CP v2

Tag: Prancūzijos prezidento rinkimai

  • Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimų koordinuotų dezinformacijos veiksmų, nutaikytų į du ryškius kandidatus artėjančiuose 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Tyrimas siejamas su šią vasarą socialiniuose tinkluose išplitusiais melagingais pranešimais, galėjusiais paveikti visuomenės nuomonę apie politikus.

    Skelbiama, kad taikiniais tapo buvę ministrai pirmininkai Edouardas Philippe ir Gabrielis Attal. Socialiniuose tinkluose buvo platinami sufabrikuoti įrašai ir vaizdo turinys, kuriame naudota žinomų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių stilistika ir ženklinimas, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Vienu atveju buvo skleidžiami teiginiai apie Edouardo Philippe sveikatos būklę, kitu atveju Gabrielį Attal siekta kompromituoti melagingais kaltinimais dėl ligų ir narkotikų vartojimo. Tokie naratyvai dažnai parenkami neatsitiktinai: sveikatos tema yra jautri, lengvai įaudrinanti auditorijas ir paprastai greitai plintanti platformose, kuriose dominuoja trumpas, emocinis turinys.

    Gabrielis Attal viešai pareiškė, kad informacija yra suklastota, ir pateikė skundą. Edouardas Philippe pats plačiau nekomentavo, tačiau jo aplinka tokius veiksmus įvardijo kaip tikėtiną bandymą daryti įtaką Prancūzijos vidaus politikai iš išorės.

    Prancūzijos pareigūnai tyrime dėmesį sutelkė į dvi grupes, kurios Vakarų institucijų vertinimu yra siejamos su Rusijos interesais: Storm-1516 ir Matriochka. Pasak su technine analize susipažinusio pareigūno, tyrime dalyvauja ir Viginum – Prancūzijos institucija, atsakinga už skaitmeninių grėsmių ir užsienio kišimosi atpažinimą bei prevenciją.

    Šis atvejis nėra vienkartinis: Prancūzijoje jau anksčiau buvo pradėti atskiri tyrimai dėl panašių informacinių operacijų prieš kitus politikus. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau fiksuoja hibridinio poveikio priemones, kai dezinformacija derinama su suklastotais vaizdo įrašais, netikromis naujienų antraštėmis ir koordinuotu platinimu per X, „TikTok“ bei kitas platformas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios kampanijos siekia ne tik pakenkti konkrečiam kandidatui. Dažnai tikslas yra platesnis: mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, kurstyti cinizmą ir skatinti visuomenės susiskaldymą, ypač artėjant rinkimams, kai informacinė erdvė tampa jautriausia.

  • Prancūzijos rinkimai 2027: buvęs premjeras Gabrielis Attalis sako tapęs Rusijos dezinformacijos taikiniu

    Prancūzijos rinkimai 2027: buvęs premjeras Gabrielis Attalis sako tapęs Rusijos dezinformacijos taikiniu

    Prancūzijoje daugėjant kalbų apie 2027 metais vyksiančius prezidento rinkimus, buvęs ministras pirmininkas Gabrielis Attalis pranešė tapęs, jo teigimu, iš Rusijos kilusio kišimosi į rinkimus taikiniu. Politikas tikina, kad pastarosiomis dienomis prieš jį buvo skleista koordinuota dezinformacija.

    G. Attalis, siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono partija „Renaissance“, ketvirtadienį teigė, kad patyrė bandymą daryti įtaką rinkėjams ir diskredituoti jo pozicijas. Pasak jo, artėjant rinkimams tokių destabilizavimo veiksmų gali tik daugėti.

    Prancūzijos internetinės dezinformacijos stebėsenos ir kovos su ja agentūra Viginum patvirtino aptikusi operaciją, nukreiptą prieš G. Attalį. Agentūra nurodė, kad operaciją su aukštu patikimumo lygiu sieja su prorusiškomis dezinformacijos taktikomis.

    Šis atvejis nėra vienintelis. Pastarosiomis savaitėmis apie panašius bandymus informavo ir kiti su 2027 metais minimais kandidatais siejami politikai, o viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie koordinuotas kampanijas, kuriomis siekiama kelti nepasitikėjimą politine sistema ir pačiu rinkimų procesu.

    Pasak G. Attalio, prieš jį buvo platinami suklastoti pranešimai, kuriuose imituota žinomų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių stilistika ir pateikimas. Tokia taktika paremta tuo, kad skaitytojui iš pirmo žvilgsnio sudaromas patikimo šaltinio įspūdis, o melagingos detalės pasklinda greitai ir sunkiai paneigiamos.

