Sviestas daugeliui tebėra kasdienis pasirinkimas – jis keliauja ant sumuštinių, į kepinius ir įvairius patiekalus. Vis dažniau keliama dilema, ar dėl širdies sveikatos verta jį dažniau keisti alyvuogių aliejumi.
Skirtumą pirmiausia lemia riebalų sudėtis. Svieste gausu sočiųjų riebalų rūgščių, o jų perteklius mityboje gali didinti MTL (LDL) cholesterolio kiekį kraujyje.
Padidėjęs LDL siejamas su aterosklerozės vystymusi ir didesne infarkto bei insulto rizika. Tuo tarpu alyvuogių aliejuje dominuoja mononesotieji riebalai, kurie, sočiuosius pakeitus jais, gali palankiau veikti lipidų profilį, ypač LDL rodiklį.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sviestas automatiškai tampa „draudžiamu“ produktu. Daug svarbiau – kiek jo vartojama ir koks yra bendras mitybos kontekstas.
Ką rodo didelės apimties analizė
2025 metais žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtoje analizėje, apėmusioje daugiau nei 221 tūkst. suaugusiųjų, didesnis sviesto vartojimas buvo siejamas su didesne ankstyvos mirties rizika, o didesnis augalinių aliejų vartojimas – su mažesne rizika.
Tyrėjai taip pat įvertino, kad 10 gramų sviesto per dieną pakeitus tokiu pat kiekiu augalinių aliejų, tai buvo susiję su maždaug 17 proc. mažesne mirties rizika.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tai buvo stebimasis tyrimas. Tokie rezultatai rodo ryšį, bet savaime neįrodo tiesioginio priežasties ir pasekmės mechanizmo.
PREDIMED ir Viduržemio jūros dietos nauda
Riebalų pasirinkimo svarbą išryškina ir PREDIMED tyrimas. Jame nustatyta, kad Viduržemio jūros dieta, papildyta ypač tyru alyvuogių aliejumi (extra virgin) arba riešutais, buvo susijusi su retesniais rimtais širdies ir kraujagyslių įvykiais.
Šie duomenys dera su bendra rekomendacijų kryptimi: dažniau rinktis augalinius riebalus, o sočiuosius riebalus vartoti saikingai.
Vien LDL skaičiaus neužtenka
Nors LDL cholesterolis yra reikšmingas aterosklerozės rizikos veiksnys, vien jo rodiklis neleidžia tiksliai įvertinti bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Vertinant riziką atsižvelgiama ir į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, inkstų ligas bei šeiminę širdies ligų istoriją. Dėl to du žmonės su panašiu LDL lygiu gali turėti labai skirtingą tikimybę patirti infarktą ar insultą.
Taip pat nėra vienos universalios „teisingos“ LDL vertės visiems – tikslai priklauso nuo individualios rizikos.
Širdies ligų prevencijoje svarbi ne tik mityba: reikšmę turi ir fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei kitų rizikos veiksnių stebėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę.
Kai kuriems žmonėms net ir koregavus mitybą bei įvedus reguliarų judėjimą gali nepavykti pasiekti tikslinių cholesterolio rodiklių – tuomet prireikia medikamentinio gydymo, dažniausiai statinų.
Taigi sviesto keitimas alyvuogių aliejumi gali būti vienas iš širdžiai palankesnių žingsnių, bet geriausią naudą duoda kompleksinis požiūris: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė.