Tag: Pramonės automatizavimas

  • Mėnesį pakeitė trys dienos: kaip robotizacija ir DI spartina Lenkijos gamyklų darbą

    Lenkijos gamyklose robotizacija ir DI vis dažniau tampa ne demonstraciniu projektu, o tiesiogine konkurencinio pranašumo priemone. Pramonės atstovai forume „Robot, automatas, DI agentas“ pabrėžė, kad didžiausias efektas pasiekiamas ne tik diegiant įrangą, bet ir perbraižant procesus bei paruošiant žmones.

    Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 pramoniniai robotai. Tai 2 proc. daugiau nei metais anksčiau, tačiau pagal robotų tankį Lenkija vis dar atsilieka: 10 000 gamybos pramonės darbuotojų tenka 86 robotai, o Čekijoje šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis.

    Mažas robotų tankis – galimybė

    Diskusijoje pabrėžta, kad žemas robotizacijos lygis nebūtinai yra silpnybė. Tai gali reikšti daugiau erdvės modernizacijai, ypač dabar, kai robotų diegimą vis dažniau papildo DI sprendimai kokybės kontrolei, procesų stebėsenai ir gedimų prognozavimui.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į statistikos „spąstus“: šalies robotizacijos rodiklį gali smarkiai kilstelėti viena didelė automobilių gamykla. Tai ne visada reiškia, kad robotai plačiai paplitę visose šakose, todėl lyginant šalis svarbu vertinti ir sektorių struktūrą.

    Robotai tinka ir mažoms serijoms

    Viena iš dažniausių kliūčių įmonėse – įsitikinimas, kad robotizacija apsimoka tik masinėje gamyboje. Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo priešingai: automatizuotos darbo vietos gali būti pritaikomos dešimtims skirtingų detalių, o mažiausios serijos gali siekti ir kelias dešimtis vienetų.

    Kartu akcentuota, kad šiuolaikinės sistemos diegiamos taip, kad jas galėtų valdyti esama komanda, o ne atskirai samdomas robotikos specialistas. Dėl to didėja paklausa sprendimams su paprastesnėmis sąsajomis ir greitesniu perprogramavimu keičiant gaminius.

    Pirmiausia procesai, tik tada robotai

    Įspėta, kad robotas pats savaime našumo nepadidins, jei gamykla nėra pasiruošusi organizaciškai. Prieš automatizuojant dažnai tenka sutvarkyti planavimą, medžiagų tiekimą, kokybės kontrolę ir priežiūros procesus, nes priešingu atveju brangi darbo vieta gali likti nepakankamai apkrauta.

    Ypač daug problemų kyla, kai komponentų tikslumas ir kokybė neatitinka automatizuoto surinkimo ar suvirinimo reikalavimų. Ten, kur žmogus dar gali „prisitaikyti“, robotas reikalauja pastovumo, todėl neretai tenka peržiūrėti tiekėjų kokybės standartus.

    „Keturi milimetrai žmogui kartais dar pataisomi, o robotui tai jau didžiulė spraga, kurios jis nesuvirins“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.

    DI gamyboje: trys dienos vietoj mėnesio

    Pramonėje DI dažniausiai taikomas ten, kur reikalingas prognozavimas ir kontrolė, o ne kūrybinės užduotys. Įmonės atsargiau žiūri į didelius kalbos modelius, nes gamyboje svarbu paaiškinamumas: kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir ar rezultatą galima pakartoti.

    Vis dėlto praktika rodo ryškią naudą: vienas automobilių pramonei gaminantis gumos gaminių gamintojas, naudodamas uždarą mašininio mokymosi modelį, esą sutrumpino naujo gaminio technologijos parengimą nuo mėnesio iki trijų dienų. Panašiai ir programinės įrangos kūrimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar, pasitelkus DI įrankius, dažnai įgyvendinamos per kelias dienas.

    Parama robotizacijai: kas neveikia

    Kalbėta ir apie valstybės skatinimo priemones. Praktikai teigė, kad mokesčių lengvatos robotizacijai retai tampa lemiamu argumentu, nes įmonėms svarbiau aiškus atsiperkamumas, diegimo rizikos ir gamybos stabilumas.

    Be to, pabrėžta, kad mokesčių lengvatos dažnai klaidingai suprantamos kaip dotacijos, nors iš tiesų tai apmokestinamosios bazės mažinimas per nusidėvėjimą. Neapibrėžtumas dėl interpretacijų ir administracinė našta dalį įmonių atbaido, o ilgalaikės, kelių metų trukmės programos, anot dalyvių, padėtų geriau planuoti nuoseklias investicijas.