    Viginum dar 2024 metais savo analizėje aprašė panašaus pobūdžio prorusišką veikimo modelį, kai imituojami žiniasklaidos ženklai ir kuriami melagingi straipsniai, vėliau platinami socialiniuose tinkluose bei įvairiuose kanalų tinkle. Tokios operacijos paprastai taikosi į emocines temas, asmens reputaciją ir visuomenės susipriešinimą.

    Prancūzijos valdžia pabrėžia, kad užsienio kišimosi prevencija laikoma prioritetu. Premjeras Sébastienas Lecornu viešai akcentavo, kad nustačius įtartinus atvejus apie juos nedelsiant informuojami galimi taikiniai, o institucijos siekia kuo greičiau identifikuoti platinimo grandines.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad priešrinkiminėse kampanijose dezinformacija dažnai remiasi ne vien melagingu turiniu, bet ir jo platinimo architektūra: netikromis paskyromis, koordinuotais pasidalijimais ir turinio pritaikymu skirtingoms auditorijoms. Dėl to institucijos vis dažniau kalba ne tik apie faktų tikrinimą, bet ir apie atsparumą, greitą reagavimą bei skaidresnį platformų bendradarbiavimą.

    Kol kas viešai neatskleidžiama, kokio masto buvo operacija ir kiek ji galėjo pasiekti rinkėjų. Tačiau Prancūzijos politiniame lauke tai tampa dar vienu signalu, kad 2027 metų rinkimų kampanija gali būti lydima intensyvesnių bandymų daryti įtaką viešajai nuomonei skaitmeninėje erdvėje.

  • Glucksmannas įspėja apie GRU šmeižto operaciją: ką tai reiškia Prancūzijos 2027 metų rinkimams?

    Glucksmannas įspėja apie GRU šmeižto operaciją: ką tai reiškia Prancūzijos 2027 metų rinkimams?

    Centro kairės europarlamentaras ir galimas kandidatas į Prancūzijos prezidentus Raphaëlis Glucksmannas pranešė tapęs, jo teigimu, Rusijos dezinformacijos kampanijos taikiniu. Politikas tvirtina, kad Prancūzijos institucijos jam nurodė, jog operacija siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU.

    Pasak Glucksmanno, apie incidentą jį informavo Prancūzijos generalinis sekretoriatas gynybai ir nacionaliniam saugumui. Jis teigia gavęs vertinimą, kad tai buvusi koordinuota informacinė ataka, nukreipta į jo reputaciją ir politinę veiklą.

    Kaip ataka buvo vykdoma?

    Glucksmannas aiškino, kad kampanijoje naudotos įprastos šiuolaikinių įtakos operacijų taktikos. Viena jų, anot politiko, buvo suklastotas straipsnis interneto svetainėje, imituojančioje kairiųjų pažiūrų žiniasklaidos priemonę, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Taip pat, jo teigimu, socialiniuose tinkluose platintas vaizdo įrašas, kuriame skleidžiami kaltinimai dėl tariamo bandymo papirkti žurnalistus. Glucksmannas šiuos teiginius atmeta ir tvirtina, kad tokios istorijos kuriamos tam, jog būtų pasėta abejonė bei skaldoma visuomenės nuomonė.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų kampanijai?

    Prancūzijoje artėjant 2027 metų prezidento rinkimams, užsienio įtakos rizika tampa vis aktualesnė tema. Prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau yra pabrėžęs, kad rinkimų apsauga nuo išorės kišimosi bus vienas valstybės prioritetų, o šios diskusijos Europoje stiprėja po ankstesnių incidentų, siejamų su koordinuotomis dezinformacijos veiklomis.

    Glucksmannas yra žinomas kaip griežtas Kremliaus kritikas ir yra dalyvavęs 2013 metų Maidano įvykiuose Kyjive. Dėl tokio viešo profilio jis laikomas patogiu taikiniu informacinėms atakoms, ypač jei jo galimas dalyvavimas rinkimuose pradėtų realiai keisti politinę dinamiką.

    „Rusijos tarnybos jau pradėjo operacijas, skirtas destabilizuoti 2027 metų prezidento rinkimus. Ši ataka tėra užuomina į tai, kas dar gali laukti“, – sakė Raphaëlis Glucksmannas.

    Rusijos ambasada Paryžiuje, pagal viešai skelbtą informaciją, operatyviai nekomentavo šių kaltinimų. Tuo metu Prancūzijos institucijos ir Europos partneriai vis dažniau akcentuoja, kad rinkimų saugumas apima ne tik kibernetines atakas, bet ir manipuliacijas informacine erdve, naudojant netikras svetaines, anoniminius tinklus bei koordinuotą turinio sklaidą.

  • Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Sprendimas dėl kandidatavimo

    Paryžiaus apeliacinis teismas artimiausiomis dienomis turi paskelbti, ar Marine Le Pen galės dalyvauti 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Sprendimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių iš esmės perbraižyti priešrinkiminį žemėlapį.

    Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto Europos Parlamento lėšų panaudojimo, o ankstesnis teismo sprendimas Le Pen aplinkoje buvo vertinamas kaip politiškai itin jautrus. Jei apeliacinė instancija paliktų jį galioti, politinei lyderei grėstų realus kelias į rinkimų kampanijos sustabdymą.

    Le Pen ir Bardella akcentuoja duetą

    Verdikto išvakarėse Le Pen ir partijos Nacionalinis sambūris prezidentas Jordanas Bardella viešai pabrėžė, kad dirbs kartu, nepriklausomai nuo teismo išvados. Tokia žinutė nukreipta į partijos elektoratą ir siekia gesinti kalbas apie galimus vidinius nesutarimus.

    „Tai žinutė tiems, kurie mano, kad užteks mums pastatyti kliūtį ir mes sustosime. Mes niekada nenusivilsime“, – sakė Marine Le Pen.

    Le Pen taip pat leido suprasti, kad nepalankaus sprendimo atveju remtų Bardellą kaip galimą pagrindinį partijos veidą rinkimuose. Tai reikštų, kad Nacionalinis sambūris stengtųsi išlaikyti rinkėjų mobilizaciją ir kampanijos inerciją, net jei kandidatė būtų priversta pasitraukti.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų rinkimams

    Marine Le Pen jau tris kartus siekė prezidento posto ir du kartus pateko į antrąjį turą, pralaimėjusi Emmanueliui Macronui. Vis dėlto Macronas negalės kandidatuoti dar kartą, nes Prancūzijos Konstitucija riboja dvi kadencijas iš eilės.

    Todėl 2027 metų rinkimai laikomi itin atvira kova, kurioje Le Pen šalininkai mato vieną realiausių jos galimybių laimėti. Būtent dėl to bet koks teisinis apribojimas kandidatavimui įgauna ne tik teisinę, bet ir strateginę, visą politinę sistemą veikiančią reikšmę.

    Nacionalinis sambūris šią savaitę bandė parodyti, kad partija pasirengusi įvairiems scenarijams, o Bardella pozicionuojamas kaip politikas, galintis perimti iniciatyvą. Tuo pačiu tai yra signalas rinkėjams ir konkurentams, kad lyderystės vakuumo partija neketina palikti.

  • Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Užuomina, kuri sujudino Europą

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pareiškė svarstanti galimybę įsitraukti į artėjančių Prancūzijos prezidento rinkimų diskusiją. Tokia užuomina Prancūzijos žiniasklaidai reiškia, kad ji neatmeta ir ankstesnio pasitraukimo iš pareigų.

    Lagarde tiksliai neįvardijo, kokį vaidmenį turėtų omenyje, tačiau pabrėžė šiuo metu neplanuojanti kandidatuoti. Jos teigimu, tikslas būtų prisidėti prie debatų krypties ir turinio, ypač kalbant apie Europos temas.

    „Manau, kad Prancūzijos prezidento debatuose turi būti girdimas europinis balsas“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkimai Prancūzijoje ir įtemptas fonas

    Kiti Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 metų balandį, o politinė situacija šalyje išlieka fragmentuota. Susiskaldęs parlamentas ir trapios daugumos apsunkina svarbių sprendimų priėmimą, ypač ekonomikos ir biudžeto srityse.

    Prie politinės įtampos prisideda ir ekonominiai iššūkiai: didelė valstybės skola bei ribotos fiskalinės galimybės finansuoti prioritetus. Tarp jų vis dažniau minimos gynybos investicijos ir skaitmeninė transformacija, įskaitant dirbtinis intelektas plėtrą.

    Ką reikštų ankstyvas pasitraukimas iš ECB

    Lagarde komentarai atgaivino diskusiją, kas galėtų tapti kita ECB vadove, jei ji pasitrauktų anksčiau kadencijos pabaigos. ECB vadovo kaita rinkoms svarbi ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų, infliacijos valdymo ir euro zonos finansinio stabilumo.

    Šis klausimas jautrus ir politiškai: ECB nepriklausomumas yra vienas kertinių euro zonos principų, todėl bet kokios sąsajos su nacionaliniais rinkimais paprastai vertinamos itin atsargiai. Dėl to Lagarde pabrėžtas neketinimas kandidatuoti gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti galimus priekaištus.

    Prancūzijoje jau dabar matyti aktyvus pasirengimas rinkimams, o dėl kandidato iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos įvardijami keli galimi scenarijai. Tarp jų minimas variantas, kad Nacionalinis sambūris galėtų kelti Marine Le Pen, jei teisiniai klausimai būtų išspręsti jos naudai, arba Jordaną Bardellą.

  • Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Prancūzijos radikaliosios kairės lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paskelbė sieksiąs prezidento posto 2027 metais, tačiau jo žinia kairiajame politiniame spektre nesulaukė vieningo palaikymo. Dalis socialistų, žaliųjų ir kitų kairiųjų jėgų viešai suabejojo, ar ketvirtas bandymas gali suvienyti rinkėjus ir atverti kelią į antrąjį turą.

    Méchlenchonas yra ilgametis politikas ir partijos La France insoumise veidas, tačiau ankstesniuose prezidento rinkimuose jam pritrūko balsų patekti į finalinį etapą. Kritikai primena ir tai, kad pastaraisiais metais jis ne kartą buvo užsiminęs, jog jo kandidatura esą bus paskutinė, todėl naujas sprendimas daliai kairiųjų tapo papildomu dirgikliu.

    „Politikoje yra ne vien Jeanas-Lucas Mélenchonas“, – sakė socialistų parlamentaras Jérôme’as Guedj, komentuodamas naujieną nacionalinėje televizijoje.

    Socialistų partijos vadovybė ir kai kurie centro kairės atstovai Mélenchono kandidatūrą vadina prastu signalu prieš 2027 metų kovą, nes ji, jų manymu, didina susiskaldymą. Viešose diskusijose kartojama, kad daliai nuosaikesnių rinkėjų Mélenchonas yra pernelyg poliarizuojantis, o tai gali tapti patogia situacija kraštutinei dešinei.

    Ši įtampa išryškėjo ir savivaldos rinkimų kontekste, kur vietinės sąjungos su La France insoumise kai kur sulaukė kritikos iš centro kairės politikų. Pasak jų, trumpalaikiai susitarimai savivaldoje ne visada virsta tvariu nacionaliniu projektu, ypač kai kairėje nėra aiškaus bendro lyderio ir vienos programinės krypties.

    Kairieji ieško vieno kandidato

    Po Mélenchono pareiškimo kairiosios jėgos, kurios nėra susijusios su La France insoumise, ėmė aktyviau svarstyti pirminių rinkimų idėją. Paryžiuje surengtame renginyje, skirtame Populiariojo fronto 90-osioms metinėms, dalis politikų ragino siekti tikros vienybės ir bendro kandidato, kurį išrinktų kairiųjų pirminiai rinkimai.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad pirminiai rinkimai galėtų tapti instrumentu suvaldyti ambicijas ir sumažinti riziką, jog kairės balsai vėl išsiskaidys. Tokia taktika Prancūzijos politikoje jau naudota, tačiau jos sėkmė priklauso nuo dalyvių pasirengimo pripažinti rezultatą ir palaikyti laimėtoją net ir pralaimėjus vidinę konkurenciją.

    „Šie pirminiai rinkimai nėra miražas. Mes pasirengę ir galime mobilizuoti milijonus rinkėjų“, – sakė buvusi kandidatė į premjeres Lucie Castets.

    Apie vienybę kalba ir kiti potencialūs kandidatai, tarp jų François Ruffinas, kuris viešai akcentuoja poreikį kurti platesnę koaliciją. Žaliųjų lyderystė taip pat skelbia, kad didelė jų rinkėjų dalis norėtų bendros kandidatūros, išrinktos per pirminį balsavimą, nes tai esą suteiktų daugiau legitimumo nei uždaros partijų derybos.

    Kodėl Mélenchono kandidatūra kelia ginčus?

    Prancūzijos prezidento rinkimų sistema ypač baudžia susiskaldymą, nes į antrąjį turą patenka tik du kandidatai. Dėl to kairėje nuolat grįžtama prie klausimo, ar verta remtis ryškia, bet poliarizuojančia figūra, ar geriau ieškoti kompromisinio kandidato, galinčio pritraukti platesnį elektoratą ir antrajame ture.

    Prie diskusijų prisideda ir sociologiniai signalai: apklausose vertinamas ne tik palaikymas, bet ir nepalankumas kandidatams, kuris gali būti kritinis faktorius antrajame ture. Dalis kairės politikų tvirtina, kad Mélenchono aukštas atmetimo lygis apsunkintų strategiją „prieš kraštutinę dešinę“, kuri Prancūzijoje dažnai remiasi platesniu politiniu frontu.

    Kol kas neaišku, ar Mélenchonas sutiktų dalyvauti bendruose kairiųjų pirminiuose rinkimuose, ar eis atskiru keliu. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad 2027 metų kampanija kairėje prasideda ne nuo vienybės demonstravimo, o nuo ginčo dėl lyderystės ir rinkimų strategijos.