Tag: Pramoniniai robotai

  • Robotas už 200 tūkst. zlotų – tik pradžia: robotizuota darbo vieta gali kainuoti iki 1,5 mln.

    Pramoninis robotas gali kainuoti apie 200 tūkst. zlotų, tačiau tai dažnai tėra pradinis čekis – visa robotizuota darbo vieta gamykloje gali atsieiti iki 1,5 mln. zlotų. Kartu su įranga, integracija ir pasirengimu įmonei tai virsta investicija, kurią būtina skaičiuoti gerokai plačiau nei vien roboto pirkimą.

    Apie tai, kaip įmonėms planuoti robotizaciją ir kokios realios išlaidos slepiasi už blizgančios „naujos technologijos“ etiketės, interviu WNP pasakojo „APA Group“ prezidentas Arturas Pollakas. Jo teigimu, robotizacija nėra „atsuktuvo“ pirkimas – tai technologijos diegimas, kuris turi atlikti konkrečią funkciją ir keisti gamybos procesą.

    Robotai geriausiai atsiskleidžia ten, kur užduotys yra pasikartojančios, reikia didelio tikslumo ir greičio arba darbo sąlygos žmogui būtų nesaugios – pavyzdžiui, dulkėtoje, pavojingoje aplinkoje. Tokiose vietose robotas gali dirbti stabiliai, laikydamas tą patį tempą ir kokybę.

    Vis dėlto vien roboto kaina dar neatsako į svarbiausią klausimą: ar investicija atsipirks. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gamybos intensyvumo ir proceso pobūdžio, atsipirkimas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2,5 metų, tačiau tam reikia aiškaus plano, tikslų ir pasiruošimo.

    Už ką mokama, kai perkamas „robotas“

    Pasak A. Pollako, pats robotas dažniausiai kainuoja apie 20–50 tūkst. eurų. Tačiau kad jis realiai pradėtų atlikti darbą, reikia papildomos įrangos – pavyzdžiui, griebtuvo, elementų padavimo ar pernešimo sistemų, aplikatorių, kartais ir kitų priedų.

    Prie šių išlaidų prisideda integravimo darbai: roboto pritaikymas konkrečiam procesui, programavimas, saugos sprendimai, įrenginių suderinimas su esama linija. Todėl pilnas robotizuotas „post’as“ gali kainuoti apie milijoną zlotų ar net iki 1,5 mln. zlotų.

    Dar viena svarbi detalė – ne kiekvienai įmonei robotas iškart „įsistato“ į dabartinę veiklą. Jei gamykla iki šiol robotų nenaudojo, gali tekti keisti organizaciją: prireikti žmonių, kurie suprastų robotų darbą, taip pat vietinio serviso ir reguliarios priežiūros.

    Kada robotizacija labiausiai pasiteisina

    Robotizacijos nauda aiškiausiai matoma, kai gamybos procesas yra serijinis, o produktas – pasikartojantis. Kuo daugiau tokios rutinos ir kuo mažiau „rankų darbo improvizacijos“, tuo lengviau pasiekti greitesnį atsipirkimą.

    A. Pollakas pateikė pavyzdį iš maisto pramonės: jei ant konvejerio juda saldainiai ir per sekundę reikia tiksliai paimti produktą bei įdėti į konkrečią vietą dėžutėje jo nepažeidžiant, žmogui išlaikyti tokį tempą ir tikslumą itin sudėtinga. Robotams tokio tipo užduotys – viena stipriausių sričių.

    Pasak jo, greitis šiandien tampa konkurenciniu pranašumu: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, dalis užsakymų gali „išeiti“ pas greitesnį tiekėją. Todėl automatizacija ir robotizacija dažnai vertinama kaip būdas sutrumpinti gamybos ir pristatymo laiką.

    Vien noras būti „moderniems“ nepakanka

    Pašnekovas pabrėžė, kad į robotizaciją nereikėtų žiūrėti kaip į statuso simbolį. Jei žmonių darbas įmonėje pakankamas ir ekonomiškai pagrįstas, vien noras, kad „visi matytų robotą gamykloje“, nėra gera priežastis tokioms išlaidoms.

    Todėl prieš investuojant siūloma aiškiai apibrėžti: poreikį, biudžetą, tikslus, rizikas, logistiką ir lūkesčius. Tik turint šiuos „namų darbus“ įmanoma susidėlioti rodiklius ir įvertinti, ar įmonė robotizaciją gali sau leisti ir ar tai tikrai geras pasirinkimas.