  • AGCO susitarė su „Agility Robotics“: humanoidas Digit nuo 2027 metų išbandomas gamykloje

    AGCO susitarė su „Agility Robotics“: humanoidas Digit nuo 2027 metų išbandomas gamykloje

    Tarptautinis žemės ūkio technikos gamintojas „AGCO“ pasirašė susitarimą su JAV bendrove „Agility Robotics“, kuriančia humanoidinius pramonės robotus ir debesijos platformą jų valdymui. Įmonės planuoja pradėti piloto programą „AGCO“ gamykloje Hesstone, Kanzaso valstijoje, kur gaminami kombainai ir kita derliaus nuėmimo technika.

    Pilotas numatytas nuo 2027 metų ir bus skirtas įvertinti, kaip humanoidiniai robotai gali prisidėti prie surinkimo ir gamybos linijų darbų. Pasak bendrovių, tikslas nėra pakeisti žmones, o automatizuoti pasikartojančias, fiziškai varginančias ar potencialiai pavojingas užduotis.

    Kas yra Digit ir kuo jis išskirtinis

    Pilote bus bandomas „Agility Robotics“ sukurtas robotas Digit, projektuotas darbui aplinkoje, pritaikytoje žmonėms. Tokia humanoido koncepcija leidžia tikrinti, ar robotą įmanoma įdarbinti esamuose cechuose be brangių infrastruktūros pertvarkymų.

    Bendrovė nurodo, kad Digit jau yra sukaupęs 65 000 valandų realios veiklos patirties komerciniuose diegimuose. Praktikoje tai reiškia, kad robotas kuriamas ne vien demonstracijoms, o užduotims, kurios reikalauja stabilaus veikimo ilgesnį laiką.

    Debesijos platforma ir diegimo logika

    Kartu su robotu „AGCO“ turėtų testuoti ir „Agility Arc“ platformą, skirtą robotų parkui valdyti. Tokios sistemos paprastai naudojamos diegimo spartai, nuotolinei diagnostikai, programinės įrangos atnaujinimams ir užduočių paskirstymui, kai vienoje vietoje dirba keli įrenginiai.

    Gamybos sektoriuje tai laikoma viena svarbiausių sąlygų masteliui, nes vien roboto įsigijimas neapsprendžia sėkmės. Didžiausią vertę kuria integracija į esamus procesus, saugos procedūras ir darbo organizavimą, kad robotas taptų realia, o ne teorine pagalba.

    Kodėl gamyklos vis dažniau žiūri į humanoidus

    Humanoidai pramonėje vertinami dėl galimybės judėti ir dirbti žmonėms pritaikytoje erdvėje, kur yra laiptai, siauresni praėjimai, standartiniai vežimėliai, dėžės ir lentynos. Vietoje to, kad visa aplinka būtų perprojektuota specializuotoms automatizuotoms linijoms, įmonės tikrina, ar daugiau užduočių galima perkelti robotui, paliekant infrastruktūrą beveik nepakitusią.

    „Automatizuodamas pasikartojančias ir fiziškai sudėtingas užduotis, robotas gali padėti didinti ergonominį saugumą, gerinti operacijų efektyvumą ir leisti darbuotojams sutelkti dėmesį į didesnę vertę kuriančius darbus“, – teigiama „AGCO“ pranešime.

  • Suvirinimo rinkoje viskas apsivertė: „SAP-WELD“ stato ant robotizuoto lazerinio suvirinimo

    Suvirinimo ir pramonės automatikos sektoriuje pastaraisiais metais pasikeitė kone viskas: nuo užsakymų struktūros iki technologijų, kurias renkasi gamintojai. Tai interviu metu tarptautinėje parodoje „ExpoWELDING“ teigė „SAP-WELD“ vadovas Bartłomiej Podgórski, pabrėždamas augantį spaudimą didinti efektyvumą ir kokybę.

    Anot jo, įmonės vis rečiau gamina į sandėlį, o gamyba tampa nepastovi: vyrauja trumpos serijos, didelė įvairovė ir mažesnis pasikartojimas. Toks ritmas verčia ieškoti universalesnių sprendimų, kurie leistų greitai persiderinti prie naujų užsakymų.

    Lazeris ir robotai keičia suvirinimą

    Pašnekovo teigimu, viena ryškiausių krypčių rinkoje yra aliuminio suvirinimas tiek lanko, tiek lazerinėmis technologijomis. Kartu sparčiai auga robotizacija, ypač ten, kur iki šiol daug darbų buvo atliekama rankomis.

    „Matome tendenciją: įmonės, kurios pradėjo suvirinti aliuminį rankiniu būdu, dabar siekia šį procesą perduoti robotams arba automatams. Tikslas aiškus: geresnė kokybė, didesnis našumas ir saugesnės darbo sąlygos“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Jo vertinimu, lazerinės technologijos automatizuotoje aplinkoje leidžia lengviau suvaldyti kokybės stabilumą, o tai tampa kritiška, kai trūksta patyrusių specialistų ir reikia mažinti broką. Įmonės šiuos kriterijus vis dažniau iškelia aukščiau už vien tik įrangos kainą.

