Tag: Prancūziška virtuvė

  • Į tuno salotas įmaišykite „crème fraîche“: kreminis skonis be majonezo ar jogurto

    Whether you like to enjoy it between a couple of slices of bread, spread it on crackers, or eat it on its own with a spoon, tuna salad is an easy dish to prepare that makes use of kitchen staples. Despite its popularity and the many ways you can take tuna salad to the next level, though, many recipes include the same condiment to give it richness: mayonnaise. Sure, there are different brands that each have their own unique characteristics — but what do you do when you want to switch things up without losing out on the creamy mouthfeel? Try using crème fraîche.

    This rich product originated in France, and its name literally translates to “fresh cream” in English, though don’t let its name fool you. It’s actually a fermented dairy product made from cream, which makes it similar to but different from sour cream. For starters, it has a higher fat content, giving it a deliciously luscious consistency that complements the texture of the tuna well. It’s also less acidic than sour cream, whose tanginess might not play well with every type of ingredient you want to add to your recipe. Furthermore, crème fraîche typically doesn’t have added thickeners or stabilizers, which some consumers may want to avoid. It also has its own unique flavor that’s slightly nutty and just a little sweet.

    Nevertheless, it can be pricier than sour cream, with an 8-ounce container of the former sometimes costing as much as twice the price of a 16-ounce container of the latter. However, you can transform sour cream into crème fraîche at home with some heavy cream.

    The first question you may have about using crème fraîche in tuna salad is how much you should use. If you’re using one 5-ounce can of fish, add about a quarter cup of the rich, cultured cream to begin with, give it a stir, and add more if you prefer a creamier salad. Because crème fraîche has a high fat content, you’ll want to use tuna packed in water rather than oil to prevent your finished dish from becoming too greasy.

    Beyond salt and pepper, there are several additions that will take the finished dish to the next level. Grainy mustard can offset the richness of the crème fraîche, along with some capers and finely chopped shallots. For a kick, you can also add a small amount of prepared horseradish or a few dashes of hot sauce. Chopped fresh parsley will impart freshness, and a squeeze of lemon juice can easily brighten the whole preparation.

    Crème fraîche isn’t the only thing that will give your tuna salad a creamy mouthfeel and rich flavor, though. If you like a little extra tanginess and want to save money, sour cream may be a perfect base for an Eastern European-inspired tuna salad with dill and chopped pickles. You can also use Mexican-style crema, which is a little milder than sour cream but tangier than crème fraîche and pairs beautifully with chopped jalapeños. If you want something significantly milder, though, mascarpone is an excellent option and lets you get really creative with your seasonings and add-ins, as it won’t compete with any of the elements of your recipe.

  • Mini skrebučiai su kiaušiniais ir bešameliu: užkandis, kurį lengva paruošti per 30 minučių

    Mini skrebučiai su kietai virtais kiaušiniais ir bešamelio padažu – klasikinio prancūziško stiliaus užkandis, tinkantis tiek savaitgalio pusryčiams, tiek vaišių stalui. Jis patrauklus tuo, kad ingredientai paprasti, o rezultatas atrodo tvarkingai ir „šventiškai“ net be sudėtingų technikų.

    Šio patiekalo esmė – traškus pagrindas, švelnus kiaušinio sluoksnis ir kreminis bešamelis, kuris trumpai apkepus orkaitėje sutirštėja ir susijungia su sūriu. Kad skonis būtų ryškesnis, bešamelyje dažnai naudojama druska, pipirai, žiupsnelis muskato ir keli lašai citrinos sulčių.

    Ko prireiks

    Pagrindui tinka mini skrebučiai arba maži džiūvėsėliai, o ant viršaus dedami kietai virti kiaušiniai, supjaustyti riekelėmis. Užbaigimui reikės šiek tiek smulkiai tarkuoto kietojo sūrio, kuris orkaitėje greitai apskrunda.

    Bešamelio padažui pakanka sviesto, kvietinių miltų ir pieno, o prieskoniai parenkami pagal skonį. Jei norisi švelnesnės tekstūros, padažas pagardinamas kiaušinio tryniu, tačiau jo jau nebereikėtų virinti, kad trynys nesutrauktų.

    Kaip paruošti bešamelį

    Keptuvėje ištirpinkite sviestą, suberkite miltus ir gerai išmaišykite, kad masė būtų vientisa, bet neapskrudusi. Tuomet supilkite pieną ir nuolat maišydami kaitinkite, kol padažas sutirštės.

    Pagardinkite druska, pipirais, muskatu ir citrinos sultimis, kad skonis būtų subalansuotas. Jei naudojate trynį, atvėsinkite padažą tiek, kad jis nebūtų verdantis, ir įmaišykite trynį, po to papildomai nebekaitinkite.

    Surinkimas ir trumpas kepimas

    Mini skrebučius lengvai patepkite sviestu, ant kiekvieno uždėkite kiaušinio riekelę ir užpilkite po šaukštelį bešamelio. Viršų pabarstykite tarkuotu sūriu.

    Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 8 minutes, kol sūris pradės lydytis ir lengvai rusvėti. Patiekimui tinka plonos pomidorų juostelės ar kitos šviežios daržovės, kurios suteikia spalvos ir gaivos.

  • Tarta ir quiche: kuo skiriasi, koks pagrindas geriausias ir kaip iškepti, kad dugnas neliktų šlapias

    Tarta yra klasikinis prancūziškas kepinys su pagrindu ir įdaru, kuris gali būti saldus arba sūrus. Dažniausiai kepamas trapios tešlos pagrindas, tačiau praktikoje neretai pasirenkama ir sluoksniuota ar net mielinė tešla, priklausomai nuo norimo rezultato.