    Planavimui gali padėti ir vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti sumodeliuoti gamybos procesą kompiuteryje. Toks virtualus modeliavimas padeda iš anksto patikrinti, ar planuojamas sprendimas atitinka kriterijus ir kaip jis veiks realioje gamykloje.

    Galiausiai, net ir turint aiškų tikslą, svarbu pasirinkti kompetentingą integratorių ir užsitikrinti priežiūrą po diegimo: garantiją, galimybę plėsti sistemą, o kai kuriais atvejais – ir linijos sertifikavimą bei atitikties deklaracijas, susijusias su darbuotojų sauga.

  • Lenkijos fabrikuose DI „mėnesį“ sutrumpino iki trijų dienų: kas stabdo robotizaciją

    Lenkijos įmonės vis dažniau mato, kad robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI) gali drastiškai sutrumpinti gamybos bei naujų produktų diegimo laiką – kai kur darbai, anksčiau trukdavę mėnesį, telpa į tris dienas. Tačiau technologijos ne visada duoda norimą efektą: jei procesai neparuošti, investicija gali nuvilti.

    Apie tai „Nowy Przemysł“ apžvelgtoje diskusijoje „Robot, automat, agent AI“ kalbėjo „Forum Automatyki i Robotyki Polskiej“ vadovas Tomaszas Haidukas ir kiti pramonės atstovai. Jie pabrėžė, kad robotas pats savaime nepadidins našumo – prieš diegiant būtina susitvarkyti gamybos organizavimą, tiekimą ir žmonių kompetencijas.

    Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 robotai – 2 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vis dėlto pagal robotų tankį Lenkija atsilieka nuo Čekijos: gamyboje Lenkijoje tenka 86 robotai 10 tūkst. darbuotojų – daugiau nei dukart mažiau nei kaimyninėje šalyje.

    Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šalies robotizacijos rodiklius gali stipriai „išpūsti“ viena pramonės šaka, pavyzdžiui, automobilių gamykla. Todėl mažesnis robotų skaičius nebūtinai yra silpnybė – tai gali būti ir galimybė greičiau persiorientuoti į naujus sprendimus, kol kiti rinkos dalyviai dar „atsidirbinėja“ senas investicijas.

    Robotai tinka ne tik masinei gamybai

    Diskusijoje pabrėžta, kad robotizacija nėra vien didelių serijų gamybos privilegija. Praktikoje ji gali pasiteisinti ir dirbant su trumpomis serijomis, jei sprendimas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai pritaikomas skirtingiems gaminiams.

    „Dematec Polska“ automatikos padalinio vadovas Tomaszas Kielaras pasakojo apie atvejį, kai klientui įrengtos dvi darbo vietos apdirbo 70 skirtingų detalių, o mažiausia serija siekė 20 vienetų. Po kelių mėnesių įmonei naujų detalių įvedimas tapo toks paprastas, kad ji svarsto įsirengti papildomas stotis.

    Pašnekovai akcentavo dar vieną tendenciją: įmonės nori paprasto valdymo ir programavimo, kad įrangą galėtų prižiūrėti esama komanda. Tai aktualu tiek bendradarbiaujantiems robotams (kobotams), kurie paprastai programuojami lengviau, tiek pramoniniams robotams, kuriuos vis dažniau leidžia valdyti patogesnės HMI sąsajos.

    Prieš robotizaciją – „gamybos sveikatos patikra“

    Tomaszas Haidukas įspėjo, kad robotizavimas be pasiruošimo gali baigtis nusivylimu. Jo teigimu, pirmiausia būtina peržiūrėti gamybos organizavimą ir tik tada spręsti, kurios grandys iš tiesų turėtų būti automatizuojamos.

    Kaip pavyzdį jis minėjo suvirinimą: įsigijus robotizuotą suvirinimo vietą, bet neperorganizavus procesų, ji gali būti nepakankamai apkrauta ir neveikti taip, kaip tikėtasi. Be to, automatiniam surinkimui dažnai reikalingas gerokai didesnis komponentų tikslumas nei rankiniam darbui, kuriame žmogus gali „prisitaikyti“.

    „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas pateikė konkretų atvejį iš autobusų gamybos: robotizavus grindų ir šoninių sienų gamybą, produktyvumas išaugo šešis kartus, tačiau pradžia buvo sudėtinga. Jis aiškino, kad kelių milimetrų tarpai, su kuriais žmogus susitvarko, robotui gali tapti kritine kliūtimi – galiausiai teko keisti tiekėjus, kad užtikrintų reikiamą kokybę.

