Tag: Prancūzijos ekonomika

  • Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzijos ekonomika 2026 metais įstrigo vietoje: šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o augimo nuo metų pradžios praktiškai nefiksuota. Tokius duomenis paskelbė Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas Insee.

    Dėl prastėjančių rodiklių didėja spaudimas Vyriausybei, kuri parlamente neturi tvirtos daugumos ir siekia laiku priimti 2027 metų biudžetą. Rinkose tuo pat metu išlieka jautrumas bet kokiems signalams apie fiskalinę drausmę ir politinį stabilumą.

    Kas labiausiai smukdė ekonomiką?

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas trečiąjį ketvirtį didėjo 0,4 proc., tačiau bendrą rezultatą žemyn tempė pramonės ir gamybos apimčių kritimas. Ypač ryškiai traukėsi transporto įrangos gamyba, kur fiksuotas 3,5 proc. nuosmukis.

    Silpnesni rezultatai matyti ir aviacijos bei automobilių sektoriuose, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonėje, kur poveikį sustiprino prastesnis vasaros derlius. Toks vaizdas reiškia, kad antra pagal dydį euro zonos ekonomika priartėjo prie techninės recesijos ribos.

    Infliacija vėl paspartėjo

    Prie iššūkių prisidėjo ir kainų spaudimas: spalį metinė infliacija, Insee vertinimu, pakilo iki 3,4 proc., palyginti su 3,1 proc. rugsėjį. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio, o toks posūkis didina neapibrėžtumą tiek gyventojams, tiek verslui.

    Infliacijos atšokimas reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas vyksta ne vien dėl silpnesnės paklausos, bet ir dėl išlaidų bei kainų dinamikos, kuri gali riboti vartojimą ir investicijas. Tai ypač jautru šalims, kurių viešieji finansai jau yra įtempti.

    Biudžetas ir rinkų pasitikėjimas: kur tikroji problema?

    Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure viešai pabrėžė, kad ekonomika iš esmės sustojo, o nepriėmus vadinamojo atsigavimo biudžeto šalis gali atsitrenkti į sieną. Vyriausybė ragina politines jėgas susitarti, tačiau derybas apsunkina fragmentuotas parlamentas.

    „Jei laiku nepriimsime biudžeto, rizikuojame atsitrenkti į sieną“, – sakė Rolandas Lescure.

    Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstomi ir konstituciniai instrumentai, leidžiantys priimti įstatymą be balsavimo, jei neįvyksta nepasitikėjimo procedūra. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vien biudžeto priėmimas savaime greito augimo nesukurs.

    Paryžiaus Dauphine universiteto profesorius Jérôme Mathis akcentuoja, kad esminis klausimas yra rinkoms suteikti aiškią vidutinio ir ilgo laikotarpio viešųjų finansų trajektoriją. Jo teigimu, fiskalinio prisitaikymo planai dažnai trumpuoju laikotarpiu slopina augimą, todėl investuotojams svarbiausia tampa patikimumas ir nuoseklumas.

    „Tikroji problema yra valstybės finansinio patikimumo atkūrimas ir investuotojų pasitikėjimas“, – sakė Jérôme Mathis.

    Rinkų nerimas siejamas ir su skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o vėliau kiek sumažėjo iki 4,9 proc. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi palūkanų normų išliko apie 1,55 procentinio punkto, rodydamas padidėjusią rizikos premiją.

    Pasak ekonomistų, užsitęsęs politinis neapibrėžtumas gali stabdyti investicijas: įmonės atideda sprendimus, gyventojai – dalį pirkinių, o rinkos reikalauja didesnio atlygio už riziką. Todėl trumpalaikis teisinis sprendimas biudžetui priimti gali sumažinti įtampą tik laikinai, jei nebus aiškaus plano, kaip suvaldyti skolos augimą.

  • „Fitch“ smogė Prancūzijai: perspektyva pabloginta, valdžia skuba prastumti 2027 biudžetą

    „Fitch“ smogė Prancūzijai: perspektyva pabloginta, valdžia skuba prastumti 2027 biudžetą

    Prancūzijos vyriausybė skelbia sieksianti „atsakingo“ 2027 metų biudžeto, kai reitingų agentūra „Fitch“ pakeitė šalies kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Nors reitingas paliktas A+ lygyje, perspėjama, kad viešųjų finansų trajektorija po 2027 metų rinkimų kelia vis daugiau abejonių.

