Tag: Prancūzijos Gviana

  • Kameros nufilmavo pumas medžio viršūnėje: grobio ieškojo 33 metrų aukštyje

    Kameros nufilmavo pumas medžio viršūnėje: grobio ieškojo 33 metrų aukštyje

    Pietų Amerikoje įrengtos kamerų gaudyklės užfiksavo netikėtą vaizdą: laukinė puma pastebėta medžių lajoje – gerokai aukščiau, nei šie plėšrūnai paprastai stebimi.

    Neįprastą epizodą aprašo dar ne recenzuotas prancūzų Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus vadovaujamos komandos parengtas mokslinis rankraštis.

    Nors dauguma kačių šeimos atstovų gali lipti į medžius, didesni plėšrūnai dažniau laikomi „žemės medžiotojais“: masyvesnė kūno sandara padeda pulti stambų grobį ant žemės, bet nėra palankiausia kopimui.

    Vis dėlto šįkart puma į kopimą, panašu, žiūrėjo kitaip – tyrėjai užfiksavo ją sekant galimą grobį pačioje atogrąžų miško lajoje, kur, kaip manyta, kai kurie gyvūnai gali jaustis saugesni.

    Netikėtas medžioklės „aukštis“

    Vaizdas įrašytas Prancūzijos Gvianoje, Saut Pararé miške, kur kamera buvo pritvirtinta muskato medžio lajoje – maždaug 33 metrų aukštyje nuo žemės.

    2023 metų rugsėjo 24 dieną, kiek prieš 20.30 val., kamera trumpam užfiksavo kinkadžius – naktinius medžiuose gyvenančius žinduolius, giminingus meškėnams. Suaugusi patelė su jaunikliu vaizdo lauke išbuvo apie 10 sekundžių ir iššoko aukščiau kameros.

    Maždaug po 20 minučių, 20.49 val., toje pačioje šakoje pasirodė puma. Ji uostinėjo vietas, kur ką tik buvo kinkadžiai, ir, panašu, bandė aptikti pėdsaką.

    Pasak aprašymo, plėšrūnas apie 15 minučių vaikščiojo pirmyn ir atgal, tyrinėjo aplinką, o 21.06 val. grįžo atgal ir dingo tamsoje.

    Kuo šis įrašas svarbus mokslininkams

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie epizodai kelia klausimų apie sąveikas tarp paprastai ant žemės medžiojančių stambių plėšrūnų ir gyvūnų, gyvenančių medžių lajose.

    Įdomu ir tai, kad šis užfiksuotas atvejis – itin retas: per beveik 40 000 per dešimtmetį sukauptų atskirų kamerų „įvykių“ tai buvo vienintelė užfiksuota potenciali laukinės katės ir jos galimo grobio sąveika lajoje.

    Kamera iš pradžių nebuvo skirta pumas „medžioti“ – projekto tikslas buvo fiksuoti ir skaičiuoti vaisiais mintančius žinduolius ir paukščius, kurie lankosi vaisius brandinančiuose muskato medžiuose.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dar nežinoma, kuo baigėsi ši istorija, nes tolimesni įvykiai vyko už kameros kadro. Tyrimo rankraštis šiuo metu skelbiamas kaip preprintas ir dar nėra praėjęs recenzavimo.

  • Ariane 6 pagerino rekordą: į orbitą iškėlė 36 „Amazon“ palydovus ir sunkiausią Europos krovinį

    Ariane 6 pagerino rekordą: į orbitą iškėlė 36 „Amazon“ palydovus ir sunkiausią Europos krovinį

    Ariane 6 raketa atliko rekordinį skrydį, kuris laikomas sunkiausio Europos istorijoje į kosmosą iškelto krovinio misija. Iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje raketa sėkmingai nugabeno į orbitą 36 „Amazon“ „Project Kuiper“ palydovus.

    Europos kosminių skrydžių rinka ilgą laiką atsiliko nuo JAV, tačiau Ariane 6 programa laikoma esminiu bandymu atkurti reguliarius paleidimus. Ši raketa pakeičia Ariane 5 ir turi užtikrinti, kad Europa galėtų patikimiau kelti komercinius bei institucinius krovinius.

    Tiksli šio skrydžio krovinio masė oficialiai nebuvo įvardyta, tačiau pagal ankstesnių „Project Kuiper“ misijų duomenis ją galima apytiksliai įvertinti. Anksčiau skelbta, kad 29 šios konstelacijos palydovai kartu svėrė apie 16,8 tonos, tad 36 palydovų krovinys galėjo siekti maždaug 20,8 tonos.

    Misijoje panaudota patobulinta Ariane 6 konfigūracija su atnaujintais P160C kietojo kuro greitintuvais. Europos kosmoso agentūros teigimu, šie greitintuvai, turintys daugiau kuro, gali padidinti sistemos našumą apie 10–15 proc., todėl atveria kelią sunkesniems ir lankstesniems kroviniams.

    Iki šiol Europos rekordas siejamas su Ariane 5: 2013 metais į orbitą buvo iškeltas apie 20 tonų krovinys, skirtas Tarptautinei kosminei stočiai aprūpinti. Naujas Ariane 6 pasiekimas rodo, kad Europa vėl artėja prie šio pajėgumo ribų ir ją peržengia.

    Ariane 6 kūrimas užtruko ilgiau nei planuota, o pirmasis skrydis įvyko tik 2024 metais. Stipriausia versija Ariane 64, turinti keturis šoninius greitintuvus, pirmą kartą pakilo 2026 metų vasarį, ir tuomet taip pat gabeno „Amazon“ konstelacijos palydovus.

    Komercinių palydovų konstelacijos, tokios kaip „Project Kuiper“, tampa vienu svarbiausių paleidimų rinkos variklių. Dėl augančios paklausos ryšio ir interneto paslaugoms žemojoje Žemės orbitoje didėja ir spaudimas Europos vežėjams siūlyti dažnesnius, patikimus ir konkurencingus startus.