CP v2

Tag: Pramonės automatizavimas

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.

  • Chinų robotizacija lenkia Europą: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija pralaimi ir ką daryti

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo lyderiai ir ekonomistai diskutavo, kaip Lenkijos įmonėms augti demografinio spaudimo ir aštrėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Pokalbio ašimi tapo klausimas, kodėl dalis pramonės šakų praranda tempą, kai Kinija sparčiai didina gamybos automatizaciją ir mastą.

    Diskusiją lydėjo pristatytas tyrimas apie Lenkijos įmonių augimo potencialą, kuriame remtasi interviu su 30 vadovų ir verslo organizacijų atstovų. Dalyviai akcentavo tris susijusius veiksnius: darbuotojų trūkumą, santykinai atsargias investicijas į našumą ir lėtą technologijų diegimą.

    Kinijos pranašumas robotizacijoje

    Robotikos sektoriaus atstovas Jakubas Bartoszekas teigė, kad Kinija robotizacijos srityje lenkia ne tik Lenkiją, bet ir visą Europą. Jo vertinimu, skirtumą lemia ne vien technologijų lygis, o viso modelio veikimas: kryptinga pramonės politika, greitesni sprendimai ir didesnis mastas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad Kinijos gamintojai dėl didelių apimčių lengviau pasiekia žemesnius kainų slenksčius, o automatizacija ir skaitmeninimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Europoje, anot pašnekovų, procesus apsunkina brangesnė reguliacinė aplinka, suskaidytos rinkos ir lėtesnis sprendimų priėmimas.

    „Kinija laimi ne vien technologijomis, o visu sisteminiu požiūriu: valstybė dideliu mastu remia pramonę, o robotizacija jau daugiau kaip dešimtmetį yra prioritetas“, – sakė Jakubas Bartoszekas.

    Kodėl įmonėms sunku augti?

    Verslo atstovai kaip vieną svarbiausių problemų įvardijo darbo rinką: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir augant darbo kaštams, senas konkuravimo „pigiomis rankomis“ modelis tampa vis mažiau veiksmingas. Tai verčia ieškoti produktyvumo šuolio per automatizaciją, procesų tvarkymą ir duomenų panaudojimą.

    Kartu akcentuota investicijų dilema: daugelis įmonių, ypač gamyboje, linkusios augti organiškai ir finansuotis iš nuosavų lėšų, todėl investicijos į modernizaciją gali būti atidedamos. Dėl to technologijos diegiamos lėčiau, o atotrūkis nuo agresyviai investuojančių konkurentų didėja.

    Trečias dažnai minėtas barjeras yra kompetencijų trūkumas. Vien nusipirkti robotus ar programinę įrangą neužtenka: reikia standartizuotų procesų, kokybiškų duomenų ir specialistų, galinčių sistemas integruoti bei prižiūrėti.

    Plėtra į užsienį ir vietinės stiprybės

    Kalbant apie tarptautinę plėtrą, diskusijos dalyviai akcentavo, kad daugeliui įmonių sėkmė užsienyje prasideda namų rinkoje. Didelė vidaus rinka leidžia išbandyti produktus, sukaupti kapitalą, sustiprinti vadybą ir tik tuomet mažesne rizika žengti į kitas šalis.

    Finansų sektoriaus atstovai taip pat priminė, kad veikla užsienyje beveik visada kainuoja daugiau, nei planuojama: didėja komunikacijos klaidų, kultūrinių skirtumų, logistikos ir valdymo rizikos. Todėl įmonėms rekomenduota turėti finansinę „pagalvę“ ir realistiškai vertinti, kada vidaus rinka jau išnaudota.

    Konkurencijoje su Kinijos gamintojais Vakarų Europoje kaip galimas kelias įvardytas vietinių prekių ženklų stiprinimas. Tokia strategija, anot diskusijos dalyvių, padeda kurti emocinį ryšį su vartotojais ir didinti lojalumą ten, kur vien kaina tampa lemiamu faktoriumi.

    „Jei nori konkuruoti su globaliais žaidėjais, reikia turėti tai, ko jie neturi: regioninį, emocinį ryšį su prekės ženklu“, – sakė Robertas Stobińskis.

    Diskusijoje nuskambėjo ir kritiškas požiūris į paprastus sprendimus, paremtus vien ribojimais ar barjerais importui. Pašnekovai pabrėžė, kad ilgalaikė išeitis yra našumo augimas, investicijos į modernizaciją ir rinkos paklausą stiprinančios priemonės, o ne vien gynybinė politika.

    Statybų sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į ryškėjantį darbuotojų trūkumą ir mažėjantį jaunų specialistų srautą. Kaip realios kryptys įvardytos skaitmeninimas, procesų modernizavimas ir, kai kuriuose segmentuose, darbuotojų pritraukimas iš užsienio, ypač didelės apimties projektuose.