    Programavimas persikelia į biurą

    Dar viena praktika, kuri, anot „SAP-WELD“, tampa nauju standartu, yra suvirinimo robotų programavimas ne gamybos poste, o nuotoliniu būdu. Tokiu atveju programa paruošiama biure ir tik vėliau įkeliama į robotą, o tai sutrumpina linijos prastovas.

    Pašnekovas tvirtino, kad tokie sprendimai vis dažniau diegiami ne tik didelėse gamyklose. Jo teigimu, net mažos įmonės, įsigyjančios robotizuotas suvirinimo darbo vietas, neretai iš karto renkasi komplektaciją su nuotolinio programavimo įrankiais.

    Mažiau užsakymų skatina ieškoti išeičių

    Kalbėdamas apie pastarųjų metų rinkos pokyčius, „SAP-WELD“ vadovas akcentavo sustiprėjusią konkurenciją ir sudėtingesnę paklausos situaciją. Anot jo, metalo pramonėje jaučiamas eksporto sulėtėjimas, o automobilių sektoriuje mažiau naujų užsakymų, todėl įmonės dažniau riboja investicijas ir mažina kaštus.

    Tokiomis sąlygomis dalis rinkos dalyvių ieško, kuo išsiskirti: didina siūlomų sprendimų kokybę, plečia technologijų spektrą ir orientuojasi į automatizaciją. „SAP-WELD“ teigimu, artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas saugiam robotizuotam lazeriniam suvirinimui, kuris būtų pritaikomas ne tik didelėms, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.

    „Kuriame mobilių ir universalių, saugių lazerinių robotizuotų darbo vietų seriją, kurią siūlysime rinkai gerokai plačiau nei iki šiol“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Pasak jo, robotizacija padeda spręsti ir seną problemą: jaunų darbuotojų nenorą rinktis suvirintojo profesiją. Automatizuotos linijos leidžia perkelti dalį sudėtingų ir fiziškai sunkių užduočių į įrangą, o žmonėms palikti kontrolę, paruošimą ir procesų priežiūrą.

  • Suvirintojų stinga, o Azijos spaudimas auga: pramonė ieško išeities robotizuodama gamybą

    Suvirinimo pramonė Europoje susiduria su dviem lygiagrečiomis problemomis: trūksta kvalifikuotų suvirintojų, o įrangos ir komponentų rinkoje stiprėja kainų spaudimas iš Azijos. Dėl to įmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybos apimtis ir konkurencingumą ne tik kaina.

    Katovicuose vykusioje parodoje ExpoWELDING verslo atstovai akcentavo, kad vien darbuotojų paieška situacijos neišsprendžia. Vis daugiau dėmesio skiriama procesų automatizavimui, skaitmeninimui ir sprendimams, kurie leidžia tiksliau planuoti gamybą bei mažinti broką.

    Suvirintojų trūkumas neslūgsta

    Įmonės pripažįsta, kad patyrusių suvirintojų rinka išlieka įtempta, o atlyginimų lūkesčiai auga greičiau nei produktyvumas. Tai ypač jaučia gamintojai, dirbantys su trumpomis serijomis, nestandartiniais gaminiais ir dažnai besikeičiančiais užsakymais.

    „Vis dar trūksta patyrusių specialistų: ir suvirintojų, ir suvirinimo technologų, todėl darbuotojų klausimas išlieka vienas didžiausių“, – sakė „Valk Welding“ atstovas Igoras Gembčikas.

    Vienu praktiškiausių atsakų į šią problemą tampa suvirinimo robotizacija. Jei anksčiau ji buvo siejama daugiausia su didelėmis gamyklomis ir masine gamyba, dabar tiekėjai vis dažniau taikosi į mažas ir vidutines įmones, kurioms svarbus lankstumas.

    „Mūsų tikslas – mažos ir vidutinės įmonės su mažaserijine, kartais nepasikartojančia gamyba. Robotizacijos lygis jau toks, kad realiai galime padėti ir pagreitinti procesą“, – teigė I. Gembčikas.

    Kodėl su Azija kainomis nepakovosi

    Europos gamintojai atvirai pripažįsta, kad dalyje segmentų su Azijos tiekėjais kainomis konkuruoti sudėtinga, ypač kai pirkėjai pirmiausia žiūri į pradinę įrangos kainą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendroms nuosavybės sąnaudoms, kurios atsiskleidžia jau po pirkimo.

    Pramonės atstovų teigimu, lemiamais veiksniais tampa pristatymo terminai, atsarginių dalių prieinamumas, garantinės sąlygos ir serviso greitis. Kritiniu atveju net kelių dienų prastova gali kainuoti brangiau nei sutaupymas perkant pigesnę įrangą.

