CP v2

Tag: Pramonės konkurencingumas

  • Europa ir Lenkija praranda tempą: pramonė prašo pigesnės energijos, bet problemų daugiau

    Europa ir Lenkija vis dažniau lyginamos su JAV ir Kinija ne tik pagal inovacijų spartą, bet ir pagal tai, kiek kainuoja gaminti. Pramonės konkurencingumą smarkiai veikia energijos kainos, tačiau vien jų nepakanka paaiškinti, kodėl dalis Europos gamintojų jaučiasi prarandantys pozicijas.

    Lenkijos tvarios ekonomikos instituto vadovas Marcin Korolec interviu pabrėžia, kad pigesnė, mažai tarši elektra būtų vienas svarbiausių svertų, leidžiančių išlaikyti gamybą regione. Kartu jis akcentuoja, kad transformacija turi būti derinama su pramonės politika, kitaip Europa rizikuoja tapti importuojamų technologijų rinka.

    Energetika: kaina ir saugumas

    Koroleco vertinimu, atsinaujinantys ištekliai ir branduolinė energetika ilguoju laikotarpiu gali mažinti elektros kainas, nes jų eksploatacinės sąnaudos paprastai yra mažesnės nei iškastinio kuro elektrinių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitose svarbų vaidmenį vaidina ir tinklų mokesčiai, viešieji įsipareigojimai, bei mokesčių sistema.

    Pasak jo, energetinė transformacija nėra vien pažadas apie pigesnę elektrą ateityje. Tai ir saugumo klausimas, nes didesnė vietinė gamyba iš atsinaujinančių ar branduolinių šaltinių mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių ir jų kainų svyravimų geopolitinių krizių metu.

    „Jei turėtume pakankamai vietinės atsinaujinančios ar branduolinės energijos, būtume gerokai saugesni“, – sakė Marcin Korolec.

    Ką parodė ES taršos leidimų sistema

    Diskusijoje išskiriama ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir buvo vienas pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų. Korolecas tvirtina, kad Lenkija per tą laiką reikšmingai sumažino anglies dalį elektros gamyboje, tačiau galėjo efektyviau panaudoti iš sistemos gaunamas pajamas.

    Jo teigimu, dalis lėšų, gautų už taršos leidimus, buvo nukreipta į bendrą biudžetą, o ne į modernizavimą, tinklų plėtrą ar švarių technologijų diegimą. Tai, anot jo, lėtino pokyčius ir mažino galimybes pramonei greičiau gauti prieinamą mažai taršią energiją.

    „Jei pajamos iš taršos leidimų būtų labiau dirbusios transformacijai, šiandien būtume bent vienu ar dviem žingsniais priekyje“, – sakė Marcin Korolec.

    Made in Europe ir konkurencijos klausimas

    Korolecas argumentuoja, kad Europa sukūrė reguliacinę aplinką, kuri paskatino paklausą švarioms technologijoms, tačiau ne visada užtikrino, kad šią paklausą patenkintų Europos gamintojai. Dėl to dalis rinkos atiteko importui, ypač ten, kur gamybos mastas ir kaina konkurentams yra palankesni.

    Šiame kontekste aptariamas principas Made in Europe, kuris galėtų įgyti didesnę reikšmę viešuosiuose pirkimuose, kartu taikant mažo anglies pėdsako kriterijus. Tokie sprendimai, pasak jo, gali keisti ES transformacijos trajektoriją, ją pabranginti ir kai kuriuos tikslus nukelti, tačiau kartu sustiprinti pramonės bazę ir darbo vietas.

    Korolecas taip pat pabrėžia, kad Europa, turėdama vieną turtingiausių ir didžiausių vidaus rinkų, gali būti asertyvesnė prekybos ir investicijų politikoje. Jo teigimu, vien tik atvira rinka be papildomų sąlygų gali reikšti, kad pridėtinė vertė ir kompetencijos bus kuriamos ne Europoje, o Europos gamyklos taps surinkimo centrais.

    Pramonės perspektyvoje svarbiausia, anot jo, yra prognozuojamumas: stabilios taisyklės, patikimas tinklų vystymas ir energijos kainos, kurios būtų palyginamos su kaimyninių šalių lygiais. Tai leistų įmonėms planuoti investicijas, elektrifikuoti procesus ir konkuruoti dėl užsakymų Europos rinkoje.

    Jo išvada paprasta: pramonei reikia pigesnės, mažai taršios energijos, tačiau kartu reikalinga kryptinga Europos ir nacionalinė pramonės politika, kuri padėtų kurti technologijas ir darbo vietas vietoje. Priešingu atveju transformacija gali tapti socialiniu išbandymu, o ne konkurencingumo varikliu.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija rengia naujus siūlymus, kuriais siekiama mažinti Europos Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir apsaugoti vietos pramonę nuo pigių importo srautų. Briuselis svarsto griežtesnę prekybos gynybos politiką, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti ES lyderių darbotvarkę.

    Komisijos prekybos generalinio direktorato pareigūnams pavesta parengti labiau veiksmingą ir ryžtingą prekybos gynybos paketą. Pagrindinis tikslas – greičiau identifikuoti sektorius, kuriuose importas galimai daro žalą ES gamintojams, ir, jei reikia, taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Kas konkrečiai svarstoma?