    Pasak A. Pollako, robotizacijai reikia viso „ekosistemos“ – medžiagų kontrolės, tiekimo planavimo, įrangos priežiūros, saugos sprendimų ir paruoštų žmonių. Dėl to pats robotas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių zlotų, o visas diegimas – milijoną ar net pusantro milijono zlotų.

    DI fabrike: nuo gedimų prognozių iki greitesnių produktų

    Diskusijoje pabrėžta, kad pramonė atsargiai vertina didžiuosius kalbos modelius, nes gamyboje kritiškai svarbu paaiškinamumas ir pakartojamumas – kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir kodėl atsakymas nesikeičia. Todėl DI gamyklose dažniau diegiamas kaip priežiūros, kokybės kontrolės ir gedimų prognozavimo įrankis.

    Tomaszas Haidukas pasidalijo pavyzdžiu iš automobilių tiekimo grandinės: gumos gaminių gamintojas anksčiau atlikdavo daug bandymų, kol išgaudavo reikiamų parametrų tarpiklį. Tačiau jau ketverius metus įmonė naudoja vidinį, uždarą mašininio mokymosi modelį, „maitinamą“ duomenimis, kuris jau pirmu ar antru žingsniu parodo, kaip priartėti prie norimo rezultato – naujo produkto diegimas sutrumpėjo nuo mėnesio iki trijų dienų.

    „Cloos Polska“ pardavimų direktorius Tomaszas Jastrzębskis taip pat lygino laiką prieš DI įrankių išpopuliarėjimą ir dabar: aplikacijos, kuriai sukurti anksčiau prireikdavo kelių mėnesių, šiandien gali būti parengtos per kelias dienas. Anot jo, tokie pokyčiai tampa realiu konkurenciniu pranašumu – ne dėl „stebuklingų“ mašinų, o dėl greičiau pasiekiamo rezultato.

    Mokesčių lengvatos – ne visada lemiamas argumentas

    Kalbėta ir apie tai, kas galėtų paspartinti robotizaciją. T. Jastrzębskio teigimu, robotizacijos mokesčių lengvata pirkimo sprendime dažniausiai atsiduria sąrašo pabaigoje – svarbesni yra tiesioginiai poreikiai, tokie kaip pakartojamumas, kokybė ir darbuotojų trūkumo mažinimas.

    T. Haidukas atkreipė dėmesį, kad lengvatos apskaita yra sudėtinga, o blogas mokesčių administratoriaus aiškinimas gali kelti rizikų. Be to, dalis gamyklų tam tikrais atvejais apskritai nemoka pelno mokesčio dėl naujų investicijų, todėl joms tokia lengvata tampa mažiau aktuali.

    T. Kielaro nuomone, įmonėms padėtų ilgesnės – ketverių ar penkerių metų – paramos programos, kurios leistų planuoti robotizuotų darbo vietų diegimą nuosekliai, o ne „vienkartiniais šuoliais“.

  • Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Kas yra „Inbolt“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūręs robotų intelekto startuolis „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų investiciją, kurią žada skirti plėtrai JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione bei įėjimui į du naujus sektorius – duomenų centrus ir elektronikos gamybą. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį pramoniniams robotams realiu laiku „matyti“ aplinką, suprasti pokyčius ir koreguoti veiksmus.

    Pasak įmonės, daugelis šiandien gamyboje veikiančių robotų dirba pagal iš anksto apibrėžtus scenarijus ir dažnai „nemato“ smulkių nukrypimų: detalės pasislinkimo, įrankio nusidėvėjimo ar natūralių variacijų linijoje. Tokiose situacijose robotai gali sustoti, generuoti klaidą arba pagaminti broką, o tai tiesiogiai virsta neplanuotomis prastovomis.

    Investicijos detalės ir planai

    Investicijų etapui vadovavo naujas investuotojas „Shift4Good“, taip pat prisidėjo „Bridges Climate Transition Partners“. Prie raundo prisijungė ir esami investuotojai „BNP Paribas Développement“ bei „Ora Global“, o bendra „Inbolt“ pritraukto kapitalo suma, bendrovės teigimu, pasiekė 30 mln. eurų.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, ją įsteigė vadovas Rudy Cohen, operacijų vadovė Albane Dersy ir technologijų vadovas Louis Dumas. „Inbolt“ teigia kurianti „bendros paskirties“ DI modelį, pritaikomą skirtingiems procesams, detalėms ir darbo stotims, kad automatizacija būtų diegiama greičiau ir pigiau.

