Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad pieno baltymus gaminant vadinamąja precizine fermentacija žemės poreikis galėtų būti iki 96 proc. mažesnis nei tradicinėje pienininkystėje. Mokslininkai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą lemia tai, jog nebereikėtų nei auginti pašarų, nei laikyti didelių galvijų bandų.
Žemės naudojimo klausimas tampa vis aštresnis, nes žemės ūkis užima didelę dalį tinkamos gyventi planetos sausumos, o gyvulininkystė čia sudaro didžiausią „pėdsaką“. Tuo pat metu gyvūninės kilmės produkcija pasaulinei mitybai suteikia santykinai mažesnę dalį kalorijų, palyginti su užimamais plotais.
Kas yra precizinė fermentacija
Precizinė fermentacija remiasi mikroorganizmų, pavyzdžiui, mielių ar grybų, panaudojimu tam tikriems ingredientams pagaminti. Šiuo atveju jie „užprogramuojami“ gaminti pieno baltymus, kurie vėliau gali būti naudojami kuriant gėrimus ar kitus produktus, panašius į įprastą pieną.
Tyrėjai aiškina, kad tokiose alternatyvose pieno baltymai dažnai derinami su augalinės kilmės riebalais ir angliavandenių šaltiniais, todėl galutinis produktas gali būti be laktozės ir cholesterolio. Maistinės sudėties požiūriu dalis vitaminų ir mineralų gali būti pridedami, kad produktas labiau atitiktų vartotojų lūkesčius.
Kiek žemės būtų galima „susigrąžinti“
Tyrime skaičiuota, kiek žemės reikia pagaminti vienai metrinei tonai precizinės fermentacijos pagrindu pagaminto pieno produkto, ir tai palyginta su pieninių karvių ganyklomis bei pašarams auginamais pasėliais. Skirtumas, anot autorių, būtų ryškus net ir dalinai pakeitus įprastą gamybą.
Skaičiuojama, kad pakeitus 20 proc. šalies pieno gamybos, būtų atlaisvinta vidutiniškai apie 859 kilohektarai žemės. Visiškai pakeitus tradicinę pienininkystę, potencialiai būtų atlaisvinta apie 4 294 kilohektarai, tai prilyginta teritorijai, artimai Danijos žemyninės dalies plotui.
„Atsisakius gyvūnų auginimo ir jų pašarų gamybos, žemės taupymo potencialas gali būti reikšmingas“, – teigia tyrimo autoriai. Jie priduria, kad atlaisvinti plotai galėtų būti panaudoti įvairiai: nuo gamtos atkūrimo ir miškų plėtros iki būsto plėtros ar kitų maisto produktų gamybos.
Kodėl tai svarbu klimato tikslams
Tyrėjai akcentuoja, kad tokios technologijos galėtų padėti spręsti dilemą, su kuria susiduria politikos formuotojai: kaip mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai nemažinant pagaminamo maisto kiekio. Jungtinė Karalystė, kaip ir kitos Europos šalys, svarsto, kaip iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumo tikslus, o žemės naudojimas čia yra vienas jautriausių klausimų.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien žemės „sutaupymas“ nėra vienintelis kriterijus. Tam, kad precizinė fermentacija taptų plačiai taikoma, svarbūs ir kiti veiksniai: energijos šaltiniai gamybai, reguliavimas, produktų sauga, vartotojų pasitikėjimas bei kaina, kuri lemtų konkurencingumą su įprastu pienu.
Ši kryptis laikoma viena sparčiausiai besivystančių alternatyvių baltymų ir naujos kartos maisto gamybos sričių. Kadangi pieno vartojimas pasaulyje išlieka aukštas ir kai kur auga, vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų išlaikyti pasiūlą mažesnėmis aplinkos sąnaudomis.