    „Gamyba Lenkijoje ar kaimyninėse šalyse turi didelę reikšmę ir dėl tiekimo, ir dėl aptarnavimo po pardavimo. Svarbiausia – servisas ir techninės konsultacijos, kurios yra vietoje, šalyje“, – sakė „ESAB“ atstovas Robertas Lazikas.

    Šią mintį parodoje papildė ir Gornosiąskio technologijų instituto Suvirinimo centro vadovas Jacekas Slania, pabrėžęs, kad mažiausia kaina ne visada reiškia mažiausias sąnaudas. Jo teigimu, svarbu ir kokybės stabilumas, ir atitiktis reikalavimams, leidžianti produkciją teisėtai tiekti rinkai.

    Investicijas dalyje sektorių stingdo finansavimas

    Ne visi rinkos dalyviai situaciją vertina vienodai: dalis įmonių jaučia aiškų investicijų sulėtėjimą sektoriuose, kuriuos aptarnauja. Viena jautriausių sričių – projektai, susiję su kasyba, kur finansavimo sąlygos tapo griežtesnės.

    „Daugelį projektų, susijusių su kasyba, didžioji dalis bankų blokuoja, todėl prieiga prie lėšų yra stipriai ribojama. Dėl to stringa investicijos“, – sakė bendrovės „Tonex“ savininkas Lukašas Kubikas.

    Jo teigimu, net ir sudėtingesnėje aplinkoje įmonės siekia išlaikyti pardavimus dalyvaudamos parodose, stiprindamos rinkodarą ir plėsdamos pasiūlą. Tokia taktika padeda ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir išauginti užsakymus iš esamų partnerių.

  • DI gali paspartinti Lenkijos pramonę, bet įmones stabdo saugumas ir uždari diegimo modeliai

    Lenkijos pramonė vis dar yra palyginti menkai robotizuota, o įmonės atsargiai vertina dirbtinio intelekto diegimą gamyboje. Tai akcentuota Katovicuose vykusiame Forume Naujoji pramonė, kuriame aptarta, kaip DI galėtų padidinti našumą ir automatizavimo lygį.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad verslas mato DI teikiamą vertę, tačiau baimių vis dar daug. Įmonės neretai renkasi konservatyvų požiūrį, ypač kai kalbama apie kritines gamybos grandis, kuriose klaidos kaina gali būti didelė.

    „Dažnai baimės kyla iš paprasto nežinojimo“, – sakė diskusijoje dalyvavę pramonės atstovai, pabrėžę, kad praktinių kompetencijų trūkumas stabdo sprendimų priėmimą.

    Vienas dažniausių argumentų prieš DI yra saugumas: pramonėje svarbu aiškiai suprasti, kur keliauja duomenys, kas turi prieigą ir kaip užtikrinamas veiklos tęstinumas. Dėl to diegimai dažniausiai planuojami uždarose, griežtai kontroliuojamose aplinkose, kurios geriau atitinka pramonės reikalavimus.

    Tačiau čia išryškėja esminė įtampa: daugeliui DI modelių tobulėti padeda atviresnė ekosistema, platesni duomenų srautai ir nuolatinis mokymas. Uždaruose modeliuose tokį augimą užtikrinti sudėtingiau, o vienam gamintojui praktiškai sunku turėti pilną kontrolę visose tiekimo ir technologijų grandinės dalyse.

    Papildomų abejonių kelia ir vadinamosios DI haliucinacijos, kai kalbos modeliai sugeneruoja įtikinamai skambančią, bet neteisingą informaciją. Pramonėje tai ypač jautru, nes klaidingos rekomendacijos gali paveikti kokybės kontrolę, įrangos darbą ar darbuotojų saugą.

    Vis dėlto pabrėžta, kad tinkamai parinktas ir suvaldytas DI įrankis gali priartinti gamybą prie didesnės procesų autonomijos. Kartu priminta, kad tokie projektai retai būna greiti: realus rezultatas dažniausiai reikalauja didelių resursų, kruopštaus testavimo ir kelių mėnesių darbo nuo pilotinio sprendimo iki stabilios eksploatacijos.

    Forume atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vien tik robotų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, ne visada tiksliai parodo šalies robotizacijos lygį. Rodiklius gali iškreipti pavieniai dideli investiciniai projektai, pavyzdžiui, vienos stambios automobilių gamyklos atsiradimas, kuris statistiškai smarkiai pakelia vidurkį.

    Ekspertų vertinimu, jei Lenkijos pramonė nori sparčiau didinti produktyvumą, vien technologinių sprendimų nepakaks. Ne mažiau svarbios bus aiškios saugumo taisyklės, patikimi diegimo standartai, darbuotojų kompetencijų stiprinimas ir pasitikėjimą kuriantys bandymai realiose gamybinėse situacijose.

