bet ir komponentai dar jų priėmimo stadijoje, kad defektai nepersikeltų į gamybą.

    Kova su Kinijos konkurencija

    „Beko“ modernizaciją sieja su poreikiu mažinti vieneto savikainą ir išlaikyti konkurencingumą, kai Europoje auga darbo ir energijos kaštai. Dėl to automatizacija tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu sprendimu, ypač sektoriuje, kuriame kainų spaudimas pastaraisiais metais stiprėja.

    Didelę įtaką daro ir Kinijos gamintojų plėtra Europos rinkoje. Pramonės asociacijų skelbiama statistika rodo, kad Kinijos produkcijos dalis didelės buitinės technikos importo struktūroje Europos Sąjungoje per pastaruosius metus augo, o tai didina spaudimą tradiciniams gamintojams Europoje ir Turkijoje.

    DI ir duomenys iš prijungtų įrenginių

    Manisos padalinys veikia ir kaip technologijų kūrimo centras, kuriame kuriami nauji skalbyklių sprendimai. „Beko“ nurodo, kad inžinieriai remiasi anonimizuotais duomenimis iš prie interneto prijungtų įrenginių, kad suprastų, kokius režimus ir nustatymus skirtingose rinkose žmonės renkasi dažniausiai.

    DI taikomas nuo produktų modeliavimų ir simuliacijų iki bandymų, kad sprendimai greičiau pasiektų gamybą. Bendrovė akcentuoja, jog vartotojai vis dažniau tikisi trumpesnių programų, tačiau kartu nori, kad per trumpą laiką būtų galima efektyviai išskalbti ir pilną būgną.

    Energija ir tvarumo rodikliai

    Ant komplekso stogų įrengta saulės elektrinė, kurios generacija, įmonės teigimu, gali padengti apie 46 proc. metinio gamyklos elektros poreikio. Taip pat diegiami sprendimai, skirti mažinti gamybos emisijas ir efektyviau naudoti resursus, įskaitant lietaus vandens kaupimą.

    „Beko“ skelbia, kad po modernizacijos ir procesų optimizavimo pavyko reikšmingai sumažinti tiesiogines emisijas, lyginant su ankstesniais metais. Tokie rodikliai tampa vis svarbesni, nes didieji buitinės technikos gamintojai Europoje susiduria su griežtėjančiais tiekimo grandinių ir gamybos tvarumo reikalavimais.

    Įmonės situacija Lenkijoje

    „Beko“ gamina buitinę techniką ir Lenkijoje, kur turi kelias gamybos vietas bei vystymo padalinius. Įmonė anksčiau skelbė apie restruktūrizaciją, kuri apėmė dalies gamybos nutraukimą ir darbo vietų mažinimą, argumentuojant paklausos pokyčiais, konkurencija ir kai kurių padalinių nuostoliais.

    Nepaisant pokyčių, bendrovė pabrėžia, kad regiono gamybos tinklas išlieka svarbus jos veiklai Europoje. Manisos gamykla Turkijoje tuo pat metu stiprina „Beko“ pozicijas kaip aukšto automatizacijos lygio gamybos ir inovacijų centru.

    „Kad išliktume konkurencingi ir suspėtume su rinkos pokyčiais, turime gaminti gerokai efektyviau“, – sakė Manisos gamyklos produktų vystymo vadovas Abdurrahman Şahin.

  • Automatyzacija ir DI gamyklose ne visada atsiperka: kur dažniausiai stringa diegimai ir kodėl

    Naujos technologijos pramonėje dažnai pristatomos kaip greitas kelias į didesnį našumą, mažesnes sąnaudas ir stabilesnę kokybę. Tačiau praktika rodo, kad automatizacija ir dirbtinis intelektas ne visada duoda lauktą efektą, o daliai įmonių tampa papildomu rizikų ir kaštų šaltiniu.

    Apie tai kalbėta diskusijoje apie ateities gamyklą, kur pabrėžta, kad pramonė po ketvirtosios pramonės revoliucijos bangos juda į naują etapą. Šiame etape vis daugiau dėmesio skiriama ne tik skaitmeninimui, bet ir žmogaus vaidmeniui, kompetencijoms, atsparumui bei tvarumui.

    Kodėl diegimai nuvilia?