    „Robotai penkiasdešimt metų dirbo aklai. Problema ne geresnė įranga, o tai, kad kiekvienam robotui, nepriklausomai nuo gamintojo, reikia suteikti gebėjimą realiu laiku matyti ir prisitaikyti“, – sakė „Inbolt“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rudy Cohen.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis taikomas

    „Inbolt“ sprendimo esmė – 3D rega ir nuo įrangos nepriklausomas DI programinės įrangos sluoksnis, kuris leidžia robotui suvokti aplinką ir realiu laiku koreguoti valdymo ciklus. Tokia logika aktuali gamyboje, kur net nedidelis paklaidos pokytis gali reikšti, kad detalė bus įstatyta netiksliai, įrankis sureaguos ne taip, kaip numatyta, o galutinis rezultatas neatitiks kokybės reikalavimų.

    Įmonė akcentuoja, kad sistemą galima diegti tiek naujose, tiek jau veikiančiose gamybos linijose, taip modernizuojant automatizaciją nekeičiant visos įdiegtos robotikos. Sprendimas, pasak bendrovės, veikia su pagrindinėmis pramoninių robotų platformomis, tarp jų FANUC, ABB, KUKA, Yaskawa, Comau ir „Universal Robots“.

    Šis požiūris atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI iš programinių biurų įrankių vis dažniau keliasi į fizinį pasaulį: gamyklas, sandėlius ir infrastruktūros objektus. Praktinė vertė čia matuojama ne tik tikslumu, bet ir mažesniu prastovų skaičiumi, greitesniu perkonfigūravimu bei galimybe lankščiau reaguoti į kintančias sąlygas linijoje.

    „DI vis dažniau išeina už ekranų ribų ir ateina į gamyklas bei mašinas. „Inbolt“ leidžia robotus diegti greičiau ir užtikrinti gerokai didesnį tikslumą bei lankstumą kintančioje aplinkoje“, – sakė „Shift4Good“ partneris Julien Baumont.

    Plėtrai JAV „Inbolt“ jau yra atidariusi biurą Detroite 2026 metais, o naujas kapitalas turėtų paspartinti augimą ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Bendrovė taip pat taikosi į duomenų centrus ir elektronikos gamybą – sritis, kuriose svarbūs itin tikslūs veiksmai, patikimumas ir minimalus klaidų toleravimas.

    „Inbolt“ teigimu, jos sprendimai jau įdiegti daugiau nei 200 robotų daugiau nei 100 gamyklų trijuose žemynuose. Tarp įvardijamų klientų – Bosch, Beko, Flex, Ford, Stellantis ir Toyota.

  • Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinija atidarė humanoidų fabriką: „UBTECH“ žada 10 000 robotų per metus ir kelia klausimų

    Kinijoje pradėjo veikti nauja, maždaug 14 000 kvadratinių metrų ploto gamykla, skirta pramoninių humanoidinių robotų gamybai. Vietos valdžia ją pristato kaip specializuotą išmaniąją tokio tipo gamybos bazę, orientuotą į automatizavimą ir didelės apimties surinkimą.

    Pagrindinis gamintojas „UBTECH“ čia planuoja gaminti Walker serijos robotus, taip pat Cruzr linijos sprendimus, kurie labiausiai taikomi pramonėje ir logistikoje. Tokie humanoidai kuriami darbui cechuose, sandėliuose ir kitose aplinkose, kur svarbi autonominė navigacija ir galimybė atlikti pasikartojančias užduotis.

    Skelbiama, kad numatomas pajėgumas viršija 10 000 robotų per metus, o tai reikštų ryškų mastelio šuolį sparčiai augančioje Kinijos robotikos rinkoje. Šalia gamybos apimčių akcentuojama ir procesų skaitmenizacija, kuri turėtų trumpinti diegimo laiką bei didinti gamybos stabilumą.

    Kuriant gamyklos sprendimus „UBTECH“ bendradarbiavo su „Siemens“ ir kartu plėtojo skaitmeninę gamybos platformą, skirtą planavimui, linijų valdymui ir kokybės kontrolei. Tokie sprendimai atitinka bendrą pasaulinę tendenciją, kai robotų gamyba vis labiau remiasi DI paremtais planavimo ir stebėsenos įrankiais.

    „Humanoidinių robotų gamyboje lemia ne vien mechanika, o visos grandinės efektyvumas: nuo komponentų tiekimo iki programinės įrangos testavimo“, – teigiama bendrovės pristatymuose apie gamybos modelį.

    „UBTECH“ jau anksčiau rodė gamybos apimčių augimą: 2025 metų gruodį pranešta, kad Liudžou gamykloje pagamintas tūkstantasis Walker S2, o pirmąjį tūkstantį bendrovė pasiekė maždaug per šešis mėnesius. Tai rodo, kad bendrovė siekia pereiti nuo demonstracinių pilotų prie labiau standartizuotos, pakartojamos gamybos.