  • Gamybos skaitmeninimas ir robotizacija su DI: ką pramonė jau laimėjo, o kur lūkesčiai per dideli

    Gamybos skaitmeninimas, robotizacija ir sprendimai su DI pastaraisiais metais tapo vienais dažniausiai minimų pramonės modernizavimo krypčių. Vis dėlto vis daugiau įmonių pereina nuo pažadų ir bandomųjų projektų prie klausimo, ką šios technologijos realiai duoda kokybei, kaštams ir našumui.

    Pramonėje neretai kartojasi panašus ciklas: nauja technologija sukelia didelius lūkesčius, vėliau ateina nusivylimo etapas, o galiausiai sprendimai tampa kasdieniu standartu. Todėl diskusijų centre šiandien atsiduria ne reklaminiai pažadai, o praktinė patirtis ir pamatuojami rodikliai.

    Kur atsiremia skaitmeninimo nauda?

    Skaitmeninant gamybą dažniausiai siekiama aiškių rezultatų: mažiau prastovų, mažiau broko, stabilesni procesai ir greitesnis sprendimų priėmimas. Tam pasitelkiami jutikliai, gamybos valdymo sistemos, procesų stebėsena realiuoju laiku ir duomenų analizė, tačiau be aiškios metodikos ir tikslų investicijos gali neduoti laukto efekto.

    Praktikoje didžiausią vertę paprastai sukuria ne vienas įrankis, o nuoseklus procesų peržiūrėjimas: ką verta automatizuoti, kur geriau palikti žmogaus sprendimą, o kur pirmiausia reikia sutvarkyti duomenų kokybę. Įmonės, kurios skaitmeninimą pradeda nuo kritinių gamybos vietų ir aiškių rodiklių, dažniau pasiekia apčiuopiamą grąžą.

    Žmogus, kompetencijos ir duomenų sauga

    Robotizacija ir DI gamyklose kelia ne tik technologinius, bet ir žmogiškuosius klausimus. Vienas dažniausių iššūkių yra kompetencijų trūkumas: darbuotojams reikia mokymų, aiškių naujų vaidmenų ir motyvacijos, kad pokyčiai netaptų vien IT projektu be realios įtakos gamybos rezultatams.

    DI sprendimai ypač priklauso nuo duomenų: jų prieinamumo, struktūros ir patikimumo. Kartu auga ir reikalavimai saugai, nes pramonėje duomenys apima technologinius procesus, tiekimo grandines bei gamybos receptūras, o jų praradimas ar nutekėjimas gali virsti tiesioginiais finansiniais nuostoliais ir veiklos sutrikimais.

    Diskusija apie realius rezultatus

    Šie klausimai aptariami ir pramonės bendruomenėje, kur vis dažniau akcentuojama verslo verifikacija: kaip skaitmeninimas veikia kokybę, kiek kainuoja diegimas ir palaikymas, kada investicijos atsiperka, o kada tampa tik brangiu eksperimentu. Dėl to technologiniai projektai vis dažniau vertinami per aiškius rodiklius, o ne vien per inovatyvumo etiketę.

    Diskusijose taip pat pabrėžiama, kad gamykla ateityje vis labiau remsis saugiu duomenų judėjimu ir jų panaudojimu ten, kur kuriama vertė. Būtent todėl skaitmeninimas, robotizacija ir DI vis dažniau matomi kaip viena sistema, kurią reikia planuoti nuo strategijos iki kasdienės gamybos disciplinos.

  • Katovicuose – pramonės technologijų savaitė: „TOOLEX“ ir „ExpoWELDING“ sukvies gamybos lyderius

    Kas vyks Katovicuose?

    Spalio 13–15 dienomis Katovicuose vyks dvi tarptautinės pramonės parodos – metalo apdirbimo, staklių, įrankių ir technologijų renginys „TOOLEX“ bei suvirinimo sektoriui skirta „ExpoWELDING“.

    Organizatoriai tikisi vienoje vietoje sutelkti gamybos įmones, technologijų tiekėjus ir pramonės ekspertus, kad sprendimai būtų aptariami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – prie realiai demonstruojamos įrangos.

    Technologijos, kurios šiuo metu keičia gamybą

    Tokio tipo parodose dažniausiai didžiausias dėmesys tenka automatizacijai ir našumo didinimui: CNC apdirbimui, robotizacijai, skaitmeninei gamybos kontrolei bei kokybės užtikrinimui. Pastaraisiais metais vis daugiau vietos užima ir DI sprendimai, padedantys planuoti gamybą, prognozuoti gedimus ir mažinti prastovas.

    Ne mažiau svarbi kryptis – energijos ir žaliavų efektyvumas. Pramonės įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip sumažinti gamybos savikainą, suvaldyti energijos kainų riziką ir įgyvendinti tvarumo tikslus nepakenkiant produktyvumui.