    Automatizacijos projektai dažniausiai veikia tada, kai aiškiai apibrėžta problema, turimi kokybiški duomenys ir paskirtos atsakomybės. Jei įmonė diegia technologiją vien dėl mados ar bendro tikslo skaitmenizuotis, sprendimas gali sustiprinti esamas bėdas, pavyzdžiui, sukurti daugiau trikdžių, nei jų panaikina.

    Diskusijoje remtasi ir MIT tyrimų išvadomis, kad didelė dalis DI diegimų įmonėse nepasiekia tikslų. Tokiais atvejais problema dažnai būna ne pats DI, o pasirengimo lygis: nepakankamai sutvarkyti duomenys, per silpnos procesų disciplinos, per mažai laiko pokyčių valdymui.

    DI nėra universalus vaistas

    Gamyboje DI nauda paprastai akivaizdžiausia ten, kur tikslas pamatuojamas tiesiogiai, pavyzdžiui, sumažinti rankinio darbo apimtį, broką ar prastovas. Tačiau DI, taikomas palaikomosiose funkcijose ar biuro procesuose, ne visada sukuria aiškiai išmatuojamą investicijų grąžą, todėl lūkesčiai neretai prasilenkia su realybe.

    „Pirmiausia reikia tiksliai įvardyti problemą ir parinkti tinkamą technologiją. DI daugeliu atvejų tiesiog netinka, todėl būtina įvertinti, kokią konkrečią vertę jis sukurs ir ar bus realių sutaupymų“, – sakė diskusijos dalyvis Grzegorzas Pondelis.

    Duomenų daugėja, bet vertė neatsiranda savaime

    Automatizacija ir DI beveik visada reiškia daugiau sensorių, daugiau matavimų ir daugiau ataskaitų. Vis dėlto didesnis duomenų kiekis nebūtinai padeda, jei įmonė neturi aiškaus plano, ką su jais daryti, kokius rodiklius laikyti svarbiausiais ir kas priima sprendimus remdamasis analitika.

    Dalies gamyklų patirtis rodo, kad didžiausią praktinę naudą duoda perėjimas nuo analizės po fakto prie realaus laiko stebėsenos. Kai duomenys vertinami iškart, sprendimai priimami greičiau, o reakcija į nukrypimus tampa operatyvi, tačiau tai reikalauja ir procesų, ir žmonių pasirengimo.

    Kita vertus, net ir vėliau panaudojami duomenys gali būti vertingi mokant DI modelius. Jie gali padėti prognozuoti gedimus, aptikti paslėptus kokybės dėsningumus ar pasiūlyti, kur koreguoti režimus, tačiau modeliai nėra neklystantys, todėl svarbi žmogaus kontrolė ir aiškūs kokybės kriterijai.

  • Automatyzacija ir dirbtinis intelektas gamyboje: kodėl daugelis diegimų neduoda laukto rezultato

    Automatyzacija ir dirbtinis intelektas gamybos įmonėms dažnai žada didesnį našumą, mažesnes sąnaudas ir tikslesnį planavimą. Tačiau praktika rodo, kad dalis diegimų ne tik neatsiperka, bet ir sukuria naujų rizikų: nuo duomenų chaoso iki neteisingai parinktų technologinių sprendimų.

    Ši tema aptarta diskusijoje apie ateities fabriką pramonės konferencijoje, kur gamybos vadovai pabrėžė paprastą taisyklę: technologija veikia tik tada, kai aiškiai įvardyta problema, paruošti duomenys ir organizacija turi kompetencijų pokyčiui suvaldyti. Priešingu atveju automatizacija gali tapti papildoma našta, o ne konkurenciniu pranašumu.

    Kur prasideda nesėkmės?

    Viena dažniausių klaidų – pradėti nuo įrankio, o ne nuo uždavinio. Įmonės neretai perka sprendimus, kurie gražiai atrodo prezentacijose, bet realiame ceche nesprendžia pagrindinių kliūčių: įrangos gedimų, prastovų, kokybės svyravimų ar tiekimo grandinės netolygumų.

    Kita problema – duomenų kokybė ir prieinamumas. Dirbtinis intelektas, robotizacija ir skaitmeninimas paprastai reiškia dar daugiau jutiklių, sistemų ir ataskaitų, tačiau be aiškios duomenų architektūros organizacija greitai paskęsta informacijoje ir nebemato, kurie rodikliai iš tiesų svarbūs.

    Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose įmonėse pereinama nuo vėlyvos analizės prie sprendimų realiu laiku. Tai leidžia greičiau reaguoti į broką, energijos vartojimo šuolius ar įrangos nuokrypius, tačiau reikalauja disciplinos: renkami ne visi, o tik sprendimams būtini duomenys.

    Dirbtinis intelektas nėra universalus vaistas

    Pramonėje DI geriausiai pasiteisina ten, kur galima aiškiai išmatuoti rezultatą ir turėti pakankamai patikimų duomenų, pavyzdžiui, prognozuojant įrangos gedimus ar optimizuojant kokybės kontrolę. Vis dėlto biuro procesų ar bendrų pagalbinių funkcijų srityje investicijų grąža ne visada akivaizdi ir dažnai paaiškėja tik po ilgesnio laiko.

    „Pirmiausia turime tiksliai įvardyti problemą ir pasirinkti tinkamą technologiją – DI daugeliu atvejų nėra geriausias sprendimas. Reikia įvertinti, kokią konkrečią vertę tai sukurs: ar bus sutaupyta, ar klientas gaus geresnę paslaugą“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Dar vienas iššūkis – lūkesčių valdymas. Įmonės neretai tikisi greito efekto, tačiau realybėje didžiausią naudą sukuria ne vien algoritmas, o visas pokyčių paketas: procesų standartizavimas, darbuotojų mokymai, atsakomybių perskirstymas ir aiškūs rodikliai, pagal kuriuos vertinamas rezultatas.

    Kaip didinti tikimybę, kad diegimas atsipirks?

    Praktinis kelias dažnai prasideda nuo mažesnių pilotų, kurie leidžia patikrinti prielaidas ir įvertinti tikrąją naudą dar prieš mastelio didinimą. Tokie bandymai taip pat parodo, ar organizacija turi pakankamai kompetencijų prižiūrėti sprendimą po įdiegimo, kai prasideda kasdienė eksploatacija.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik duomenų kaupimas „vėlesniam laikui“ nėra tikslas, tačiau sukaupti duomenys gali būti naudingi modelių mokymui ir gamybos krypčių koregavimui. Vis dėlto svarbiausia išlieka paprastas principas: jei nėra aiškaus verslo tikslo, automatizacija ir DI gali sukurti daugiau triukšmo nei realios vertės.

    Galiausiai, pereinant į naują pramonės raidos etapą vis dažniau akcentuojamas žmogaus vaidmuo. Technologijos turi stiprinti operatorių ir inžinierių sprendimus, o ne pakeisti atsakomybę už procesą, nes net pažangiausi modeliai klysta ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

  • Skaitmenizacija, robotizacija ir DI gamyboje: kur baigiasi lūkesčiai ir prasideda reali nauda?

    Automatizacija, robotizacija ir gamybos skaitmenizacija jau kelerius metus iš „ateities fabriko“ vizijos persikėlė į kasdienę įmonių darbotvarkę. Vis dėlto pramonėje vis dažniau keliami ne pažadų, o realios grąžos klausimai: ką šios technologijos iš tiesų pakeitė produktyvumo, kokybės ir kaštų požiūriu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naujos technologijos paprastai pereina kelis etapus: nuo entuziazmo ir per didelių lūkesčių iki nusivylimo ir galiausiai stabilaus, aiškiai pamatuojamo pritaikymo. Todėl šiandien svarbiausia tampa ne pats DI ar robotų diegimo faktas, o tai, ar įmonė geba pasirinkti tinkamus procesus ir turėti duomenis, leidžiančius įvertinti rezultatą.

    Ką duoda gamybos skaitmenizacija?

    Pramonėje skaitmenizacija dažniausiai siejama su duomenų surinkimu iš įrenginių, gamybos planavimu realiu laiku, kokybės kontrole ir gedimų prevencija. Tokie sprendimai gali sumažinti prastovas, greičiau aptikti broką ir geriau prognozuoti žaliavų bei energijos poreikį, tačiau tik tada, kai diegimas paremtas aiškiais verslo tikslais.

    Praktikoje įmonės dažnai susiduria su iššūkiu sujungti skirtingas sistemas ir suvienodinti duomenis, kad jie būtų palyginami ir patikimi. Būtent duomenų kokybė ir procesų standartizavimas neretai nulemia, ar investicija į skaitmeninius įrankius tampa konkurenciniu pranašumu, ar tik brangiu eksperimentu.