    Walker S2 apibūdinamas kaip 1,76 metro ūgio humanoidas, pritaikytas darbui pramoninėje aplinkoje. Tarp minimų funkcijų yra savarankiškas judėjimas gamybinėse zonose, krovinių pernešimas, sąveika su gamybiniais įrenginiais ir komandinis darbas su kitais robotais.

    Vienas iš labiausiai išskiriamų sprendimų yra autonominė akumuliatoriaus keitimo sistema, leidžianti robotui trumpam sustoti ir pakeisti bateriją, o ne ilgai krauti. Tokia funkcija ypač svarbi logistikos ir gamybos cikluose, kur robotų prastovos tiesiogiai veikia našumą.

    Skelbiama, kad „UBTECH“ humanoidai jau naudojami Kinijos automobilių pramonėje, įskaitant komponentų pernešimo, rūšiavimo ir pristatymo darbus gamybos linijose. Būtent automobilių gamyba yra viena pirmųjų sričių, kur humanoidai bandomi kaip papildymas šalia tradicinių pramoninių robotų ir autonominių vežimėlių.

    Didėjant diegimų skaičiui, vis dažniau keliami klausimai ir dėl tokių sistemų panaudojimo už civilinės pramonės ribų. Nors viešai nepatvirtinta, kad Walker robotai būtų tiesiogiai naudojami Kinijos kariuomenėje ar gynybos pramonėje, pati kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai šalys intensyvina bepilotės antžeminės technikos ir autonominių platformų kūrimą.

    Šiame kontekste rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidų plėtra remiasi trimis veiksniais: pigėjančiais jutikliais, spartėjančia DI pažanga ir didėjančia gamyklų motyvacija automatizuoti darbus, kuriems trūksta darbuotojų. Tačiau kartu auga ir reikalavimai saugai, patikimumui bei atsakomybei, nes humanoidai dirba arčiau žmonių nei dauguma klasikinių pramoninių robotų.

  • Pietų Korėjoje pramoninis robotas mirtinai sužalojo darbuotoją: įvyko skaudi klaida

    Pietų Korėjoje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, kai pramoninis robotas gamykloje mirtinai sužalojo 40 metų techninės priežiūros darbuotoją. Vietos žiniasklaida skelbia, kad įrenginys žmogų supainiojo su dėže ir prispaudė prie konvejerio.

    Pranešama, kad darbuotojas tikrino robotą, naudojamą dėžėms su žemės ūkio produkcija rūšiuoti ir pakuoti. Patikros metu robotinė ranka sugriebė vyrą ir, stumdama link konvejerio, stipriai suspaudė jo krūtinę bei galvą.

    Į įvykio vietą atvykę medikai nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę, tačiau patirti sužalojimai buvo mirtini. Incidentas sukėlė diskusijas apie pramoninių robotų saugą, ypač tuomet, kai darbuotojai prie įrangos dirba techninės priežiūros arba testavimo režimu.

    Įmonės atstovai po tragedijos pareiškė ketinantys stiprinti saugos sprendimus ir diegti tikslesnes apsaugos priemones, kad būtų sumažinta klaidingo atpažinimo rizika. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai vertinama, ar buvo tinkamai atitvertos pavojingos zonos, ar veikė avarinio stabdymo grandinės ir ar buvo laikomasi blokavimo bei žymėjimo procedūrų.

    Žinios apie panašius įvykius Pietų Korėjoje pasirodo ne pirmą kartą. 2023 metais buvo pranešta apie atvejį automobilių pramonėje, kai darbuotojas pateko į roboto veikimo zoną ir patyrė sunkių traumų, o tai dar kartą priminė, kad automatizacija didina našumą, bet kartu reikalauja griežtos darbo saugos kultūros.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažniausios rizikos kyla ne įprastoje automatizuotoje gamyboje, o tada, kai įranga derinama, remontuojama ar perjungta į rankinio valdymo režimus. Todėl ypač svarbūs aiškūs darbo leidimai, darbuotojų mokymai, jutiklių ir fizinių barjerų patikimumas bei nuosekli incidentų analizė.

    Automatizacija ir sauga

    Pastaraisiais metais gamyklose sparčiai daugėja robotizuotų sistemų, o kartu auga dėmesys saugiam žmogaus ir roboto bendradarbiavimui. Naujesnės kartos sprendimuose plačiau naudojami jėgos ribojimo mechanizmai, saugos skeneriai ir zonų stebėsena, tačiau pramoniniai robotai, skirti kroviniams ir dėžėms perkelti, dažnai išlieka didelės galios įrenginiai.