    Galiausiai dalis vadovų akcentavo ir dirbtinio intelekto svarbą procesų automatizavimui, klientų aptarnavimui bei sprendimų priėmimui. Tačiau pabrėžta, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškias atsakomybes ir geba keisti veiklos modelį, o ne vien įsidiegti pavienes priemones.

  • DI bankuose ir medicinoje jau duoda naudą, bet pramonę stabdo viena kliūtis: pilotai be masto

    DI vertė atsiranda tik „produkcinėje“ fazėje

    DI bankuose, medicinoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu, tačiau realią grąžą organizacijos pajunta tik tada, kai sprendimai įdiegiami plačiai. Ekspertų teigimu, daug įmonių užstringa bandymų ir pilotinių projektų etape, todėl DI neperkeičia veiklos modelio.

    Diskusijose apie DI praktinį pritaikymą dažnai pabrėžiama, kad problema retai būna technologijų trūkumas ar teisinis reguliavimas. Dažnesnė kliūtis yra organizacinė kultūra, vadovų lūkesčiai ir nenoras peržiūrėti procesų prieš diegiant automatizaciją.

    Didžiausia kliūtis – ne įrankiai, o požiūris

    Konsultavimo bendrovės „Accenture“ atstovai atkreipia dėmesį, kad prieš perkant DI sprendimus būtina įsivertinti, kaip veikia procesai ir kur tiksliai kuriama vertė. Kai DI įsigyjamas tikintis, kad jis „įsidiegs pats“, dažnai pritrūksta aiškių tikslų, duomenų parengimo ir atsakomybių.

    „Įmonės nusiperka įrankius ir tikisi, kad jie patys bus įdiegti, o žmonės pradės jais naudotis ir vėliau praneš, kiek tapo efektyvesni“, – sakė Dawidas Osiecki.

    „Google“ viešosios politikos vadovas regione Marcin Krasuski taip pat akcentuoja, kad DI diegimo tempą neretai riboja baimė suklysti ir nepasitikėjimas technologija. Pasak jo, verta pradėti nuo vieno aiškaus proceso ir mažos komandos, bet nuo pat pradžių numatyti kelią į mastą, o ne vien tik demonstraciją.

    „Skaičiai, rodantys atsilikimą diegiant debesiją ar DI, slepia paprastą tiesą: barjerai dažniausiai yra mentaliniai, o ne teisiniai“, – sakė Marcin Krasuski.

    Bankai ir sveikatos sektorius rodo apčiuopiamą naudą

    Finansų sektorius DI diegimą jau perkelia iš eksperimentų į skalę, nes čia aiškiai apibrėžti procesai, gausūs duomenys ir griežti rizikų valdymo standartai. Bankuose DI pradėtas taikyti kreditų rizikos vertinimui, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijai, o šiandien vis dažniau naudojamas klientų užklausų analizei bei atsakymų juodraščių parengimui.

    „Bankas yra viešojo pasitikėjimo institucija, todėl DI modeliai turi būti validuojami, periodiškai peržiūrimi ir atitikti visus reguliacinius reikalavimus“, – sakė Alicja Żyła.

    Sveikatos apsaugoje ir klinikiniuose tyrimuose DI potencialas vertinamas kaip galintis sumažinti kaštus, pagreitinti tam tikrus etapus ir tiksliau parinkti tyrimų kryptis. Vis dėlto pabrėžiama, kad medicinoje klaidos tolerancija yra itin maža, todėl DI sprendimai turi būti integruoti taip, kad galimos modelių klaidos nepaveiktų galutinio sprendimo be žmogaus patikros.

    „Medicinoje ir klinikiniuose tyrimuose klaidos riba yra nulinė, todėl galutinėje grandyje sprendimą vis tiek priima žmogus“, – sakė Bartłomiej Kopacz.

    Pramonėje DI svarba didėja ir dėl darbo jėgos trūkumo: automatizacija padeda ten, kur darbas pavojingas, monotoniškas ar fiziškai sunkus. Praktiniai scenarijai apima vaizdo analizę, anomalijų aptikimą, kokybės kontrolę ir robotizuotų darbo vietų diegimą sudėtingomis sąlygomis.

    Viešajame sektoriuje DI potencialas siejamas su dokumentų apdorojimu, aptarnavimo greičiu ir vidaus procesų optimizavimu, tačiau čia ypač svarbūs duomenų apsaugos, skaidrumo ir atsekamumo principai. Be to, organizacijoms tenka investuoti į darbuotojų kompetencijas, kad DI būtų naudojamas atsakingai, o ne formaliai.

    Vienas ryškiausių bendrų vardiklių skirtinguose sektoriuose yra poreikis pereiti nuo pavienių bandymų prie nuoseklios programos: procesų inventorizacijos, duomenų parengimo, rizikų vertinimo, KPI nustatymo ir aiškaus valdymo modelio. Tik tuomet DI tampa ne „gražiu pilotu“, o įrankiu, keičiančiu produktyvumą ir paslaugų kokybę.