    Žmonės, kompetencijos ir saugumas

    Kartu su technologijomis išryškėja ir kompetencijų spraga: reikia darbuotojų, kurie gebėtų prižiūrėti automatizuotas linijas, analizuoti rodiklius ir priimti sprendimus remiantis duomenimis. Dėl to vis didesnę reikšmę įgyja kvalifikacijos kėlimas, vidinė komunikacija ir pokyčių valdymas gamyklose.

    DI pritaikymas gamyboje kelia ir papildomų klausimų dėl duomenų apsaugos bei patikimumo. Įmonėms svarbu užtikrinti saugų duomenų srautą, tinkamą jų saugojimą ir prieigos kontrolę, nes be šių pamatų skaitmeninė transformacija tampa rizikinga tiek veiklos tęstinumui, tiek komercinėms paslaptims.

    Diskusija apie realią grąžą

    Šios temos bus aptariamos pramonės bendruomenės diskusijoje Katovicuose vyksiančio renginio metu, kur dėmesys bus skiriamas investicijų tempui ir prioritetams, taip pat tam, kaip skaitmenizacija veikia gamybos kokybę ir kaštus. Organizatoriai žada akcentuoti verslo verifikaciją, kai rezultatai matuojami konkrečiais rodikliais, o ne vien deklaracijomis.

    Prieš diskusiją numatyta trumpo formato pristatymas apie tai, kad ateities gamykla prasideda nuo duomenų ir jų saugumo, o vėliau patirtimis dalinsis skirtingų pramonės sektorių atstovai. Tokios įžvalgos leidžia palyginti, kur technologijos jau veikia kaip standartas, o kur vis dar lieka daug nepanaudoto potencialo.

  • „CATL“ Vengrijoje startavo baterijų modulių surinkimą: ką reiškia 5 GWh linija Europos EV rinkai

    „CATL“ Vengrijoje startavo baterijų modulių surinkimą: ką reiškia 5 GWh linija Europos EV rinkai

    Startas Debrecene

    Gegužės 6 dieną „CATL“ Debrecene, Vengrijoje, pradėjo baterijų modulių surinkimą naujai pastatytame pastate šalia elementų gamyklos. Įmonė nurodo, kad darbai startavo gavus visus reikalingus leidimus, o naujos surinkimo linijos metinis pajėgumas siekia 5 GWh.

    Toks pajėgumas paprastai vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, nes 5 GWh per metus gali atitikti dešimčių tūkstančių elektromobilių poreikį, priklausomai nuo baterijos dydžio. Tai svarbu Europai, kur gamintojai siekia trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo importo iš už Europos ribų.

    Gamyklos parengtis ir leidimai

    Pasak įmonės, pirmosios jos elementų gamyklos statybos Pietiniame pramonės parke Debrecene jau užbaigtos. Taip pat baigta diegti Pramonės 4.0 įranga, kuri paprastai apima automatizavimą, gamybos duomenų stebėseną realiu laiku ir kokybės kontrolės skaitmeninimą.

    Kitas etapas siejamas su leidimais, reikalingais pradėti pačių baterijų elementų gamybą. Gavus šiuos patvirtinimus, planuojama pradėti bandomąją elementų gamybą, kuri paprastai naudojama procesams suderinti, defektams mažinti ir stabiliai kokybei pasiekti prieš pilną gamybos apimtį.

    Moduliai jau buvo gaminami

    „CATL“ teigia, kad modulių gamyba Europoje vyko dar nuo 2024 metų rudens, nuomojamoje gamybinėje salėje, kur veikė dvi gamybos linijos. Iki šiol, įmonės duomenimis, pagaminta 240 000 modulių, kurie esą panaudoti 60 000 elektromobilių Europoje.

    Šis ankstesnis etapas leidžia spręsti, kad įmonė paraleliai kūrė kompetencijas ir tiekimo ryšius regione dar iki naujo objekto starto. Praktikoje tai gali sutrumpinti naujos linijos „įsibėgėjimo“ laiką ir palengvinti perėjimą prie didesnių apimčių, kai bus paleista elementų gamyba.

    Debreceno projektas laikomas vienu iš didesnių akumuliatorių pramonės plėtros pavyzdžių Vidurio Europoje. Europoje stiprėjant reikalavimams tiekimo skaidrumui ir gamybos lokalizavimui, tokios investicijos gali tapti papildomu argumentu automobilių gamintojams planuojant ilgalaikius baterijų tiekimo kontraktus.