CP v2

Tag: Pramonė 5.0

  • Pramonė 5.0: žmogus vėl centre, o įmonės skuba skaitmenizuotis – kur stringa IT ir OT jungtys

    Kas yra pramonė 5.0?

    Pramonė 5.0 vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien efektyvumo ir automatizavimo link humanocentriško modelio, kuriame technologijos turi stiprinti darbuotojų gebėjimus, o ne juos pakeisti. Ši kryptis išryškėjo ir Europos Komisijos politiniuose dokumentuose, kur akcentuojamas atsparumas, tvarumas ir žmogaus vaidmuo.

    Skirtingai nei pramonė 4.0, kuri daugiausia koncentravosi į duomenų surinkimą, procesų optimizavimą ir išmaniųjų gamyklų automatizavimą, pramonė 5.0 labiau sieja technologines investicijas su darbo kokybe. Tai apima saugesnes darbo vietas, žmogui pritaikytas robotikos sistemas ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.

    „Pramonė 5.0 reiškia modelį, kuriame žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos palaiko kūrybiškumą ir įgūdžius, užuot bandžiusios juos pakeisti“, – sakė automatikos verslo vadovas Piotras Szkoda.

    Investicijos auga, bet strategija ne visada

    Diskusijose apie pramonės skaitmenizaciją akcentuota, kad gamybos įmonės vis daugiau lėšų skiria skaitmeninei transformacijai. Minėta, kad vidutiniškai į skaitmenizavimą nukreipiama apie 30 proc. pelno, o skirtumas tarp mažesnių ir didesnių bendrovių dažniausiai siejamas su finansiniais bei kompetencijų resursais.

    Vis dėlto dalis įmonių skaitmenizavimą vis dar įgyvendina fragmentiškai, pirkdamos atskirus sprendimus be aiškios veiklos architektūros. Ekspertai pabrėžė, kad dalis bendrovių vis dar neturi skaitmeninės transformacijos kaip strateginio prioriteto, o tai ilgainiui brangiai kainuoja dėl dubliuojamų projektų ir prasto sprendimų suderinamumo.

    Didžiausia kliūtis – IT ir OT integracija

    Vienas dažniausių praktinių barjerų gamyklose yra IT ir OT integracija, kai biuro lygmens sistemos turi sklandžiai susijungti su gamybos įranga ir procesų valdymu. Be šio sujungimo duomenys lieka atskirose „salose“, o skaitmenizavimo nauda apsiriboja pavieniais pagerinimais.

    Kai integracijos trūksta, įmonės neretai automatizuoja esamą netvarką: įdiegia naujus įrankius, bet nepakeičia procesų logikos ir duomenų kokybės valdymo. Rezultatas – didesnės diegimo išlaidos, ilgesnis atsipirkimas ir sunkesnis plėtimas į kitus padalinius ar gamybos linijas.

    DI, kibernetinis saugumas ir duomenų nutekėjimo rizika

    Didėjant skaitmenizacijai, didėja ir kibernetinės rizikos, ypač kai gamybos aplinkoje atsiranda daugiau prijungtų įrenginių, nuotolinės prieigos ir tiekėjų integracijų. Ekspertai pabrėžė, kad įmonių intelektinė nuosavybė ir gamybos duomenys tampa vienu svarbiausių aktyvų, todėl saugumas turi būti planuojamas nuo pat pirmųjų projektų.

    Kalbant apie DI taikymą, akcentuota, kad vertę kuria ne vien „protingi“ įrankiai, o organizacijos brandumas: duomenų kokybė, prieigos kontrolė, aiškūs naudojimo scenarijai ir darbuotojų kompetencijos. Praktikoje dalis įmonių riboja viešų generatyvinių įrankių naudojimą dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo rizikos.

    „Mes neleidžiame įmonėje naudoti „ChatGPT“, nes matome duomenų nutekėjimo riziką. Vietoje to renkamės pažangesnius sprendimus, pavyzdžiui, „Copilot“, – sakė grupės „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis.

    DI pramonėje dažniausiai siejamas su prevencine įrangos priežiūra, kokybės kontrolės automatizavimu, tiekimo grandinės planavimu ir energijos sąnaudų optimizavimu. Kartu pabrėžiama, kad DI projektai be aiškaus duomenų valdymo ir saugumo politikų didina tiek finansinę, tiek reputacinę riziką.

    Kur realiai atsiperka skaitmenizacija?

    Skaitmenizacijos grąža dažniausiai atsiranda tada, kai įmonės pereina nuo pavienių sprendimų prie suderintos sistemos: gamybos duomenys automatiškai patenka į planavimo ir valdymo aplinką, o sprendimai priimami remiantis realaus laiko informacija. Didelę vertę kuria ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, leidžiantys modeliuoti procesus ir tikrinti scenarijus prieš darant pakeitimus realioje gamyboje.

    Minėta, kad skaitmeninis dvynys yra ne statiška vizualizacija, o nuolat atsinaujinantis modelis, veikiantis su realiais duomenimis ir padedantis valdyti procesus. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai įmonės nori optimizuoti ne tik vieną cechą, bet ir visą vertės grandinę su tiekėjais.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia realiu laiku, naudodamas realius duomenis“, – sakė „Dassault Systèmes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į reguliacinę aplinką Europoje, ypač į taisykles, susijusias su duomenų dalijimusi ir DI. Įmonėms, ypač mažesnėms, neapibrėžtumas dėl praktinio reglamentų įgyvendinimo gali tapti papildoma kliūtimi, todėl vis svarbesnės tampa aiškios vidaus politikos, auditai ir etapinis diegimas.

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.