    Tokie atvejai paprastai tiriami, siekiant nustatyti, ar įvyko techninis gedimas, programinės įrangos klaida, netinkamas jutiklių sukalibravimas ar žmogiškasis faktorius. Tyrimo išvadomis remiantis sprendžiama dėl papildomų apsaugų, procedūrų korekcijų ir atsakomybės pasidalijimo.

    Ar kaltas dirbtinis intelektas?

    Viešojoje erdvėje panašūs incidentai neretai siejami su dirbtinis intelektas, tačiau daugelyje pramoninių sistemų lemia ne DI sprendimai, o iš anksto apibrėžti judesio algoritmai ir saugos grandinės. Vis dėlto, kai į diegiamas atpažinimo kameras ir pažangesnę analizę, didėja poreikis griežčiau vertinti testavimą ir patikras realiomis gamybos sąlygomis.

    Pietų Korėjos atvejis tapo dar vienu priminimu, kad moderni automatizacija be aiškių saugos standartų ir disciplinos gali turėti tragiškų pasekmių. Įmonėms tai reiškia ne tik investicijas į įrangą, bet ir nuolatinį procesų auditą bei darbuotojų pasirengimą dirbti šalia galingų automatizuotų sistemų.

  • ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos importo kai kuriuose sektoriuose tapo tokia gili, kad patikimų alternatyvų praktiškai nebeliko. Tai didina riziką tiek kainoms, tiek tiekimo saugumui, ypač geopolitinių įtampų ir prekybos ribojimų laikotarpiu.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais ES importas iš Kinijos siekė 559,4 mlrd. eurų ir per dešimtmetį išaugo 89 proc. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais sudarė 359,8 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją per metus smuko 6,5 proc.

    Įtampa paaštrėjo po to, kai 2025 metais JAV įvedė platesnius muitus kiniškoms prekėms, o Europoje sustiprėjo baimės dėl perteklinės Kinijos gamybos nukreipimo į ES rinką. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen G7 viršūnių susitikime perspėjo apie naują Kinijos šoką, kai subsidijuota perprodukcija gali iškreipti pasaulines rinkas.

    ES pramonės komisaras Stéphane Séjourné pastaruoju metu ragino įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti vienos šalies riziką. Briuselis tuo pat metu stiprina teisines priemones, skirtas apsaugoti rinką nuo nesąžiningos konkurencijos ir strateginės priklausomybės.

    Žalioji transformacija Kinijos rankose

    Viena jautriausių sričių – žalioji energetika. Eurostato duomenimis, 2024 metais Kinija sudarė 98 proc. ES įvežamų saulės modulių, o importo vertė krito nuo 19,7 mlrd. eurų 2023 metais iki 10,9 mlrd. eurų 2024 metais, daugiausia dėl smukusių kainų, o ne dėl mažesnių apimčių.

    Priklausomybė apima ir elektromobilių baterijų grandinę: analitinio centro Loom vertinimu, 2025 metais Kinija tiekė apie 88 proc. į ES importuojamų ličio jonų baterijų elektromobiliams. Europos Parlamento tyrimų padalinys taip pat nurodo, kad ES apie 98 proc. retųjų žemių magnetų įsigyja iš Kinijos, o jie kritiškai svarbūs elektromobilių varikliams, vėjo jėgainėms ir gynybos technologijoms.

    Europos Komisijos duomenimis, ES priklausomybė nuo Kinijos magnio siekia apie 97 proc., todėl ši žaliava įtraukta į kritinių žaliavų darbotvarkę. Tikslas – spartinti gavybą, perdirbimą ir perdirbto metalo panaudojimą Europoje, kad tiekimo grandinė būtų atsparesnė.

    Robotų bumas ir kainų spaudimas

    Pramoninių robotų segmente matomas ne tik priklausomumas, bet ir spartus išstūmimas kainomis. Europos Komisijos importo stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2025 metų pradžios iki 2026 metų pradžios pramoninių robotų importas iš Kinijos į ES išaugo 315 proc., o vidutinės kainos krito 29 proc.

    Šią kryptį sustiprino Kinijos ilgalaikė pramonės politika Made in China 2025, paremta subsidijomis, pigiu kreditavimu ir mokestinėmis paskatomis. Tarptautinės robotikos federacijos vertinimu, Kinija dabar pagamina daugiau pramoninių robotų nei Vokietija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV kartu sudėjus, o perteklinė gamyba skatina agresyvų eksportą.

