CP v2

Tag: Prancūzijos nacionalinė biblioteka

  • Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiuje esanti Prancūzijos nacionalinė biblioteka šiemet pristatė netikėtą radinį: archyvuose aptiktas rankraštis su iki šiol nežinomais Wolfgango Amadeuso Mozarto kūriniais. Dokumentas beveik 250 metų buvo klaidingai suregistruotas kaip anoniminis XVIII amžiaus muzikos sąsiuvinis, todėl ilgą laiką nekėlė įtarimų.

    Rankraštį peržiūrėdamas archyvinę medžiagą pastebėjo bibliotekos muzikos skyriaus kuratorius François-Pierre Goy. Įtarimų sukėlė būdingas rašysenos stilius, o vėliau išvadas jis aptarė su eksperte Laurence Decobert, kuri taip pat atpažino Mozarto braižą.

    Ką atskleidė 44 puslapių sąsiuvinis

    Rankraštis buvo ištirtas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir Mozarteum fondo specialistų Zalcburge. Ekspertizės patvirtino autentiškumą: sąsiuvinį sudaro 44 puslapiai, datuojami 1778 metais, kai 22 metų Mozartas viešėjo Paryžiuje.

    Tačiau tai nėra įprastas publikuoti skirtų kūrinių rinkinys. Šaltiniai rodo, kad tai greičiau pedagoginio darbo užrašai, fiksuojantys kompozicijos pamokas, kurias Mozartas vedė Marie-Louise-Philippine de Guînes, įtakingo prancūzų aristokrato ir diplomato Louis de Guînes dukrai.

    Sąsiuvinyje rasti mokinės kompoziciniai pratimai, Mozarto darytos pataisos ir šešios trumpos, anksčiau nežinotos pjesės fleitai ir arfai. Instrumentų pasirinkimas siejamas su šeimos muzikiniais įgūdžiais: tėvas buvo laikomas talentingu fleitininku, o dukra grojo arfa.

    Ne tik radinys, bet ir naujas žvilgsnis

    Muzikologų vertinimu, šis rankraštis yra vienas reikšmingiausių pastarųjų metų su Mozartu susijusių atradimų, nes papildo jo kūrybos katalogą ir leidžia detaliau suprasti, kaip jis dirbo kaip mokytojas. Dauguma išlikusių šaltinių Mozartą pristato kaip operų, koncertų ir simfonijų kūrėją, o šiuo atveju atsiveria kasdienė jo dirbtuvių pusė.

    Rankraščio istorija turi ir dramatišką kontekstą: Mozartas Paryžiuje patyrė finansinių sunkumų, o viešnagės metu mirė jo motina Anna Maria Mozart. Be to, pasakojama, kad de Guînes šeima už užsakytus kūrinius ir pamokas sumokėjo tik dalį sutartos sumos, todėl kompozitorius bendradarbiavimą nutraukė.

    Pats sąsiuvinis į bibliotekos fondus pateko per Prancūzijos revoliuciją, kai buvo konfiskuojami aristokratų archyvai. Vėliau, neteisingai aprašytas kaip anoniminis rankraštis, jis dešimtmečiais liko nepastebėtas, kol pastaraisiais mėnesiais buvo peržiūrėtas iš naujo.

    Po beveik 250 metų vėl scenoje

    Rastos kompozicijos neliko vien archyvų smalsumu. Birželio 21 dieną Prancūzijos nacionalinės bibliotekos salėje jos pirmą kartą viešai atliktos po beveik dviejų su puse šimtmečio, o kūrinius atliko Radio France muzikantai, parengę ir profesionalius įrašus.

    Šis atvejis primena, kad didžiųjų bibliotekų ir archyvų fondai vis dar slepia netikėtumų, o kruopštus katalogų tikslinimas ir naujos ekspertinės metodikos gali sugrąžinti į kultūros apyvartą tai, kas dešimtmečiais buvo laikoma anonimiškais dokumentais.

  • Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas iki šiol nežinomas Wolfgango Amadeuso Mozarto rankraštis, kuriame užfiksuoti septyni trumpi kūriniai fleitai ir arfai. Šis atradimas siejamas su 1778 metais ir jau laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių muzikologijos radinių.

    Rankraštį vasario 2 dieną vienoje bibliotekos saugyklų peržiūrėdamas fondus rado muzikologas François-Pierre Goy, daugelį metų dirbęs senųjų muzikos rinkinių kuratoriumi. Jo dėmesį patraukė 44 puslapių natos, o rašysena ir stilius priminė Mozarto autografus.

    Norėdamas įsitikinti, Goy kreipėsi į kolegę Laurence Decobert, anksčiau rengusią parodą apie Mozarto ryšį su Prancūzija. Vėliau dokumentą papildomai patikrino ir galutinai autentišku pripažino Mozarto tyrėjas Armin Brinzing iš Salzburge veikiančios Bibliotheca Mozartiana.

    „Tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų“, – sakoma Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovo Gilles Pécout pranešime.

    Apie radinį kurį laiką nebuvo viešai skelbiama, kol Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Musique“ pristatė pasaulinę premjerą. Kūriniai nuskambėjo fleitininkei Mathilde Caldérini ir arfininkui Nicolas Tulliez atliekant su Radio France filharmonijos orkestro muzikantais.

    „Muzikos kolektyvui tai išskirtinė garbė prikelti pamirštą Mozarto kūrinį“, – teigiama Radio France prezidentės Sibyle Veil pareiškime.

    Rasti kūriniai apibūdinami kaip trumpi, subtilūs pratimai, papildantys palyginti nedidelį Mozarto repertuarą fleitai ir arfai. Muzikologai pabrėžia, kad tokie „darbiniai“ rankraščiai yra svarbūs ne vien koncertinei praktikai, bet ir kūrybos proceso pažinimui.

