Tag: Pramoninė robotika

  • Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje įsikūręs startuolis O-ID, kurį įkūrė du Europoje gimę inžinieriai, pritraukė apie 1,1 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Bendrovė kuria vieną iš pirmųjų visiškai modulinių humanoidinių robotų, skirtų pramonei, gamybai ir logistikai.

    Investicijų raundui vadovavo Čikagoje veikiantis fondas TAWANI Ventures, taip pat prisidėjo „Hustle Fund“, „Techstars“ ir privatūs investuotojai. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos prototipo tobulinimui iki bandomųjų diegimų gamyklose ir pasirengimui ankstyvai gamybai.

    O-ID buvo įkurtas 2025 metais Tokijuje, kai Norvegijos pilietis Stian Jakobsen ir Nyderlandų inžinierius Simon Gormuzov susipažino Waseda universitete. Vienas jų buvo dirbęs kibernetinės gynybos srityje, kitas ilgus metus – pramoninės robotikos inžinerijoje.

    Kodėl modulinis humanoidinis robotas?

    Startuolio idėja remiasi paprasta prielaida: dauguma gamyklų ir jų darbo vietų yra suprojektuotos žmogui. Tai reiškia stalų aukštį, įrankių išdėstymą, pasiekiamumo zonas, saugos procedūras ir net judėjimo trajektorijas prie įrenginių.

    Tradicinė automatizacija dažnai veikia puikiai, tačiau jai pritaikyti esamą cechą neretai reikia brangių perplanavimų, papildomų aptvarų, konvejerių ar manipuliatorių tvirtinimo sistemų. Humanoidinis robotas, pasak O-ID, turi pranašumą ten, kur norima įeiti į jau veikiančią aplinką ir atlikti žmogui įprastas užduotis.

    Esminis O-ID akcentas – modulinė architektūra, kuri turėtų sumažinti prastovų riziką. Įmonė siekia, kad susidėvėjus konkrečiai daliai nereikėtų išgabenti viso roboto į servisą, o užtektų vietoje pakeisti atskirą modulį.

    „Robotai vis tiek reikalauja priežiūros: gali susidėvėti piršto jungtis, peties ar alkūnės pavara. Jei veikiančių robotų bus šimtai tūkstančių, siųsti specialistus kiekvienam keitimui tiesiog nebus realu“, – sakė O-ID vadovas Stian Jakobsen.

    Prastovų kaina ir prevencinė priežiūra

    O-ID planuoja derinti moduliškumą su prevencine priežiūra, kai jutikliai ir programinė įranga stebi komponentų būklę bei fiksuoja dėvėjimosi požymius. Tokia logika pramonėje seniai taikoma atskiriems įrenginiams, tačiau humanoidiniuose robotuose ją sudėtingiau įgyvendinti dėl daugybės judančių mazgų ir darbo scenarijų įvairovės.

    Bendrovės teigimu, sistema galėtų iš anksto signalizuoti apie artėjančią gedimo riziką, kad atsarginė dalis klientą pasiektų dar iki prastovos. Įmonei tai taip pat reikštų galimybę kaupti eksploatacinius duomenis ir tikslinti prognozes, plečiantis diegimų skaičiui.

    „Tikslas yra aptikti problemą pakankamai anksti, kad modulį būtų galima išsiųsti dar prieš sutrikdant darbą. O jei gedimas vis tiek įvyktų netikėtai, klientas turėtų gebėti pakeisti modulį vietoje“, – teigė S. Jakobsen.

    Nuo prototipo iki pilotų gamyklose

    Pirmasis O-ID prototipas šiuo metu yra pilnai surinktas, stacionarus dviejų rankų robotas, naudojamas integracijos bandymams ir manipuliavimo gebėjimų vystymui. Kitas etapas, anot bendrovės, apims mobilumą ir didesnę jėgą, kad robotas galėtų veikti platesniame pramoninių užduočių diapazone.

    Įmonė planuoja viešai pristatyti naują versiją CES 2027 parodoje, o pirmuosius pilotinius diegimus gamyklose taikyti 2027 metų pradžioje. Pirmasis praktinis taikinys – pasikartojančios užduotys, kurios vis dar sunkiai automatizuojamos: pakuočių atidarymas, detalių uždėjimas ant konvejerio, nuėmimas nuo staklių ir pakrovimas kitam etapui.

    Pasak startuolio, tokie darbai nėra sudėtingi žmogui, bet jie kritiškai svarbūs visai linijai, o darbuotojų trūkumas gali sustabdyti procesą. Dėl to O-ID robotai pozicionuojami kaip priemonė užpildyti spragas pamainose, o ne visiškai pakeisti esamą personalą.

    „Kai vienu metu neužpildoma per daug darbo vietų, kyla rizika visai tiekimo grandinei. Mūsų robotai sukurti dirbti šalia žmonių ir uždaryti tas spragas dar prieš joms tampant krize“, – sakė S. Jakobsen.

    O-ID taip pat akcentuoja kibernetinės saugos principus, teigdama, kad pramonės aplinkoje robotai turi būti kuriami galvojant apie rizikas nuo pat pradžių. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, nes sujungti gamybiniai tinklai ir autonominiai įrenginiai plečia galimų incidentų paviršių.

    Be Japonijos rinkos, bendrovė deklaruoja planus ilgainiui plėstis ir į JAV. O-ID nurodo pateikusi preliminarią paraišką patentui dėl modulinių jungčių technologijos ir projektuoja Japonijoje gaminamus robotus taip, kad jie atitiktų JAV viešųjų pirkimų bei tiekimo grandinių reikalavimus.