    Chemija, tekstilė ir mediena

    Chemijos sektoriuje Europos Komisijos stebėsenos duomenys fiksavo atvejus, kai tam tikrų junginių importas iš Kinijos augo keliasdešimt kartų, o kainos kai kuriais atvejais buvo iki 95 proc. mažesnės nei anksčiau. Dėl Kinijos perteklinių pajėgumų 2025 metais Komisija pradėjo atskirai sekti kai kuriuos etileno ir amoniako pagrindu gaminamus produktus.

    Tekstilės ir avalynės importas iš Kinijos išlieka reikšmingas net ir daliai gamybos persikėlus į Pietryčių Aziją. Eurostatas nurodo, kad pagal vertę Kinija sudaro apie 30–35 proc. ES ne vietinės kilmės drabužių ir avalynės importo.

    Medienos gaminių rinkoje nauju įtampos tašku tapo surenkamo parketo importas: per vienus metus jis išaugo daugiau nei dešimt kartų, o kainos krito 77 proc. Europos Komisija 2025 metų liepos mėnesį pritaikė 21,3–36,1 proc. muitus, siekdama apsaugoti sektorių, kuriame dirba per 10 000 žmonių ir kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų.

    Panaši logika pritaikyta ir dekoratyviniam popieriui, kai 2025 metų rugpjūčio mėnesį buvo įvesti 26,4–26,9 proc. muitai, argumentuojant būtinybe apsaugoti daugiau nei 2 000 darbo vietų. Kritikai pabrėžia, kad tokios priemonės dažnai būna pavėluotos, nes įsikišama tik po to, kai rinkoje jau įvyksta kainų griūtis.

    ES bandymai mažinti priklausomybę vis dažniau remiasi ne visišku atsiribojimu, o rizikų mažinimu: tiekėjų diversifikavimu, vietos gamybos skatinimu ir kritinių žaliavų perdirbimo plėtra. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar Europa suspės sustiprinti savo pramoninę bazę, kol priklausomybė nuo Kinijos netaps negrįžtama.

  • Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Humanoidas Barbara prabilo lenkiškai: AGH robotas su DI stebina ir kelia naują bangą

    Lenkijos robotikos sektorius pastaraisiais metais sparčiai auga, o nauju simboliu tapo humanoidas Barbara, pradėjęs darbą AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centre Krokuvoje. Universiteto komanda skelbia, kad robotas per labai trumpą laiką išmoko natūraliai bendrauti lenkų kalba, pasitelkęs vietinį kalbos modelį „Bielik“.

    Barbara yra sukurta kaip mokslinių tyrimų ir studijų platforma, leidžianti realiame, fiziniame pasaulyje tikrinti DI sprendimus. Tokie robotai svarbūs todėl, kad sujungia kelias sudėtingas sritis: aplinkos suvokimą, judėjimo valdymą, mokymąsi iš duomenų ir žmogaus bei mašinos sąveiką.

    Kas tai per robotas?

    AGH pasirinkta humanoido bazė priskiriama edukaciniams ir tyrimų modeliams, skirtiems eksperimentams su autonomija bei valdymo algoritmais. Tokios platformos paprastai turi daug judėjimo laisvės laipsnių, leidžiančių imituoti žmogaus kūno judesius, stabiliai vaikščioti ir atsistoti po kritimo.

    Skelbiama, kad sistemos „širdyje“ veikia „Nvidia Jetson Orin“ klasės modulis, leidžiantis realiu laiku vykdyti sudėtingus DI skaičiavimus. Tai ypač aktualu kalbos atpažinimui, aplinkos analizavimui iš kamerų ir saugiam judėjimo planavimui.

    Lenkiškas balsas ir „Bielik“

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių aspektų yra lenkų kalbos integracija: Barbara jau dabar supranta užklausas ir atsako natūraliau nei tradiciniai balso asistentai. Tam panaudotas „Bielik“ kalbos modelis, vystomas Lenkijoje, o diegimas, pasak AGH, buvo atliktas per maždaug savaitę.

    Tokie sprendimai rodo platesnę tendenciją Europoje: universitetai ir laboratorijos vis dažniau siekia naudoti vietinius kalbos modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, lengviau valdyti duomenų saugą ir geriau pritaikyti sistemas konkrečiai kalbai.

    „Mums svarbu, kad algoritmai veiktų ne tik ekrane, bet ir realioje aplinkoje, kur klaidos kainuoja daugiau: robotas turi matyti, suprasti, judėti ir bendrauti saugiai“, – sakė AGH dirbtinio intelekto kompetencijos centro vadovė profesorė Joanna Jaworek-Korjakowska.

