Levandas žiemai verta ruošti ne tik dėl šalčių – dažniausia jų žūties priežastis yra drėgmės perteklius ir pradėjusios pūti šaknys. Todėl svarbiausia užduotis rudenį – pasirūpinti, kad vanduo neužsistovėtų, o dirva būtų lengva ir pralaidi.
Kaip rašo lenkų portalas WP, nors levandos siejamos su šalčio baime, jų likimą dažnai nulemia ne temperatūra, o netinkamas, per sunkus pagrindas ir šlapias sezonas. Be to, kai kurios rūšys žiemą ištveria geriau nei kitos, todėl paruošimas priklauso ir nuo to, ką auginate.
Viduržemio kilmės levandos mėgsta saulę, vėją ir laidžią dirvą. Jeigu jos pasodintos į molingą, sunkų gruntą, kuriame ilgiau laikosi vanduo, krūmelis gali sunykti net ir per švelnią žiemą.
Skiriasi ir atsparumas: vienos levandos gali žiemoti lauke, o kitas reikia perkelti į vėsią, šviesią patalpą. Dėl to prieš imantis dengimo ar genėjimo verta įsitikinti, kuri rūšis auga jūsų gėlyne ar vazone.
Kurios levandos atlaiko žiemą
Grunte geriausiai žiemoja siauralapė levanda (Lavandula angustifolia), dar vadinama vaistine arba angliškąja. Sausoje, pralaidžioje dirvoje ji gali ištverti net žemesnę nei –20 laipsnių Celsijaus temperatūrą.
Mažiau atspari yra tarpinė levanda, dar vadinama lavandinu. Tinkamai pridengta ji taip pat gali peržiemoti lauke, tačiau jos atsparumas paprastai mažesnis – iki maždaug –15 laipsnių Celsijaus.
Prancūziškoji levanda (Lavandula stoechas) šalčiui neatspari, todėl žiemą lauke dažniausiai neišgyvena. Ją rekomenduojama dar prieš pirmas stipresnes šalnas perkelti į šviesią, nešildomą patalpą.
Rudenį svarbiausia – laiku sustoti
Ruošiant levandas žiemai, vėlyvą rudenį jų nebegalima genėti. Paskutinį lengvą formuojantį kirpimą ir nužydėjusių žiedynų šalinimą patariama atlikti iki rugsėjo vidurio, kad ūgliai spėtų sumedėti.
Jeigu terminas praleistas, sekatorių geriau atidėti iki pavasario. Per vėlai patrumpintos šakelės skatina naują augimą, o šviežios žaizdos tampa jautresnės šalnoms.
Taip pat svarbu nutraukti tręšimą prieš žiemą, ypač azoto trąšomis. Azotas gali trukdyti augalui pereiti į ramybės būseną ir sumažinti jo atsparumą šalčiui.
Jeigu naudojamos rudeninės trąšos su kaliu ir fosforu, jos paprastai tinka tik vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį. Vėliau tręšti nerekomenduojama.
Kaip dengti levandas grunte ir vazone
Žiemojant lauke, aplink krūmelio pagrindą galima supilti kaupelį iš pušų žievės, sausų lapų arba žemių – taip apsaugoma šaknų zona. Antžeminę dalį verta pridengti laidžia medžiaga, pavyzdžiui, eglišakėmis arba balta agroplėvele.
Svarbu vengti sandarių plėvelių, kurios sulaiko drėgmę ir sudaro palankias sąlygas ūglių puvimui bei grybinėms ligoms. Dengiama turėtų būti taip, kad augalas „kvėpuotų“.
Su pridengimu geriau neskubėti: rekomenduojama tai daryti po pirmųjų pastovių šalnų, kai dirva jau šiek tiek įšąla, o augalas pereina į ramybės būseną. Atodrėkių metu verta stebėti drėgmę, nes levandos žiemą kartais nukenčia ir nuo vadinamosios fiziologinės sausros.
Vazone auginamos levandos yra jautresnės – nedidelis žemės kiekis greitai įšąla. Jei vazonas paliekamas balkone ar terasoje, jį patariama statyti ant putplasčio plokštės ir apvynioti džiutu, šiaudų kilimėliu ar burbuline plėvele.
Jautresnę prancūziškąją levandą reikėtų perkelti į šviesią, nešildomą patalpą, kur temperatūra siekia apie 5–10 laipsnių Celsijaus. Tokios sąlygos leidžia augalui ramiai peržiemoti be šalčio šoko.
Žiemą laistyti reikia itin saikingai – tik kai žemė visiškai išdžiūsta, ir stebėti, kad vanduo neužsistovėtų lėkštelėje. Geras drenažas vazone yra vienas svarbiausių dalykų, nes per didelė drėgmė ir pūvančios šaknys dažniausiai ir pražudo levandas.