    Vienas ankstyvų bendradarbiavimo signalų – pasirašytas ketinimų protokolas su „Sumitomo Electric Industries, Ltd.“, kuriuo numatoma vertinti technologijų pritaikymą humanoidinių robotų laidynams. Įmonė teigia sieksianti kuo labiau remtis Japonijos tiekimo grandine, bendradarbiauti su automobilių pramonės pirmo lygio tiekėjais ir gamintojais.

    Investuotojai šią kryptį sieja su demografinėmis tendencijomis: visuomenei senstant, darbuotojų trūkumas gamyboje ir logistikoje didėja, o DI valdomos mašinos vis dažniau vertinamos kaip produktyvumo svertas. Tuo pat metu rinka laukia sprendimų, kurie būtų ne tik techniškai įspūdingi, bet ir paprastai prižiūrimi bei ekonomiškai pagrįsti viso eksploatavimo metu.

  • Kaip „Caracol“ penkerius metus neprekiavo 3D spausdinimu ir taip atvėrė kelią didelių dalių gamybai

    Kaip „Caracol“ penkerius metus neprekiavo 3D spausdinimu ir taip atvėrė kelią didelių dalių gamybai

    Pramoninis 3D spausdinimas seniai peržengė smulkių plastikinių prototipų ribas ir tapo realia gamybos technologija aviacijoje, automobilių pramonėje, medicinoje ir gynyboje. Vis dėlto didelių, metrinių detalių gamyba ilgą laiką buvo sunkiai įkandama dėl įrangos apribojimų, sertifikavimo ir įprastų gamybos įpročių.

    Italijoje įkurta pažangios gamybos bendrovė „Caracol“ pasirinko netipinį kelią: pirmuosius penkerius metus ji savo technologijos nepardavinėjo. Užuot skubėjusi į rinką, įmonė dirbo kaip paslaugų teikėja ir kartu su pramonės užsakovais tikrino procesus, medžiagas, patikimumą bei ruošė kelią sertifikavimui.

    Nuo dėžės apribojimų prie robotikos

    Tradiciniai 3D spausdintuvai dažniausiai veikia trimis ašimis ir yra apriboti savo korpuso, todėl didelių komponentų gamyba tampa brangi arba neįmanoma. „Caracol“ remiasi didelio formato priedine gamyba, kur spausdinimo galvutė montuojama ant pramoninių robotų rankų, veikiančių šešiomis ašimis.

    Toks sprendimas leidžia ne tik didinti gaminamų dalių mastelį, bet ir suteikia daugiau geometrijos laisvės, o gamybą lengviau integruoti į esamas cechų linijas. Įmonė kuria pilnus sprendimus: nuo robotikos ir programinės įrangos iki medžiagų parinkimo ir gamyklos diegimo.

    Kodėl sertifikavimas ir mąstysena stabdo rinką?

    Didelėse pramonės šakose gamybos metodai dažnai remiasi dešimtmečių duomenimis, todėl naujos technologijos pirmiausia susiduria su patikimumo ir atitikties reikalavimais. Pavyzdžiui, kompozitų gamyboje plačiai paplitęs rankinis formų gaminimas ir sluoksniavimas, o sertifikavimo institucijos gerai pažįsta šiuos procesus.

    „Caracol“ vadovas Francesco De Stefano pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, nes būtina pakeisti ir mąstyseną, kaip projektuojamos detalės ir planuojami ciklai.

    „Kai įvedi naują technologiją, pirmoji reakcija dažnai būna: tai neveiks, mes visada darėme kitaip“, – sakė Francesco De Stefano.

    Paslaugų modelis įmonei leido sukaupti praktinių duomenų, įrodyti naudą realiuose projektuose ir tik tada, 2022 metais, pradėti komercinį technologijos siūlymą. Kartu didelis dėmesys skiriamas klientų mokymams, nes priedinė gamyba dažnai reikalauja perprojektuoti gaminį ir visą procesą.

    Kas keičiasi gamyklose: laikas, atliekos ir autonomija

    Didelio formato priedinė gamyba ypač patraukli ten, kur iki šiol dominavo brangios formos, ilgi paruošiamieji darbai ir didelės medžiagų atliekos. Jūrinėje pramonėje dalies paruošimas tradiciškai gali užtrukti kelis mėnesius, nes pirmiausia tenka gaminti formą, o tada laminti ir apdailinti detalę.

    „Caracol“ teigia, kad atsisakius formos ir gaminant tiesiai iš skaitmeninio modelio, terminai daugeliu atvejų sutrumpėja daugiau nei perpus. Įmonė taip pat nurodo, kad tradicinėse apdirbimo technologijose, ypač aviacijos įrankių gamyboje, atliekos gali siekti 70–80 proc., kai priedinėje gamyboje jos sumažėja iki mažiau nei 5 proc.

    Dar viena kryptis – vis didesnė gamybos automatizacija ir DI vaidmuo. Įmonė vysto programinę platformą, kuri renka gamybos duomenis, stebi nuokrypius ir leidžia realiu laiku koreguoti parametrus, siekiant sumažinti broką, prastovas ir palengvinti prognozuojamą priežiūrą.

    Ši kryptis atitinka platesnę pramonės tendenciją: po pandemijos išryškėjus tiekimo grandinių trapumui, gamintojai vis dažniau ieško lankstesnių, regioniškai diegiamų pajėgumų. Didelio formato priedinė gamyba su robotika čia tampa ne eksperimentu, o strategine kompetencija, ypač aviacijos, gynybos, energetikos ir transporto srityse.