    „Fitch“ sprendimą argumentuoja silpnesnėmis ekonomikos augimo perspektyvomis, brangstančiu skolinimusi ir didesniu, nei anksčiau tikėtasi, biudžeto deficitu. Agentūra taip pat pabrėžė, kad politinis susiskaldymas ir įtempta socialinė situacija apsunkina ilgalaikį fiskalinį konsolidavimą.

    Ekonomika stringa, spaudimas didėja

    Papildomą įtampą sustiprino naujausi Prancūzijos statistikos duomenys: bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., po antrojo ketvirčio stagnacijos ir 0,2 proc. kritimo pirmąjį ketvirtį. Tokia dinamika signalizuoja silpną vidaus paklausą ir menką investicijų pagreitį, o tai apsunkina deficito mažinimą be papildomų sprendimų išlaidų ir pajamų pusėse.

    Tuo pat metu „Fitch“ pažymi ir teigiamus veiksnius, kurie kol kas palaiko Prancūzijos reitingą: didelę ir diversifikuotą ekonomiką, euro zonos narystę, institucijų atsparumą bei palyginti tvirtą bankų sektorių. Vis dėlto agentūra leidžia suprasti, kad esant nepalankiai politikos ir augimo kombinacijai, erdvė klaidoms mažėja.

    Valdžia kartoja: biudžetas turi būti priimtas

    Ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure’as pareiškė, kad vyriausybė „atkreipia dėmesį“ į „Fitch“ sprendimą ir mato jame signalą dėl būtinybės iki metų pabaigos patvirtinti biudžetą. Pasak ministro, tikslas yra aiškus: mažinti deficitą ir grąžinti viešuosius finansus į tvaresnę trajektoriją, numatant 5 proc. ar mažesnį deficitą.

    „Šis vertinimas patvirtina absoliutų poreikį iki metų pabaigos priimti atsakingą biudžetą, kuris leistų mažinti deficitą iki 5 proc.“, – sakė Rolandas Lescure’as.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje verslui ir investuotojams būtinas aiškumas, todėl vilkinimas brangiai kainuotų. Kartu jis anksčiau viešai yra pripažinęs, kad ekonomika iš esmės sustingusi, o be patvirtinto biudžeto šalis rizikuotų dar labiau prarasti kontrolę.

    49.3 ir ordinansai: svarstomi nepopuliarūs keliai

    Didžiausia problema – politinė aritmetika. Neturint tvirtos daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, biudžeto priėmimas balsuojant išlieka neaiškus, ypač artėjant prezidento rinkimams ir galimai vėlesniems parlamento rinkimams.

    „Fitch“ vertinimu, biudžetas vis dėlto gali būti prastumtas pasitelkiant konstitucinius mechanizmus, net jei parlamente nėra stabilios daugumos. Prancūzijoje tam dažniausiai minima Konstitucijos 49.3 straipsnio procedūra, leidžianti priimti įstatymą be balsavimo, jei nepavyksta patvirtinti nepasitikėjimo vyriausybe.

    Taip pat aptariama galimybė biudžetą tvirtinti ordinansais, tačiau tai būtų itin jautrus precedentas: tokia praktika biudžetui, nuo Penktosios Respublikos įkūrimo 1958 metais, iš esmės nenaudota. Ekonomistai perspėja, kad nors trumpuoju laikotarpiu tai sumažintų nežinią, ilgalaikis pasitikėjimas fiskaline politika priklausytų nuo to, ar sprendimai išliks stabilūs po rinkimų ciklo.

    Rinkoms svarbiausia žinia – ar Prancūzija sugebės nuosekliai mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą ekonomikai augant lėčiau, o skolinimosi kainai išliekant aukštesnei nei ankstesniais metais. Būtent ši kombinacija, pasak reitingų agentūrų ir analitikų, artimiausiais ketvirčiais taps pagrindiniu išbandymu Paryžiui.

  • Prancūzija vėl smunka į susitraukimą: nerimas auga visoje euro zonoje – kas laukia toliau?

    Prancūzija vėl smunka į susitraukimą: nerimas auga visoje euro zonoje – kas laukia toliau?

