CP v2

Tag: Pramoninė automatizacija

  • Paryžiaus „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų: humanoidinius robotus žada apmokyti per valandą

    5 mln. eurų pre-seed etapas

    Paryžiuje įsikūrusi startuolių bendrovė „Bleu Robotics“ pritraukė 5 mln. eurų pre-seed investiciją, kurią ketina skirti programinei įrangai, skirtai pramoniniams humanoidiniams robotams, vystyti. Įmonė tikina siekianti sutrumpinti visą roboto parengimo ir diegimo procesą iki vienos valandos ar dar mažiau.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Contrarian Ventures“ ir „OVNI Capital“, taip pat prisidėjo „Kvanted“, „WEPA Ventures“ ir „Motier Ventures“. Prie investuotojų prisijungė ir technologijų sektoriaus investuotojas Charlie Songhurst, o tarp rėmėjų minimi ir su „Meta“ susiję valdybų nariai.

    Kodėl vien duomenų neužtenka

    „Bleu Robotics“ teigia, kad dabartinė pramoninės robotikos problema yra ne vien aparatinė įranga, o lėtas ir brangus roboto „pratinimas“ prie konkrečios gamyklos užduočių. Pasak bendrovės, daug rinkos žaidėjų remiasi end-to-end modeliais, kuriems reikia didžiulių duomenų kiekių ir ilgo apmokymo, o tai sunkiai suderinama su realiomis gamybos sąlygomis.

    „Humanoidinių robotų gamyboje laukia panašus proveržis, kokį kadaise sukėlė automobilių pramonė, tačiau gamykloms netinka modeliai, kuriems būtini milijonai pavyzdžių“, – sakė „Bleu Robotics“ bendraįkūrėjas Benoît Berkoukchi.

    Jo teigimu, fabrikuose paprasčiausiai nėra interneto masto duomenų, todėl įmonė renkasi metodiką, leidžiančią pasiekti daugiau su mažiau demonstracijų. Bendrovė akcentuoja, kad gamyboje būtinas ne tik tikslumas, bet ir paaiškinamumas, svarbus saugai bei kokybės kontrolei.

    Mokymas iš kelių demonstracijų

    „Bleu Robotics“ kuria vadinamąjį abdukciniu mokymusi paremtą modelį, kuris, kaip teigiama, leidžia robotui perprasti naują užduotį stebint vos keliolika operatoriaus demonstracijų. Bendrovės teigimu, praktikoje tai galėtų reikšti ne šimtus valandų duomenų rinkimo, o dešimt ar mažiau aiškių pavyzdžių gamybos vietoje.

    Įmonė tvirtina, kad jos programinė įranga gali veikti su skirtingomis humanoidinių robotų platformomis ir apima ne tik patį DI modelį, bet ir mokymui skirtus įrankius. Tikslas – kad apmokymas vyktų gamykloje, kuo mažiau stabdant procesus ir greičiau pasiekiant stabilų rezultatą.

    Europos robotikos investicijų banga

    Investicija į „Bleu Robotics“ papildo 2026 metais Europoje ryškėjančią robotikos ir pramoninio DI finansavimo bangą. Tarp plačiau aptariamų sandorių minimi finansavimai įmonėms, kuriančioms robotų matymo sistemas, programinius „įgūdžius“ pramoniniams robotams ir humanoidų diegimo sprendimus.

    Rinkos kontekstas palankus: pramonėje auga poreikis automatizuoti ne tik pasikartojančias, bet ir kintančias užduotis, būdingas mažesnėms serijoms ir dažnam gamybos perplanavimui. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pasaulyje veikė apie 5 mln. pramoninių robotų, tačiau dauguma jų skirti griežtai apibrėžtiems, nekintantiems veiksmams.

    Tuo pat metu humanoidinių robotų srityje, anot rinkos analizės bendrovės „Interact Analysis“, iš daugiau nei 20 000 per metus pagamintų humanoidų tik apie 10 proc. pasiekia realų pritaikymą. Viena priežasčių – sudėtingas ir brangus parengimas konkrečiai darbo aplinkai, kai patikimumas gamyboje turi būti artimas 99 proc. ar dar aukštesnis.

    Ką investuotojai mato „Bleu Robotics“

    „Contrarian Ventures“ investuotojas Thomas Poitrineau teigia, kad bendrovę išskiria pasirinkimas nuo pagrindų pergalvoti, kaip turėtų veikti humanoidinių robotų programinė įranga. Pasak jo, svarbus ir komandos derinys: du aukšto lygio robotikos tyrėjai bei gamybos patirties turintis vadovas.

    „Jų tikslas nėra tik sukurti geriausią modelį laboratorijoje, o įdarbinti robotus gamyklose per mėnesius, o ne per metus“, – sakė Thomas Poitrineau.

    „Bleu Robotics“ įkurta 2025 metais Paryžiuje. Įmonė nurodo, kad ją įsteigė du INRIA tyrėjai ir buvęs „Renault“ gamybos vadovas, o dabar pagrindinis uždavinys – pademonstruoti, kad mažo demonstracijų skaičiaus principas veikia ne tik prototipuose, bet ir skirtingų tipų gamybos linijose.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.