Tag: Pramonės robotai

  • Robotas kainuoja apie 50 tūkst. eurų, bet visa gamybos linija – iki 1,5 mln. zlotų

    Pramoninio roboto kaina dažnai siekia apie 20–50 tūkst. eurų, tačiau pilnai paruošta robotizuota gamybos vieta gali atsieiti nepalyginamai daugiau – net iki 1,5 mln. zlotų.

    Apie tai interviu WNP kalbėjo „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas, pabrėžęs, kad robotizacija nėra paprastas įrenginio pirkimas – tai technologinis projektas, reikalaujantis aiškaus tikslo ir pasiruošimo.

    Pasak jo, robotai labiausiai pasiteisina ten, kur darbai kartojasi, būtinas greitis, tikslumas ir vienoda kokybė, arba kai sąlygos žmogui būtų pavojingos – pavyzdžiui, dulkėtoje, užterštoje aplinkoje.

    Investicijos atsipirkimas gali labai skirtis: vienais atvejais robotizuota darbo vieta „atsiperka“ per maždaug pusmetį, kitais – per dvejus ar dvejus su puse metų. Daug kas priklauso nuo gamybos intensyvumo ir procesų serijiškumo.

    Kodėl „vien roboto“ nepakanka

    Robotą galima įsigyti už palyginti aiškią sumą, tačiau tai tik pradžia. Kad jis realiai atliktų darbą gamyboje, reikia pritaikyto sprendimo: papildomos įrangos, tokios kaip griebtuvai, elementų padavimo ar pernešimo sistemos, aplikatoriai ir kita.

    Būtent šie integravimo sprendimai ir visa darbo vietos infrastruktūra dažnai išpučia biudžetą iki lygio, kurį įmonės ne visada įvertina iš anksto. Todėl, kaip akcentuoja A. Pollakas, svarbu ne tik „nusipirkti robotą“, bet ir suplanuoti, kaip jis bus įdarbintas konkrečiame procese.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad robotas gali dirbti kaip itin stabilus „darbuotojas“ – neserga, nepavargsta ir užduotis kartoja tol, kol yra maitinimas ir techninė būklė leidžia.

    Kur robotai atsiskleidžia labiausiai

    Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia situacijas, kai gamyboje reikia labai greitos reakcijos – tarkime, per sekundę perkelti gaminį ir tiksliai jį padėti į konkrečią vietą jo nepažeidžiant. Tokiose užduotyse žmogui išlaikyti tą patį tempą ir tikslumą ilgą laiką yra itin sudėtinga.

    Anot jo, šiandien svarbi ne tik kokybė, bet ir pristatymo greitis: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, užsakymai gali „nutekėti“ greitesniems. Dėl to automatizacija ir robotizacija dažnai siejama su gebėjimu pagaminti ir pristatyti greičiau.

    A. Pollakas mano, kad modernios technologijos tampa ypač reikšmingos įmonėms, kurios nori dirbti tarptautinėse tiekimo grandinėse ar orientuojasi į eksportą.

    Planavimas, organizacijos pokyčiai ir „skaitmeninis dvynys“

    Įmonėms, kurios iki šiol robotų nenaudojo, robotizacija gali reikšti ir vidinius pokyčius. Pašnekovas pabrėžia, kad gali prireikti darbuotojų, suprantančių robotų darbą, taip pat vietinio serviso ar partnerio, kuris atliktų priežiūrą ir periodines patikras.

    Prieš priimant sprendimą, pasak jo, verta aiškiai nusistatyti poreikius, biudžetą, tikslą, rizikas, logistiką ir lūkesčius, o tada susidėlioti rodiklius, leidžiančius įvertinti, ar robotizacija konkrečiu atveju apsimoka.

    Ruošiantis diegimui gali padėti vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti virtualiai sumodeliuoti gamyklą ar gamybos procesą ir dar prieš realius pirkimus patikrinti, ar suplanuotas sprendimas atitinka keliamus kriterijus.

    Galiausiai, A. Pollakas pabrėžia ir integratoriaus vaidmenį: be įmonės, kuri profesionaliai įgyvendina projektą, svarbu turėti ir partnerį, galintį užtikrinti garantiją, plėtrą, o prireikus – atitiktį bei saugos dokumentus, patvirtinančius, kad sprendimas yra saugus žmonėms, dirbantiems šalia.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl efektyvumo rodikliai gali paliesti net prezidentus

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne tik kaip įprastos automatizacijos priedas, bet ir kaip sprendimų priėmimo įrankis, keičiantis gamybos valdymą. Pramonėje DI padeda robotams ir sistemoms „matyti“ daugiau: apdoroti vaizdo, jutiklių ir procesų duomenis realiu laiku bei siūlyti optimalius veiksmus.