    Prancūzijos ekonomikos atsigavimas, trukęs vos vieną mėnesį, spalį vėl užgeso: privačiame sektoriuje fiksuotas veiklos susitraukimas, o įmonių lūkesčiai nusirito į žemiausią lygį nuo 2020 metais įvestų pirmųjų karantino ribojimų. Tai signalas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos vėl tampa bendro regiono silpnoji grandis.

    Silpnesni Prancūzijos duomenys atsiliepė ir visai euro zonai. Sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas, apimantis paslaugas ir pramonę, spalį sumažėjo iki 51,9 punkto nuo 53,1 punkto rugsėjį ir pasiekė keturių mėnesių žemumas, nors dar išliko virš 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo smukimo.

    Kas nutiko Prancūzijoje?

    Prancūzijoje sudėtinis PMI nukrito iki 48,4 punkto nuo 51,1 punkto rugsėjį, o tai reiškia aiškų veiklos mažėjimą. Paslaugų sektorius krito iki 48,4 punkto, o pramonės rodiklis smuko iki 49,3 punkto ir buvo prasčiausias per 11 mėnesių.

    Apklausose įmonės nurodė, kad klientai atideda projektus ir delsia priimti išlaidų sprendimus, todėl nauji užsakymai mažėjo sparčiausiai nuo gegužės. Eksporto paklausa smuko jau vienuoliktą mėnesį iš eilės, o tai rodo, kad silpnumas nėra vien vidaus vartojimo problema.

    Prastėjant paklausai, įmonės ėmė dar atsargiau elgtis darbo rinkoje. Pranešta, kad darbuotojų skaičius mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, dažniausiai neužpildant laisvų vietų ir nebetęsiant terminuotų sutarčių.

    Didžiausią nerimą kelia nuotaikos: 12 mėnesių lūkesčiai dėl veiklos perspektyvų pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų balandžio. Apklausos taip pat rodė neigiamas verslo prognozes pirmą kartą per beveik dvejus metus, o tai didina riziką, kad įmonės dar labiau mažins investicijas.

    Ekonomistai prastėjančias nuotaikas sieja su politiniu neapibrėžtumu ir fiskalinėmis įtampomis, kurios kelia valstybės skolinimosi kainą. Brangesnis skolinimasis reiškia, kad paskolos įmonėms gali brangti net ir be naujų Europos Centrinio Banko sprendimų, todėl investicijos ir plėtra tampa mažiau patrauklios.

    Vokietija dar laikosi, bet rizikos daugėja

    Vokietijos vaizdas išliko kiek šviesesnis, nors ir ten augimas lėtėjo. Sudėtinis PMI nusileido iki 52,8 punkto nuo 53,8 punkto rugsėjį, todėl atsigavimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje ir toliau vertinamas kaip trapus.

    Vokietijos pramonės rodiklis augo iki 54,2 punkto ir buvo aukščiausias per du mėnesius, o dalį impulso suteikė eksporto užsakymai ir viešosios išlaidos gynybai bei infrastruktūrai. Vis dėlto paslaugų sektorius silpnėjo, o įmonės teigė, kad klientai delsia, kai biudžetai įtempti.

    Papildomas iššūkis pramonei – atsinaujinęs sąnaudų spaudimas, ypač dėl energijos ir žaliavų. Kai gamybos kaštai kyla greičiau, įmonėms sunkiau išlaikyti maržas, o dalis brangimo neišvengiamai persiduoda kainoms, taip palaikydama infliacijos riziką.

    Ką tai reiškia ECB ir rinkoms?

    Naujausios apklausos rodo, kad euro zonos atsigavimas silpsta tuo metu, kai infliacijos mažėjimas nėra pakankamai stabilus, kad būtų galima ramiai švelninti pinigų politiką. Dėl to Europos Centriniam Bankui kyla dilema: kaip tramdyti kainų augimą nepadarant dar didesnės žalos paklausai ir užimtumui.

    Finansų rinkose nerimas labiausiai juntamas Prancūzijoje: fiksuotas ryškesnis akcijų indekso kritimas, o valstybės obligacijų pajamingumai išliko padidėję. Augantis skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolos kainos investuotojams tampa signalu, kad politinė ir fiskalinė rizika šiuo metu vertinama brangiau.