    Atradimas taip pat suteikia daugiau konteksto Mozarto viešnagei Paryžiuje, kur jis gyveno nuo kovo iki rugsėjo 1778 metais. Tuo metu 22 metų kompozitorius, be kitų užsakymų, teikė kompozicijos pamokas Marie-Louise-Philippine de Bonnières de Guînes, gabiai arfai ir diplomato dukrai.

    Bibliotekos pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad sąsiuvinis greičiausiai ir yra tiesiogiai susijęs su tomis pamokomis: mokinė, nors artimųjų laikyta talentinga, esą sunkiai kūrė, o Mozartas laiškuose tėvui skundėsi jos kūrybinės vaizduotės stoka. Vis dėlto, pasak specialistų, pratimai tikėtina remiasi idėjomis, kurias pasiūlė pats Mozartas, todėl jie turi aiškią autorinę vertę.

    Pamokos nutrūko 1778 metų liepą, kai Mademoiselle de Guînes ištekėjo, o paskutinis kūrinys liko neužbaigtas. Rankraštis liks saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kuri teigia turinti vieną didžiausių Mozarto autografų rinkinių Europoje.

    Skelbiama, kad ši kolekcija pagal apimtį nusileidžia tik didesniems rinkiniams Salzburge ir Berlyne. O naujai identifikuotų kūrinių kelias į koncertų sales, tikėtina, tik prasideda: po premjeros radinys neabejotinai sulauks tiek atlikėjų, tiek tyrėjų dėmesio.

  • Paryžiuje nuteista gruzinų grupė dėl retų Puškino knygų vagysčių: bausmės iki 7 metų

    Paryžiuje nuteista gruzinų grupė dėl retų Puškino knygų vagysčių: bausmės iki 7 metų

    Paryžiaus teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl retų XIX amžiaus rusų literatūros leidinių vagysčių iš prestižinių bibliotekų Paryžiuje ir Lione. Šeši Sakartvelo piliečiai nuteisti už dalyvavimą nusikalstamoje grupėje, o skirtos bausmės siekia nuo 18 mėnesių lygtinai iki septynerių metų laisvės atėmimo.

    Tarp pagrobtų vertybių buvo Aleksandro Puškino kūriniai, įskaitant ankstyvą Boriso Godunovo leidimą, taip pat Michailo Lermontovo ir Nikolajaus Gogolio tekstai. Prokuratūra šią bylą apibūdino kaip kruopščiai suplanuotą ir ciniškai įvykdytą operaciją, nukreiptą į kultūros paveldą.

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji bibliotekose pirmiausia užsisakydavo retus egzempliorius kaip skaitytojai, juos fotografuodavo ir išmatuodavo. Vėliau originalai būdavo pakeičiami itin tiksliai pagamintomis klastotėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio esą buvo beveik nepastebimos.

    Vien Prancūzijos nacionalinė biblioteka (BnF) įvertino patirtą žalą maždaug 770 000 eurų. Teismo posėdžiuose pabrėžta, kad nė vienas pavogtas kūrinys iki šiol nebuvo sugrąžintas, nors tyrėjai teigia sekantys galimus jų judėjimo antikvarinių leidinių rinkoje pėdsakus.

    Du asmenys teisti jiems nedalyvaujant, nes jie buvo sulaikyti Sakartvele, o ši šalis paprastai neišduoda savo piliečių. Kiti du įtariamieji, anksčiau teisti Baltijos valstybėse dėl panašių vagysčių, buvo laikinai perduoti Prancūzijai, kad stotų prieš teismą.

    Griežčiausia bausmė skirta 50 metų Mikheilui Z. – septyneri metai kalėjimo ir nuolatinis draudimas būti Prancūzijos teritorijoje atlikus bausmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis jau buvo nuteistas Lietuvoje už organizuotas XIX amžiaus leidinių vagystes, kurių vertė viršijo 600 000 eurų.

    Kitas kaltinamasis, 49 metų Beqa T., Paryžiuje nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, o anksčiau Estijoje jam buvo paskirta trejų metų ir šešių mėnesių bausmė. Ši aplinkybė, teisėsaugos vertinimu, rodo pasikartojantį veikimo modelį ir ryšius tarp skirtingose šalyse vykdytų nusikaltimų.

    Ar tai bandymas susigrąžinti paveldą?

    Byla siejama su platesne vagysčių banga, kuri pastaraisiais metais palietė bibliotekas įvairiose Europos šalyse. Pranešta, kad analogiški nusikaltimai fiksuoti ir Vokietijoje, Šveicarijoje bei Čekijoje, todėl buvo sudaryta bendro tyrimo komanda, koordinuojama per Europol ir Eurojust mechanizmus.

    Prancūzijos tyrėjai kelia versiją, kad vagystės galėjo būti susijusios su bandymais perkelti ar susigrąžinti rusų kultūros paveldą, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Europos po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Vienas iš tyrime aptartų epizodų – retų leidinių pasiūlymai antikvarinėse rinkose, kai konkretūs egzemplioriai buvo sieti su dingusiais BnF fondų leidiniais.

    BnF atstovų teigimu, institucija nepraranda vilties susigrąžinti pavogtas knygas, nors kol kas tai nepavyko. Euronews nurodė kreipusis į BnF dėl informacijos, ar po šių įvykių buvo sustiprintos saugumo priemonės, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.

    „Mes neprarandame vilties šiuos leidinius rasti“, – sakė BnF teisininkas Alexandre de Konn.

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.