Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.
Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.
Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.
Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.
Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.
Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.
Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.
Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.
Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.
Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.