    Kol kas apklausos dar nerodo neišvengiamos euro zonos recesijos, nes bendras indeksas išlieka virš 50 punktų. Tačiau Prancūzijos susitraukimas, darbo vietų mažėjimas ir prastėjančios nuotaikos didina tikimybę, kad artimiausiais mėnesiais augimas gali tapti dar labiau nelygus, o bet koks naujas energijos kainų šokas situaciją pablogintų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo paklausos atsparumo ir finansavimo sąlygų, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jei skolinimasis brangs ilgiau, o klientai ir toliau atidėlios sprendimus, euro zonos augimas gali likti vangus net ir išvengus formalios recesijos.

  • Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinį lygį ir sudarė 3 595,5 mlrd. eurų, pranešė šalies statistikos tarnyba Insee. Santykinai šalies ekonomikos dydžiui skola išaugo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.

    Insee duomenimis, per ketvirtį skola padidėjo 59,6 mlrd. eurų, o dar prieš tai, 2026 metų pirmąjį ketvirtį, ji augo 75,8 mlrd. eurų. Tuomet skolos ir BVP santykis siekė 117,5 proc., tad didėjimo tempas išliko ryškus.

    Skolos struktūroje labiausiai augo centrinės valdžios ir socialinės apsaugos sistemos įsipareigojimai, kai tuo metu vietos valdžios skola mažėjo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas viešiesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biudžete ir socialinių išmokų sistemoje.

    Brangstantys pinigai keičia žaidimą

    Didžiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra palūkanų aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin žema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstybės biudžetui buvo lengviau pakeliamas. Tačiau pastaraisiais metais, augant palūkanų normoms ir didėjant skolai, palūkanų našta sparčiai kyla.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais Prancūzija kreditoriams už skolos aptarnavimą turės sumokėti apie 79 mlrd. eurų. Tai viena jautriausių biudžeto eilučių, nes palūkanų išlaidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms viešosioms paslaugoms.

    Rinkų nuotaikos Prancūzijos atžvilgiu taip pat pastebimai pasikeitė: investuotojai už 10 metų trukmės skolinimą valstybei reikalauja beveik 5 proc. palūkanų. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 metų finansų krizės laikotarpio, o tai didina riziką, kad skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau augs.

    2027 metų biudžeto spaudimas

    Prancūzijos vyriausybė anksčiau perspėjo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse įtvirtintą 60 proc. orientyrą, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.

    Auganti palūkanų našta apsunkina 2027 metų biudžeto projekto rengimą, nes valdžia siekia mažinti deficitą iki 5 proc. BVP, nors planai šią ribą pasiekti anksčiau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad artėjant prezidento rinkimų kampanijai politinė erdvė struktūrinėms reformoms paprastai siaurėja.

    Jeigu skolinimosi kaina rinkose išliks aukšta arba dar didės, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biudžeto korekcijos gali pareikalauti sudėtingų sprendimų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia arba išlaidų mažinimą, arba mokesčių peržiūrą, arba abiejų priemonių derinį.

  • Šampanės derlius smuko beveik perpus: kodėl parduotuvėse burbuliukų kol kas netrūks

    Šampanės derlius smuko beveik perpus: kodėl parduotuvėse burbuliukų kol kas netrūks

    Prancūzijos Šampanės regione šiemet fiksuojamas išskirtinis derliaus nuosmukis, tačiau pirkėjai artimiausiu metu neturėtų tikėtis, kad parduotuvėse šampano butelių sumažės perpus. Priežastis paprasta: šampanas gaminamas kelerius metus, o gamintojai turi sukaupę dideles atsargas ir vadinamuosius rezervinius vynus iš ankstesnių derlių.

    Prastesni metai juntami ne tik Šampanėje. Pagal Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos Agreste pirminius vertinimus, 2026 metais šalies vyno gamyba gali sumažėti iki 3,39 mlrd. litrų, tai yra 6 proc. mažiau nei 2025 metais ir 28 proc. mažiau nei 2023 metais, kai buvo pagaminta 4,72 mlrd. litrų.

    Jei šie skaičiai pasitvirtins, tai būtų mažiausias Prancūzijos vyno derlius nuo 1957 metų, kai pagaminta apie 3,25 mlrd. litrų. Nuosmukį lemia ne tik mažėjantys vynuogynų plotai, bet ir ekstremalūs orai, kurie smarkiai mažina derlių iš hektaro.

    Kodėl Šampanė nukentėjo labiausiai?