    Ką tai sako apie Lenkijos robotiką?

    Tarptautinės robotikos statistikos kontekste Lenkija turi dvi paralelines realybes: pramonėje fiksuojami svyravimai, tačiau mokslas ir startuoliai didina tempą. Międzynarodowa Federacja Robotyki duomenimis, 2024 metais Lenkijoje įdiegti 2 344 nauji pramoniniai robotai, tai yra apie 13 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Kartu auga mobiliosios robotikos ir humanoidų kryptis, kur svarbiausia tampa ne vien mechanika, o programinė dalis ir DI. Tai matyti ir iš to, kad Lenkijoje ryškėja startuoliai, kuriantys sprendimus sandėlių automatizavimui bei robotų judėjimo sistemoms, o universitetai stiprina automatizavimo ir robotikos programas.

    AGH planuoja tolesnius žingsnius: humanoidą papildyti funkcionalesnėmis rankomis, gerinti suėmimo ir objektų manipuliavimo algoritmus, taip pat plėsti tyrimus, įskaitant mokymąsi sustiprinimu. Tokie patobulinimai yra kritiški, jei humanoidai turi pereiti nuo demonstracijų prie realių užduočių laboratorijose, logistikoje ar viešosiose erdvėse.

  • Pramoninių valymo robotų kūrėja „KEMARO“ pritraukė 4,2 mln. eurų: akys krypsta į JAV plėtrą

    Šveicarijos pramoninių valymo robotų kūrėja „KEMARO“ paskelbė užbaigusi B serijos finansavimo etapo išankstinį sandorį, per kurį pritraukė 4,2 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos spartesnei tarptautinei plėtrai, o pagrindinis dėmesys artimiausiu metu tenka JAV rinkai.

    Išankstiniam sandoriui vadovavo investuotojas Spicehaus Partner AG, o viso B serijos etapo tikslas siekia apie 17 mln. eurų. „KEMARO“ teigimu, tokia suma leistų greičiau didinti gamybos ir aptarnavimo pajėgumus, taip pat plėsti produktų portfelį, kad būtų atliepti skirtingų pramonės objektų poreikiai.

    JAV rinka tampa prioritetu

    Bendrovė akcentuoja, kad JAV nebėra bandomasis projektas, o viena svarbiausių būsimų pajamų krypčių. Siekiant užtikrinti spartesnį įėjimą į rinką, vienas iš įkūrėjų Thomas Oberholzer planuoja persikelti į JAV ir tiesiogiai vadovauti plėtros strategijai.

    „KEMARO“ taip pat patvirtino įsteigusi dukterinę įmonę KEMARO Inc. ir atidariusi pirmąjį biurą Atlantoje. Ši lokacija turėtų tapti pardavimų, klientų sėkmės ir verslo plėtros centru, orientuotu į Šiaurės Ameriką.

    Privatumas kaip konkurencinis pranašumas

    Vienas iš bendrovės išskiriamų argumentų JAV pramonės klientams yra vadinamasis Privacy by Design požiūris. „KEMARO“ teigimu, jų robotai nerenka vaizdinės informacijos ir nenaudoja 360 laipsnių kamerų, todėl mažina pramoninio šnipinėjimo ir jautrių duomenų nutekėjimo rizikas.

    Toks sprendimų dizainas gali būti reikšmingas gamybos ir logistikos objektuose, kur dažnai keliami griežti reikalavimai dėl konfidencialumo, prieigos kontrolės ir duomenų tvarkymo. Praktikoje tai reiškia, kad automatizacija diegiama neaukojant saugumo principų, kurių laikosi didelės pramonės organizacijos.

    Naujas modelis ir augimo planai

    „KEMARO“ veikia nuo 2016 metų ir kuria autonominius pramoninių grindų valymo sprendimus, skirtus sudėtingoms, didesnės taršos aplinkoms, pavyzdžiui, logistikos centrams ir gamykloms. Bendrovė nurodo pardavusi daugiau nei 1 500 robotų ir aptarnaujanti per 600 pramoninių klientų įvairiose šalyse.

    Šalia plėtros JAV, įmonė ruošiasi pristatyti naują modelį K700, kuris turėtų būti kompaktiškesnis ir pritaikytas ankštesnėms pramoninėms erdvėms bei mažesniam pravažiavimo aukščiui. Pasak „KEMARO“, tikslas yra ne tik didinti pardavimus, bet ir sparčiau plėsti diegimo mastą Europoje ir JAV, orientuojantis į tūkstančius veikiančių sistemų ateinančiais metais.