    Vienas iš svarstomų kelių – daugiau vadinamųjų apsaugos tyrimų, kai vertinama, ar importas didėja taip, kad iškreipia konkurenciją ir smukdo vietos gamybą. Tokiais atvejais ES gali įvesti tarifines kvotas ar kitus ribojimus, panašiai kaip anksčiau buvo taikyta kai kuriems plieno gaminiams.

    Kitas svarbus elementas – vadinamasis perteklinės pasiūlos arba perteklinių pajėgumų instrumentas, nukreiptas į valstybės subsidijuojamas įmones, kurios gamina didžiulius strateginių prekių kiekius ir taip spaudžia kainas. Komisijoje pripažįstama, kad toks mechanizmas gali kelti teisinių rizikų tarptautinės prekybos taisyklių kontekste, todėl ieškoma tvirtesnio pagrindimo ir formuluočių.

    Kodėl tai daroma dabar?

    Briuselyje stiprėja nerimas dėl deindustrializacijos, kai dalis gamybos ir darbo vietų nyksta dėl globalios kainų konkurencijos, energijos kainų ir lėtesnių investicijų. Tuo pat metu ES pramonės šakos, ypač susijusios su švariosiomis technologijomis, automobilių tiekimo grandinėmis ir chemijos sektoriumi, vis dažniau akcentuoja nesąžiningos konkurencijos rizikas.

    Politiniu lygmeniu Komisijai svarbu užsitikrinti valstybių narių palaikymą, ypač tų, kurios tradiciškai atsargiau vertina prekybos santykių aštrinimą su Kinija. Tačiau didėjant įtampoms dėl kritinių žaliavų, technologijų tiekimo grandinių ir strateginės autonomijos, atsiranda daugiau argumentų greitesniems sprendimams.

    Ką tai reikštų verslui ir vartotojams?

    Jei būtų plečiami apsaugos tyrimai ir atsirastų naujos kvotos ar muitų priemonės, tai galėtų pakeisti kainodarą bei tiekimą atskirose rinkose. ES įmonėms tai reikštų papildomą apsaugą nuo dempingo ar subsidijuotos produkcijos, tačiau importuotojams ir daliai gamintojų, priklausomų nuo kiniškų komponentų, galėtų išaugti kaštai.

    Komisija pabrėžia, kad siekiama ne uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Artimiausios diskusijos tarp komisarų ir vėlesnės ES Vadovų Tarybos deliberacijos turėtų parodyti, kiek toli Briuselis pasirengęs eiti ir kokiems sektoriams pirmiausia bus taikomos naujos priemonės.

  • Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Kodėl Briuselis keičia kursą

    Europos Komisija skelbia sieksianti švelninti ir modernizuoti įmonių susijungimų vertinimo taisykles, argumentuodama pasikeitusia geopolitine ir prekybos aplinka. Pagrindinis akcentas – kad ES įmonės galėtų augti iki tokio masto, kuris leistų konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

    Pastaraisiais metais Briuseliui vis dažniau priekaištaujama, jog griežta konkurencijos politika, sukurta pirmiausia vartotojų interesams ir kainų kontrolei, ne visada atliepia globalios konkurencijos realybę. Todėl dabar ieškoma balanso tarp žemų kainų ir ilgalaikio Europos pramonės pajėgumo.

    Vartotojų apsauga išlieka, bet prioritetai plečiasi

    Iki šiol ES susijungimų kontrolė dažnai stabdydavo sandorius, jei buvo tikimybė, kad sumažės konkurencija ir augs kainos. Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad toks požiūris kai kuriais atvejais galėjo užkirsti kelią kurti didelius, tarptautiniu mastu konkurencingus Europos čempionus.

    „Europai reikia drąsių, inovatyvių įmonių, galinčių varžytis tarptautinėje arenoje. Turime sukurti sąlygas atsirasti naujiems Europos lyderiams“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad vartotojų interesai ir sąžininga konkurencija iš darbotvarkės nedings. Už konkurencingumą atsakinga Europos Komisijos narė Teresa Ribera yra akcentavusi, kad taisyklės ir toliau turės saugoti rinkas nuo galios koncentracijos, kuri galėtų būti piktnaudžiaujama.

    Kas stumia pokyčius ir kas bus toliau

    Diskusiją dėl švelnesnio požiūrio aktyviausiai kelia didžiųjų ES ekonomikų verslo atstovai, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jie argumentuoja, kad kai kuriose pramonės šakose pasaulinė konkurencija vyksta masto ir kapitalo lygmeniu, todėl ES įmonėms reikia daugiau erdvės konsoliduotis.

    Vienas dažniausiai minimų precedentų – 2019 metais sustabdytas Prancūzijos ir Vokietijos geležinkelių sektoriaus milžinų „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimas. Tuo metu sandorio šalininkai tikėjosi sukurti stiprų europinį žaidėją, galintį konkuruoti globaliai, tačiau Komisija įžvelgė rizikų konkurencijai.

    Europos Komisija yra paskelbusi gaires ir pradėjusi viešas konsultacijas dėl siūlomų pakeitimų, kurios turėtų baigtis birželį. Po jų Briuselis spręs, kaip tiksliai atnaujinti susijungimų vertinimo praktiką, kad ji geriau atspindėtų pasaulinės konkurencijos ir strateginių sektorių realijas.