    Šampanės regione prognozuojama, kad iš šių metų vynuogių pagaminamo vyno apimtys kris 48 proc., nuo 2,57 mln. hektolitrų 2025 metais iki 1,34 mln. hektolitrų šiemet. Vynui, kuris atitinka saugomą kilmės nuorodą Champagne, kritimas dar šiek tiek didesnis: numatomas 49 proc. nuosmukis iki 1,24 mln. hektolitrų.

    Tačiau šie skaičiai apibūdina vyną, pagamintą iš šių metų derliaus, o ne tai, kiek gatavo šampano bus išpilstyta ir parduota dabar. Šampano gamybos ciklas ilgas, todėl rinką labiau veikia sukauptos atsargos, o ne vieno sezono rezultatas.

    Pasak Bordo universiteto profesoriaus Jeano-Marie Cardebat, šių metų išskirtinai prastą derlių pirmiausia paaiškina karščio bangos ir sausra, kurios sumažino derlingumą iš hektaro.

    „Įrodymai stipriai rodo, kad karštis ir sausra, per mažesnį derlių iš hektaro, yra pagrindinė šių metų itin mažo derliaus priežastis“, – sakė Jeanas-Marie Cardebat.

    Šampanėje derliaus nuėmimas prasidėjo rugpjūčio viduryje, vynuogės subrendo itin gerai, tačiau pavasario šalnos En departamente, kruša ir nuo kovo besitęsianti sausra smarkiai apkarpė uogų kiekį. Skelbiama, kad vidutinis kekių svoris krito iki žemiausio lygio per 20 metų.

    Ar šampanas brangs ir ar jo trūks?

    Vyndariams ir smulkiesiems augintojams smūgis yra labai skausmingas, tačiau tai nereiškia, kad pardavimai iškart kris 50 proc. Dar iki galutinai paaiškėjus nuostoliams, pramonė buvo nustačiusi, kad 2026 metų derliui parduoti leidžiama 8 800 kilogramų vynuogių iš hektaro, tik apie 2 proc. mažiau nei 2025 metais taikyta 9 000 kilogramų riba.

    Dabar prognozuojama, kad realus vidurkis sieks tik apie 7 000 kilogramų iš hektaro, o tai būtų žemiausias lygis nuo 1980-ųjų. Jei augintojas nepasiekia leistinos ribos, trūkstamų vynuogių jis kompensuoti negali, tačiau didieji šampano namai gali atsiremti į rezervinius vynus ir sukauptas atsargas.

    „Šampanė prarado maždaug pusę įprasto derliaus, bet tai nereiškia, kad pardavimai iškart kris 50 proc., nes gamintojai gali naudoti dideles atsargas ir rezervinius vynus“, – sakė Jeanas-Marie Cardebat.

    Profesorius skaičiuoja, kad prarasta gamyba apytikriai prilygsta maždaug 140 mln. 0,75 litro butelių. Tokia apimtis, vertinant pagal 2025 metų vidutinę apyvartą, galėtų reikšti apie 2,7 mlrd. eurų potencialios komercinės vertės, tačiau tai nėra tiesioginis artimiausio laikotarpio pajamų praradimas, nes rinkai pirmiausia tiekiama produkcija iš ankstesnių metų atsargų.

    Didžiausia rizika, anot eksperto, atsirastų tuomet, jei tokio masto mažas derlius taptų pasikartojančiu reiškiniu. Ilgainiui atsargos mažėtų, vieno butelio savikaina augtų dėl fiksuotų kaštų paskirstymo mažesniam kiekiui, o rinkoje šampanas galėtų pradėti prarasti dalį lentynų konkurentams, tokiems kaip prosecco ar crémant.

    Vis dėlto Prancūzijos vyno sektoriuje egzistuoja ir kita realybė: kai kuriose kategorijose, ypač raudonojo vyno, pastaraisiais metais fiksuojamas perteklinis pasiūlos spaudimas dėl mažėjančio vartojimo. Tokiose sąlygose laikinai mažesnis derlius gali padėti rinkai priartėti prie pusiausvyros, nors atskiriems ūkiams tai vis tiek reiškia sudėtingus finansinius sprendimus.