    Toks pokytis ypač svarbus sektoriams, kuriuose didelę savikainos dalį sudaro žaliavos, energija ir prastovų kaina. Medienos apdirbimas, automobilių pramonė, logistika ir energetika DI taiko ten, kur svarbiausia yra greitis, tikslumas ir nuosekli kokybės kontrolė.

    DI robotams suteikia „pojūčius“

    Šiuolaikinė robotika vis dažniau remiasi kompiuterine rega ir pažangia analitika, todėl robotų darbo trajektorijos, jėgos parinkimas ir operacijų tikslumas gali būti koreguojami pagal aplinkos signalus. Kuo daugiau duomenų patenka į algoritmą, tuo geriau sistema geba atpažinti nukrypimus ir sumažinti klaidų skaičių.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali ne tik atlikti užduotis, bet ir pateikti sprendimų rekomendacijas operatoriui, meistrui ar gamybos vadovui. Kai įmonės turi didelę automatizuotų įrenginių bazę, DI dažnai diegiamas papildomai, prijungiant skaičiavimo įrangą prie PLC valdiklių ir gamybinių duomenų srautų.

    Didžiausi iššūkiai prasideda ten, kur reikia ilgai mokyti modelius ir surinkti didelius, kokybiškus duomenų rinkinius. Pavyzdžiui, medienos kokybės kontrolėje defektų įvairovė tokia didelė, kad paprasta kamera gali dalies jų nepastebėti, o dalį gerų gaminių atmesti kaip broką, todėl realiai kuriamos sudėtingesnės 3D ir vaizdo analizės schemos.

    Kodėl duomenys tampa konkurenciniu pranašumu

    Gamyboje duomenys vis dažniau laikomi strateginiu turtu, nes nuo jų priklauso, kaip greitai ir tiksliai DI atpažins broką, prastovų priežastis ar proceso nuokrypius. Dėl to įmonės retai dalijasi defektų bibliotekomis ir mokymo duomenimis, nes jie atspindi konkrečią technologiją, medžiagas ir tiekimo grandinę.

    Net turint panašius duomenis, rezultatai gali skirtis, nes svarbi ne tik medžiaga, bet ir tai, kaip suformuotos taisyklės, ribos, mokymo metodika ir kokie tikslai keliami. Dėl didelių skaičiavimo poreikių DI mokymas dažnai vyksta duomenų centruose, o į gamyklą perkeliami „lengvesni“ vykdomieji modeliai.

    Augantis skaičiavimo poreikis reiškia ir didesnį energijos suvartojimą, todėl pramonė ieško efektyvesnių sprendimų. Vis daugiau dėmesio skiriama specializuotiems akceleratoriams ir naujoms architektūroms, kurios mažina šilumos nuostolius ir aušinimo kaštus, nes būtent energija tampa vienu iš ribojančių veiksnių.

    DI keičia vadovų darbą

    Didžiausias lūžis vyksta ne tik ceche, bet ir vadovų lygmenyje: DI ima automatiškai agreguoti gamybos, kokybės, logistikos ir finansinius rodiklius bei pateikti įžvalgas, kurios anksčiau keliaudavo per kelis valdymo sluoksnius. Tai mažina ataskaitų rengimo naštą ir spartina sprendimų priėmimą.

    Tokioje aplinkoje vertinimas vis labiau remiasi duomenimis, todėl optimizacijos galimybės atsiveria būtent vadybos grandyje. Kai sistemos gali tiksliau parodyti, kur stringa planavimas, atsargų valdymas ar prastovų priežastys, DI natūraliai tampa įrankiu vertinti vadovų efektyvumą pagal faktinius rezultatus.

    „Ataskaitos anksčiau keliaudavo per kelis lygius, o dalį šio darbo šiandien gali atlikti elektroninis asistentas“, – sakė pramonės technologijų plėtros ekspertas.

    Tai nereiškia, kad DI automatiškai pakeis žmones, tačiau jis keičia reikalavimus kompetencijoms. Darbuotojams ir vadovams vis svarbiau greitai perprasti naujas sąsajas, duomenų logiką ir sprendimų ribas, o įmonėms tampa kritiška derinti patyrusių specialistų proceso žinias su jaunesnių inžinierių skaitmeniniais įgūdžiais.

    Ilgainiui DI diegimas dažniau siejamas su produktyvumo didinimu, o ne su tiesioginiu etatų mažinimu, nes prarasti kvalifikuotus žmones tampa brangu. Tačiau atsakomybės centrai keičiasi: daugiau užduočių automatizuojama analizėje ir planavime, todėl vadovams tenka aiškiau apibrėžti tikslus, priimti sprendimus greičiau ir pagrįsti juos duomenimis.