    Konferencijos ir apdovanojimai

    Kartu su parodomis numatytos ir dvi konferencijos: Forum Nowego Przemysłu, skirtas platesnėms diskusijoms apie pramonės kryptį, modernią gamybą ir sektoriaus transformaciją, bei renginys Przemysł dla obronności, orientuotas į pramonės vaidmenį saugumo ir gynybos grandinėse.

    Taip pat planuojama 67-oji tarptautinė suvirinimo konferencija, kurioje dėmesys bus skiriamas moderniam suvirinimui ir jo taikymui energetikoje, įskaitant branduolinės energetikos projektus. Renginių programą papildo apdovanojimų ceremonija The Best of Industry, kurioje paprastai išryškinami inovatyvūs produktai, technologijos ir gamybos sprendimai.

    Toks renginių derinys įprastai tampa patogiu formatu įmonėms, kurios vienu vizitu siekia įvertinti naują įrangą, palyginti tiekėjus, pasikalbėti su ekspertais ir pasitikrinti, kokios kryptys artimiausiais metais gali tapti standartu gamyboje.

  • „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    Šveicarijoje įsikūrusi pramonės automatizavimo bendrovė „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų sieklinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), o lėšos bus skirtos kompiuterinės regos sprendimų plėtrai atliekų deginimo bei kitose pramonės įmonėse.

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais ir veikia Mano mieste, netoli Lugano. Bendrovė kuria kompiuterinės regos ir DI sistemas, skirtas didinti pramoninių objektų saugą, efektyvumą ir automatizavimą, o pirmasis pagrindinis taikymas – atliekų deginimo energijai (angl. waste-to-energy) jėgainės.

    Kur didžiausia problema jėgainėse?

    Tokiose jėgainėse kasdien apdorojami dideli kiekiai nevienalytės sudėties atliekų, todėl operatoriams tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti saugą ir palaikyti stabilų degimo procesą. Net nedidelės klaidos gali virsti prastovomis, įrangos gedimais ar neefektyviu degimu.

    Bendrovė teigia, kad nemaža dalis daugiau nei 3 100 pasaulyje veikiančių atliekų deginimo jėgainių vis dar remiasi rankiniu stebėjimu ir analoginiais procesais. Praktikoje tai reiškia lėtesnius sprendimus, didesnę žmogiškųjų klaidų riziką ir mažiau duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti automatizavimą.

    Kaip veikia kompiuterinė rega?

    „Jaipur Robotics“ platforma analizuoja vaizdo srautą, fiksuojantį atliekų judėjimą jėgainėje, ir vaizdinę informaciją paverčia sprendimams tinkamais duomenimis. Sistema padeda atpažinti pavojingas medžiagas, gerinti atliekų sumaišymą ir teikti rekomendacijas kranų operacijoms automatizuoti.

    Pasak bendrovės, DI modeliai apmokyti naudojant daugiau nei 50 mln. sužymėtų vaizdų iš Europos atliekų deginimo operacijų. „Jaipur Robotics“ nurodo, kad jos sprendimai kasmet analizuoja daugiau nei 5 mln. tonų atliekų, o pavojingų objektų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    Koks poveikis ir kur bus panaudotos investicijos?

    Bendrovė taip pat teigia, kad atskiruose objektuose jos technologijos diegimas leido daugiau nei 80 proc. sumažinti neplanuotus sustabdymus. Be to, šilumingumo žemėlapiai ir prognozinės rekomendacijos naudojami tam, kad būtų lengviau palaikyti tolygesnį kuro mišinį ir stabilesnį degimo režimą.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėtrai į naujas rinkas ir produkto vystymui, išplečiant taikymo scenarijus ne tik atliekų deginimo, bet ir kitose pramonės šakose, įskaitant cemento bei biomasės jėgaines. Investuotojams tokie sprendimai patrauklūs dėl aiškios ekonominės naudos: mažesnių prastovų, saugesnių procesų ir geresnio įrangos panaudojimo.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl rizika auga net aukščiausio lygio vadovybei

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas gamyklose ne vien kaip dar vienas automatizavimo sluoksnis. Jis tampa sprendimų priėmimo įrankiu, galinčiu realiu laiku apdoroti didelius duomenų srautus iš jutiklių, kamerų ir gamybos valdymo sistemų. Tai leidžia tiksliau planuoti procesus, greičiau aptikti nukrypimus ir sumažinti broko riziką.

    Pramonėje DI dažnai apibūdinamas kaip papildomi roboto „pojūčiai“, nes kompiuterinė rega ir pažangūs modeliai leidžia atpažinti defektus, kurie anksčiau pasprukdavo pro įprastą kontrolę. Praktikoje tai ypač svarbu ten, kur klaidų kaina didelė, pavyzdžiui, medienos apdirbime, automobilių pramonėje ar energetikos įrenginių priežiūroje. Kuo daugiau signalų patenka į modelį, tuo tikslesnės gali būti roboto trajektorijos ir operacijų parametrai.