  • „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    Verdiktas prieš biudžeto mūšį

    Reitingų agentūra „Fitch“ penktadienį skelbia naują Prancūzijos valstybės skolos reitingo vertinimą. Sprendimas pasirodo likus maždaug mėnesiui iki 2027 metų biudžeto pateikimo Nacionalinei Asamblėjai, todėl jo laukiama itin jautriu politiniu momentu.

    Šiuo metu Prancūzijai „Fitch“ taiko A+ reitingą su stabilia perspektyva. 2025 metų rugsėjį šalis neteko aukštesnio įvertinimo, o 2026 metų kovą reitingas buvo paliktas nepakeistas.

    Kodėl rinkos įsitempusios

    Ekonomistai pabrėžia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra status quo, tačiau neatmetama, kad perspektyva gali būti pakeista į neigiamą. Toks žingsnis reikštų aiškų signalą, jog artimiausiais ketvirčiais didėja reitingo mažinimo rizika.

    Reitingų sprendimai tiesiogiai veikia valstybės skolinimosi kainą: investuotojai paprastai reikalauja didesnės grąžos, kai didėja rizikos vertinimas. Tai ypač svarbu, kai palūkanų sąnaudos biudžete auga, o skolą refinansuoti tenka reguliariai ir didelėmis sumomis.

    Augimas silpnesnis, deficitas didelis

    Nuo pavasario Prancūzijos makroekonominė aplinka tapo nepalankesnė: augimo prognozės 2026 metams buvo mažinamos. „Fitch“ anksčiau buvo nurodžiusi 1 proc. augimą, tuo metu valdžios institucijų projekcijos buvo kuklesnės, o dalis analitikų kalbėjo apie maždaug 0,6 proc. tempą.

    Naujausi statistikos duomenys taip pat siunčia atsargumo signalų: 2026 metų antrąjį ketvirtį Prancūzijos bendrasis vidaus produktas, patikslinus įvertį, neaugo. Nacionalinė statistikos institucija nurodė, kad rezultatą blogino ryškesnis nei manyta žemės ūkio produkcijos smukimas.

    Fiskalinėje pusėje diskusijų ašis išlieka deficitas. „Fitch“ prognozė siekia apie 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai valdžios tikslas yra maždaug 5 proc., o dalis rinkos vertinimų deficito kartelę kelia iki maždaug 5,1 proc.

    „Status quo yra labiausiai tikėtinas scenarijus, nors perspektyvos pakeitimo į neigiamą atmesti negalima“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Analitikų vertinimu, tokie deficito lygiai palieka mažai erdvės greitam konsolidavimui, ypač jei augimas išlieka silpnas. Tuo pat metu valstybės skola, kaip tikimasi, dar kelerius metus gali didėti, o palūkanų išlaidos ir toliau darys spaudimą biudžetui.

    Politikos rizika: biudžetas ir rinkimai

    Artėjantis 2027 metų biudžeto ciklas žadamas sudėtingas: Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu planuoja biudžetą pristatyti rugsėjo 30 dieną, o parlamentinės diskusijos turėtų persikelti į spalį. Kuo arčiau prezidento rinkimų, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimus lydės politinė įtampa ir sunkesnės derybos dėl taupymo priemonių.

    Opozicijos lyderiai jau signalizuoja apie griežtą laikyseną, todėl neatmetamas ir bandymas blokuoti ar nuversti biudžetą politinėmis procedūromis. Reitingų agentūroms tai svarbu, nes politinis stabilumas ir gebėjimas įgyvendinti fiskalinę politiką yra vieni pagrindinių veiksnių vertinant šalies kreditingumą.

    Rinkos dalyviai dabar stebi ne tik patį sprendimą, bet ir formuluotes: net jei reitingas liks A+, griežtesnė retorika dėl skolos ir palūkanų sąnaudų gali tapti signalu, kad 2027 metais Prancūzijos reitingas atsidurs didesnėje rizikos zonoje.

  • Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Makrono ir bin Salman anime pokalbis virto 6 mlrd. eurų planu: netoli Paryžiaus – 3 parkai

    Prancūzija ir Saudo Arabija pasirašė susitarimą dėl maždaug 6 mlrd. eurų investicijos į tris pramogų parkus, kurie turėtų iškilti apie 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus. Apie projektą pranešta Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salman vizito Prancūzijoje metu.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinka teigia, kad projektas yra vienas ambicingiausių pastarųjų metų bandymų sukurti naują tarptautinį traukos tašką, galintį prilygti didžiausiems Europos pramogų centrams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus planus būtų sukurta apie 22 000 darbo vietų, tačiau konkretūs terminai kol kas nenurodomi.