    Įdaras gali būti labai įvairus: nuo vaisių, kremų ar šokolado iki daržovių, sūrių, mėsos ar grybų. Būtent dėl šio universalumo tarta laikoma patogiu pasirinkimu, kai reikia vieno patiekalo visai šeimai arba vaišių stalui.

    Quiche ir tarta: esminis skirtumas

    Quiche dažnai vadinama tarta, tačiau tai yra atskira jos rūšis, kuri visuomet būna sūri. Pagrindinis quiche bruožas yra kiaušinių užpilas, dažniausiai papildytas grietinėle ar pienu, kuris kepdamas sutvirtėja ir sujungia visą įdarą į vientisą, švelnią masę.

    Jei norite tvirtos struktūros ir lengvai pjaustomų gabalėlių, quiche formatas yra itin patikimas. Tuo metu saldžios tartos dažniau remiasi kremu, vaisiais ar kitais desertiniais sluoksniais, kurie ne visada kepami taip pat, kaip quiche užpilas.

    Tešlos pagrindas ir kepimas

    Tradiciškai tarta kepama apvalioje, žemoje formoje su rievėtais kraštais, kad tešla laikytų formą ir būtų patogu suformuoti šonus. Praktinis patarimas ruošiant trapios tešlos pagrindą yra dirbti greitai ir stengtis tešlos nešildyti rankomis, kad sviestas neištirptų per anksti.

    Vienas patikimiausių būdų išvengti šlapio dugno yra išankstinis pagrindo apkepimas. Tešla subadoma šakute, uždengiama kepimo popieriumi ir prislegiama specialiomis keraminėmis kepimo granulėmis arba, jei jų nėra, sausomis pupelėmis.

    Dažniausiai pagrindas kepamas apie 180 laipsnių temperatūroje, kol ima lengvai rusvėti, o tada nuimamas svoris ir dar kelias minutes pakepama, kad tešla galutinai sutvirtėtų. Svarbu formą dėti į jau įkaitintą orkaitę, nes tai padeda tešlai greičiau „užsifiksuoti“ ir nesmukti nuo kraštų.

    Įdarai: nuo deserto iki vakarienės

    Saldžiai tartai dažnai pasirenkami vaisiai, citrininis kremas, plikyti ar pudingo tipo kremai, morengas, riešutų sviestas, varškės ar šokolado masė. Tokie variantai labiau tinka desertui, ypač kai norisi ryškaus sezoniškumo, pavyzdžiui, su uogomis ar kaulavaisiais.

    Sūrioms tartoms ir quiche populiarūs deriniai su sezoninėmis daržovėmis, sūriais, grybais, vištiena ar vytintais mėsos gaminiais. Kad įdaras nebūtų per skystas, verta rinktis mažiau vandeningus ingredientus, o daržoves, kurios išskiria daug drėgmės, prieš tai trumpai apkepinti ar apvirti ir nusausinti.

  • Agurkų salotos prancūziškai: užtenka 1 šaukštelio, kad skonis taptų restorano vertas

    Įprastas agurkų ir grietinės derinys gali atsibosti, todėl vis dažniau pasirenkama lengvesnė, prancūziška kryptis. Šioje versijoje agurkų gaivumas derinamas su jogurtiniu padažu, o skonį išryškina vos vienas šaukštelis garstyčių.

    Toks priedas prie pietų tinka ne tik prie bulvių ar kotletų, bet ir prie ant grotelių keptos mėsos, žuvies ar daržovių. Salotos būna ne riebios ir ne blankios, o gaivios, su lengva rūgštele ir švelniu aštrumu.

    Kas pakeičia skonį?

    Pagrindinis akcentas yra garstyčios: jos suteikia charakterio ir subalansuoja agurkų vandenį bei jogurto švelnumą. Kad skonis būtų „prancūziškesnis“, dažnai pasirenkamos švelnesnės Dižono tipo garstyčios, o rūgštelę sustiprina actas arba citrinos sultys.

    Ne mažiau svarbu ir druska: vos pasūdžius agurkus, jie greičiau išleidžia sultis, todėl salotos tampa vientisesnės. Jei norisi tirštesnės tekstūros, agurkus verta trumpai palaikyti pasūdytus ir lengvai nuspausti.

    Kokius agurkus ir pagrindą rinktis?

    Skoniui labiausiai tinka jauni, traškūs agurkai, ypač sezoniniai. Juos galima pjaustyti plonais griežinėliais, tarkuoti arba spausti juostelėmis, tačiau plonumas čia svarbus, kad padažas apgaubtų tolygiai.

    Vietoje grietinės naudojamas natūralus jogurtas, kuris suteikia gaivumo ir neapsunkina patiekalo. Jei norisi sodresnio rezultato, dalį jogurto galima maišyti su graikiško tipo jogurtu.

    Kaip pagardinti, kad nepersūdyti?

    Prancūziškose agurkų salotose dažnai atsiranda raudonas svogūnas, krapai ar laiškiniai česnakai, o pipirai suteikia aromato. Rūgštį geriausia dėti pamažu, ragaujant, nes skirtingi jogurtai ir garstyčios gali būti nevienodo intensyvumo.

    Šis receptas patogus tuo, kad užtrunka vos kelias minutes, o rezultatą lengva pritaikyti pagal tai, prie ko patiekiate. Salotos skaniausios šviežios, tačiau trumpai pastovėjus šaldytuve skoniai dar labiau susijungia.

    „Vienas šaukštelis garstyčių gali pakeisti visą salotų balansą: atsiranda ryškumas, o agurkai tampa ne tik priedu, bet ir patiekalo akcentu“, – sako maisto tinklaraštininkai, šią versiją siūlantys kaip alternatyvą klasikinei mišrainei su grietine.