    „DI yra tarsi milžiniškas dešimtmetis vaikas: jis neįtikėtinai greitai apdoroja informaciją, bet jam reikia labai tikslių instrukcijų ir aiškių ribų“, – sakė Grzegorzas Putynkowskis.

    Didelė dalis diegimų prasideda ne nuo visiškai naujų robotų, o nuo jau veikiančių automatizuotų linijų „praturtinimo“ DI moduliais. Dažniausiai modeliai apmokomi atskirose skaičiavimo aplinkose, o į gamyklą perkeliami lengvesni vykdomieji algoritmai, kuriems reikia papildomo kompiuterio greta PLC valdiklių. Taip įmonės gali pradėti nuo konkretaus taikymo, pavyzdžiui, kokybės kontrolės, ir palaipsniui plėsti sprendimą.

    Didžiausi iššūkiai dažnai slypi ne programiniame kode, o duomenyse ir jų parengime. Kokybės kontrolėje, ypač medienos ar kitų natūralių medžiagų atveju, defektų tipų gali būti dešimtys, o dalies jų įprasta kamera patikimai nefiksuoja. Todėl įmonėms tenka sukaupti dideles, dažnai labai specifines defektų duomenų bazes ir investuoti į ilgesnį mokymą.

    Dar viena praktinė kliūtis yra skaičiavimo galios ir energijos poreikis mokymo metu. Modelių mokymas gali reikalauti nepalyginamai daugiau resursų nei tradicinė automatizacija, todėl tam pasitelkiami duomenų centrai ir grafikos procesoriai. Pramonė vis aktyviau ieško „lengvesnių“ modelių, kuriems reikėtų mažiau atminties ir mažesnių energijos sąnaudų, o tai tampa svarbu ir dėl kaštų, ir dėl tvarumo tikslų.

    Verslo požiūriu DI diegimas vis dažniau siejamas ne su darbo vietų mažinimu, o su našumo didinimu ir efektyvesniu resursų naudojimu. Įmonės tikisi geriau planuoti gamybą, optimizuoti žaliavų sunaudojimą, mažinti energijos nuostolius, tikslinti tiekimo grandinės sprendimus ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius. Taip DI tampa ne vien technologine, bet ir finansine priemone konkurencingumui palaikyti.

    „DI algoritmai pirmiausia mažina ne žemiausios grandies darbuotojų poreikį, o atsigręžia į vadovų veiklos efektyvumą: dalį ataskaitų ir analizės gali atlikti elektroninis asistentas“, – teigė Grzegorzas Putynkowskis.

    Čia ir atsiranda naujas pramonės posūkis: DI pradeda „matuoti“ sprendimų priėmimą. Kai duomenys apie gamybą, kokybę, energijos sąnaudas ir logistiką sujungiami į vieną vaizdą, vadovų veiklos rezultatai tampa lengviau palyginami ir labiau pagrindžiami skaičiais. Tai gali mažinti tarpininkavimo grandis, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės, vertinimo kriterijų ir klaidų, kurias gali padaryti modeliai.

    Kur DI duoda greičiausią grąžą

    Didžiausią potencialą pramonė dažnai mato ten, kur procesai standartizuoti, o duomenys renkami nuosekliai. Medienos pramonėje DI leidžia tiksliau klasifikuoti ruošinius, automobilių sektoriuje padeda užtikrinti pastovią kokybę ir mažinti broką, logistikoje gerina planavimą, o energetikoje vis labiau naudojamas priežiūros ir gedimų prognozavimo sprendimams. Tokiose srityse DI ne tik automatizuoja, bet ir padeda išvengti brangių sustojimų.

    Mažesnėms įmonėms aktualus ir prenumeratos modelis, kai nereikia kurti savo duomenų centrų ar laikyti didelių komandų. Tačiau toks kelias didina priklausomybę nuo tiekėjo ir kainų politikos, todėl didesnės organizacijos dažnai siekia aiškių ilgalaikių sutarčių ir nuosavybės teisių į kritinius sprendimus. Renkantis tarp „savos“ ir perkamos sistemos vis daugiau lemia tai, ar duomenys laikomi strateginiu pranašumu.

    Žmonės ir kompetencijos tampa siauruoju kakleliu

    Net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, įmonės vis dažniau susiduria su kvalifikacijos spraga. Darbuotojams reikia ne tik gebėti naudotis naujomis sąsajomis, bet ir suprasti, kaip DI priima sprendimus, kokių ribų jam reikia, kaip vertinti modelio patikimumą ir kaip suvaldyti klaidų riziką. Pramonėje vis labiau vertinamas gebėjimas sujungti patirtį apie procesą su skaitmeniniais įrankiais.