    Parkai šalia Paryžiaus

    Skelbiama, kad parkai būtų statomi ir atidaromi etapais, o statybos gali užtrukti kelerius metus. Kol kas neatskleidžiama, kur tiksliai bus pasirinkta teritorija ir kokie infrastruktūros sprendimai numatyti, tačiau pabrėžiama, kad objektai turėtų būti lengvai pasiekiami iš sostinės regiono.

    Vienas parkų, pasak Prancūzijos prezidento patarėjo, galėtų būti siejamas su japonų popkultūra ir anime, konkrečiau su Dragon Ball Z, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra. Kitų dviejų parkų tematikos taip pat neįvardijamos, paliekant erdvės tiek licencijuotoms franšizėms, tiek originalioms koncepcijoms.

    Politika, ekonomika ir kritika

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad investicija dera su programa, kuria siekiama pritraukti didelio masto užsienio kapitalą ir kurti darbo vietas. Pastaraisiais metais Europa aktyviai varžosi dėl turizmo, pramogų ir paslaugų sektoriaus investicijų, o pramogų parkai dažnai vertinami kaip ilgalaikį lankytojų srautą generuojantys projektai.

    „Tai nauja pasaulinė kryptis, kuri sukurs darbo vietas ir stiprins šalies patrauklumą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto Mohammedo bin Salman vizitas Prancūzijoje sulaukė ir kritikos. Dalies žurnalistų organizacijų teigimu, Prancūzijos institucijos neturėtų ignoruoti žmogaus teisių klausimų, o viešojoje erdvėje vėl prisimenama 2018 metais Stambule Saudo Arabijos konsulate nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi byla.

    Prancūzijos prezidento institucija, paklausta apie sprendimą bendradarbiauti su Rijadu nepaisant kritikos, laikosi pozicijos, kad investicijų pritraukimo procesas nėra skirtas kitų valstybių moraliniam vertinimui. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja strateginius ryšius ir ekonominę naudą, ypač kai globalioje rinkoje didėja konkurencija dėl kapitalo.

    Papildomi kontraktai su prancūzais

    Vizito metu paskelbta ir apie kitus susitarimus su Prancūzijos įmonėmis. Vienas jų siejamas su laivybos grupe „CMA CGM“ ir Džidos uosto plėtra, o kitas – su geležinkelių gamintoja „Alstom“, kuri turėtų tiekti traukinius Rijado metro.

    Minėtų kontraktų vertės buvo nurodytos JAV doleriais, tačiau viešai skelbiamuose pranešimuose jų suma eurais gali kisti priklausomai nuo valiutų kursų pasirašymo dieną. Šie susitarimai rodo, kad Prancūzija siekia išplėsti ekonominį bendradarbiavimą ne tik turizmo ir pramogų, bet ir logistikos bei transporto infrastruktūros srityse.

  • Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija peržiūrėjo 2024 metų ekonomikos augimo prognozę ir dabar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas didės 1 proc., o ne 1,4 proc. Apie tai paskelbta kartu su planu mažinti valstybės išlaidas maždaug 10 mlrd. eurų.

    Finansų ministras Bruno Le Maire teigė, kad išlaidų karpymai bus taikomi visoms ministerijoms ir daliai vyriausybinių iniciatyvų, o sprendimai įsigalios nedelsiant. Pasak jo, tikslas yra prisitaikyti prie lėtesnės ekonomikos dinamikos ir išlaikyti fiskalinę drausmę.

    „Mums reikia iš karto prisitaikyti prie silpnesnio augimo ir užtikrinti, kad deficitas mažėtų pagal planą, neperkeliant naštos gyventojams mokesčiais“, – sakė Bruno Le Maire.

    Prancūzija siekia, kad 2024 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 4,4 proc. BVP, kai 2023 metais jis siekė 4,9 proc., todėl išlaidų mažinimas tampa pagrindine priemone, jei papildomų pajamų iš mokesčių neplanuojama.

    Ekonominės perspektyvos korekciją Prancūzijos valdžia sieja su įtempta geopolitine aplinka ir lėtesniu aktyvumu Europoje bei pasaulyje. Tarp įvardijamų veiksnių minimi Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas energijos bei prekybos grandinėse.

    Europos Komisija tuo metu Prancūzijai 2024 metais prognozavo dar kuklesnį, 0,9 proc. augimą, todėl valdžiai didėja spaudimas rodyti, kad fiskaliniai pažadai bus įgyvendinti. Ministerija neatmetė, kad prireikus galėtų būti teikiamas ir patikslintas biudžetas, jei taupymo reikės daugiau.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurios kryptys išliks prioritetinės net ir karpymų fone. Tarp jų įvardijama parama Ukrainai bei pagalba Prancūzijos ūkininkams, pastaraisiais mėnesiais aktyviai spaudusiems valdžią dėl didėjančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Ši žinia sudėtinga ir prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris pastaraisiais metais rėmėsi verslui palankiomis priemonėmis ir investicijų pritraukimo strategija, tikėdamasis stiprinti viešuosius finansus per augimą. Lėtėjant ekonomikai, didėja rizika, kad įtampa tarp augimo skatinimo ir taupymo tik augs.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomikos augimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sustojo – bendrasis vidaus produktas, remiantis INSEE pirmuoju įverčiu, sausį–kovą neaugo. Tai ryškus sulėtėjimas po 2025 metų pabaigoje fiksuoto 0,2 proc. augimo ir signalas, kad energijos kainų šokas ima tiesiogiai veikti vartojimą bei verslo planus.

    INSEE duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimas per ketvirtį smuko 0,1 proc., o investicijos – 0,4 proc. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo statybų ir apdirbamosios gamybos segmentai, kuriuos jautriai veikia tiek finansavimo, tiek energijos sąnaudų pokyčiai.

    Didžiausias smūgis atėjo per užsienio prekybą: eksportas krito 3,8 proc., o grynoji prekyba ekonomikos augimą „nukando“ 0,7 procentinio punkto. Ekonomiką nuo techninio susitraukimo šįkart apsaugojo atsargų didėjimas, pridėjęs 0,8 punkto, tačiau tai dažnai būna laikinas veiksnys.

    Energetikos kainos ir infliacija

    Infliacija balandį paspartėjo iki 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų vidurio. Augančios energijos kainos paprastai pirmiausia atsispindi būsto išlaikymo, transporto ir prekių logistikos kaštuose, o vėliau persiduoda platesniam vartojimo krepšeliui.

    Šie rodikliai fiksuoja tik pirmąsias energijos brangimo bangas po konflikto, kuris įsiplieskė vasario 28 dieną. Po JAV ir Izraelio smūgių Irano karinei infrastruktūrai padidėjusi įtampa Persijos įlankoje sutrikdė energijos tiekimo grandines, o tai Europoje greitai paveikė tiek sąskaitas gyventojams, tiek sąnaudas pramonei.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokią riziką Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“, per kurį, vertinant tarptautinių energetikos institucijų duomenis, keliauja apie penktadalis jūra gabenamos žalios naftos. Net ir trumpalaikiai trikdžiai tokiose vietose paprastai sukelia kainų šuolius bei didina neapibrėžtumą.

    Kodėl tai svarbu visai euro zonai

    Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos duomenys dažnai laikomi viso regiono „termometru“. Kartu su prastėjančiais lūkesčiais Vokietijoje ir Italijoje tai stiprina riziką, kad euro zonoje įsitvirtins lėtesnio augimo ir aukštesnių kainų derinys, ypač jei geopolitinė įtampa užsitęstų.

    Analitinių centrų vertinimu, užsitęsus energetikos šokui euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį gali pasukti į neigiamą teritoriją, o vėliau metų eigoje augimas gali praktiškai sustoti. Tokiu atveju išryškėtų klasikinė dilema: kova su infliacija per griežtesnę pinigų politiką gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per ankstyvas palūkanų mažinimas rizikuotų įtvirtinti kainų spaudimą.

    Tolimesnė dinamika Prancūzijoje priklausys nuo to, ar energijos kainos stabilizuosis, kaip greitai atsigaus eksportas ir ar vartotojų pasitikėjimas išliks pakankamas palaikyti vidaus paklausą. Kol kas pirmojo ketvirčio skaičiai rodo, kad ekonomika į naują sukrėtimą reagavo greitai ir skausmingai.