    Reikšminga ir kartų sinergija: vyresni specialistai turi gilią gamybinę patirtį, o jaunesni inžinieriai dažniau atsineša duomenų analizės ir sistemų integravimo įgūdžius. Tokia partnerystė tampa viena realiausių sąlygų, kad DI sprendimai veiktų stabiliai, o ne liktų demonstraciniais projektais. Galiausiai būtent žmonės užtikrina, kad DI būtų įdarbintas kaip pagalbininkas, o ne kaip nevaldomas vertintojas.

    Humanoidai ir „paskutinė mylia“ gamyboje

    Pramonėje vis garsiau kalbama apie humanoidinius robotus, kurie galėtų perimti užduotis, kur klasikinė robotika stringa dėl nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas pavyzdžių yra pakavimas, kai vienoje linijoje gali būti šimtai ar tūkstančiai skirtingų produktų, o pakuotės ir jų paėmimo būdai keičiasi. Tokiose situacijose prisitaikymas tampa svarbesnis už maksimalią tikslumo rekordą.

    Panašiai ir statybose: mūrijimas, tinkavimas ar plytelių klojimas reikalauja sudėtingų judesių, kuriuos standartiniams pramoniniams robotams atkartoti sunku. Humanoidai galėtų palengvinti sveikatą žalojančias užduotis, o ilgainiui būti „apmokomi“ amatininkų, perimant jų judesius. Vis dėlto tai dar sritis, kur realaus masto diegimai priklausys nuo kainos, patikimumo ir saugos standartų.

    DI pramonėje vystosi taip greitai, kad įmonėms vis dažniau tenka diegti sprendimus ne idealiomis sąlygomis, o veikiant spaudimui dėl kaštų ir konkurencijos. Dėl to prioritetu tampa ne vien technologija, bet ir aiškūs procesai, duomenų kokybė, darbuotojų parengimas bei atsakingas DI naudojimas. Priešingu atveju įmonės rizikuoja ne tik atsilikti, bet ir priimti sprendimus, kurių negalės pagrįsti ar suvaldyti.

  • Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Šanchajuje vykusioje World Artificial Intelligence Conference 2026 pristatytas naujas „Run Robotics“ kūrinys, vadinamas robo kentauru. Gamintojas pabrėžia, kad daugiau kaip 95 proc. pagrindinių komponentų pagaminta Kinijoje, o tai siejama su šalies robotikos grandinių savarankiškumu.

    Nors pavadinimas primena mitinį kentaurą, konstrukcija labiau primena visureigio platformos ir humanoidinės viršutinės dalies hibridą. Apatinė dalis turi keturis ratus, todėl įrenginys greitai įveikia nelygią dangą, griuvėsius ar pramonines aikšteles, kur įprasti inspekciniai robotai dažnai stringa.

    Viršuje įrengtos dvi manipuliatoriaus tipo rankos, skirtos darbui su įranga, kliūčių šalinimui ir užduotims, kurioms reikia tikslaus suėmimo. „Run Robotics“ nurodo, kad robotas taikomas metalurgijos įmonėse, kasyklose, naftos perdirbimo gamyklose, elektrinėse, branduoliniuose objektuose, taip pat gaisrų gesinimo ir gelbėjimo operacijose.

    Standartiškai robo kentauras gali gabenti 100–120 kilogramų krovinį, o maksimalus statinis keliamasis pajėgumas siekia 210 kilogramų. Modulinė platforma leidžia komplektuoti skirtingus įrankius, griebtuvus, precizines robotines plaštakas ar daugiamates jėgos jutiklių sistemas pagal konkrečią užduotį.

    Orientacijai aplinkoje naudojama suvokimo sistema su lidaru, stereovaizdu ir gylio kameromis, teigia gamintojas. Tokia įranga leidžia atpažinti žmones ir kliūtis, identifikuoti vožtuvus, vamzdynus bei matavimo prietaisus, o tuomet savarankiškai suplanuoti maršrutą ir pasiekti darbo vietą nuo aplinkos analizės iki veiksmo atlikimo.

    „Run Robotics“ skelbia, kad automatizuotą gamybos liniją planuoja paleisti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o robotas jau sulaukė pirmųjų klientų. WAIC organizatoriai šiemet akcentavo pramoninį DI ir robotikos proveržį, o tokie hibridiniai sprendimai rodo kryptį, kai mobilumas ir manipuliavimas jungiami į vieną platformą pavojingoms, žmogui rizikingoms aplinkoms.

    Ši premjera siejasi su platesne Kinijos robotikos plėtros politika: šalyje spartėja humanoidinių ir keturkojų robotų kūrimas bei jų pritaikymas pramonėje. Tokios sistemos vis dažniau projektuojamos ne vien demonstracijoms, o realioms ūkio užduotims, kur svarbiausi tampa patikimumas, autonomija ir darbas 24 valandas per parą.