CP v2

Tag: Prekių ženklai

  • Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    JAV krikščioniško metalo grupė „Demon Hunter“ padavė į teismą „Netflix“, teigdama, kad platforma neteisėtai naudojasi jų pavadinimu ir kuria painiavą tarp gerbėjų. Ieškinys pateiktas per grupės įmonę „Hyde Lane“ JAV Kalifornijos centrinės apygardos teisme.

    Ginčo epicentre atsidūrė „Netflix“ animacinio filmo KPop Demon Hunters sėkmė ir vėliau paskelbtas koncertinis turas bei su juo siejama atributika. Grupė teigia, kad „Demon Hunter“ vardas muzikos ir gyvų pasirodymų rinkoje naudojamas jau ketvirtį amžiaus, todėl naujas projektas esą sukuria beveik visišką sutapimą.

    Kas teigiama ieškinyje?

    „Demon Hunter“ prašo teismo uždrausti „Netflix“ naudoti pavadinimą KPop Demon Hunters įrašytai muzikai, gyviems pasirodymams ir prekybai suvenyrais. Taip pat siekiama priteisti nenurodytą žalą, argumentuojant prekių ženklo pažeidimu, nesąžininga konkurencija ir vartotojų klaidinimu.

    Ieškinyje akcentuojama, kad per ilgus metus kurtas prekės ženklas patiria reputacinę ir komercinę riziką, nes dalis auditorijos gali manyti, jog projektai yra susiję. Grupė tvirtina, kad tokia painiava gali paveikti pardavimus, reklamos sutartis ir renginių lankomumą.

    „Per pastaruosius 25 metus kruopščiai kurtas prekės ženklas dabar susiduria su egzistencine krize“, – teigiama ieškinyje.

    Konkreti painiavos istorija

    Kaip vieną iš pavyzdžių ieškinys mini situaciją, kai žmogus esą sumokėjo apie 430 eurų už bilietus į „Demon Hunter“ koncertą Olbanyje, Niujorko valstijoje. Vėliau jis neva paprašė grąžinti pinigus, nes manė, kad perka bilietus į KPop Demon Hunters renginį.

    Tokios istorijos teisme dažnai naudojamos siekiant parodyti realų vartotojų suklaidinimą, kuris yra vienas svarbiausių kriterijų prekių ženklo ginčuose. Grupės pozicija – net ir pavieniai atvejai rodo problemą, kuri gali augti plečiantis turui ir prekybai atributika.

    Platesnis kontekstas: kodėl tokie ginčai daugėja

    Pastaraisiais metais didžiosios pramogų platformos vis agresyviau plečia filmų projektus į koncertus, prekes ir licencijuotą muziką, todėl dažnėja konfliktų dėl pavadinimų ir prekės ženklų. Ypač rizikinga, kai pavadinimas sutampa su seniau veikiančiais atlikėjais ar renginių ženklais, nes muzikos industrijoje auditorija sprendimus dažnai priima impulsyviai.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji susijusi ne vien su filmu, o su veiklomis už ekrano ribų: gyvais pasirodymais, prekių pardavimu ir potencialiai atskiru muzikiniu turiniu. Būtent šiose srityse vardų sutapimas gali turėti didžiausią komercinį efektą.

    Publikavimo metu nei „Netflix“, nei renginių organizatorius „AEG Presents“ viešai situacijos nekomentavo. Tuo metu „Netflix“ filmas KPop Demon Hunters, kaip skelbta, pasiekė rekordinius žiūrimumo rezultatus ir sulaukė reikšmingų įvertinimų, o tęsinys jau yra kuriamas.

  • Teismas užbaigė PGE prekės ženklo ginčą: saulės energetikos bendrovė turės keisti pavadinimą

    Varšuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės PGF Polska Grupa Fotowoltaiczna apeliaciją ir pripažino, kad PGE Polska Grupa Energetyczna buvo teisi ginče dėl PGE prekės ženklo apsaugos. Taip užbaigtas nuo 2021 metais besitęsęs konfliktas, kurio teisiniai procesai įsibėgėjo 2023 metais pabaigoje ir 2024 metais pradžioje.

    Teismas nustatė, kad fotovoltinės energetikos įmonė naudojo klaidinančiai panašų pavadinimą, pažeidė PGE priklausančias teises į prekių ženklus ir vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl numatytos pareigos turi būti vykdomos per teismo nustatytus terminus.

    Ką privalės padaryti PGF

    Pagal teismo sprendimą PGF turės nustoti naudoti pavadinimą „PGF Polska Grupa Fotowoltaiczna SA“ ir trumpinį „PGF SA“ savo veikloje, informacinėje ir reklaminėje medžiagoje bei interneto svetainėje. Taip pat įpareigota nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pažeidžiami PGE prekių ženklai, kuriuos PGE turi išimtinę teisę naudoti.

    Be to, PGF turės pateikti PGE rašytinį atsiprašymą per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat paskelbti viešą pareiškimą su atsiprašymu. Teismas taip pat priteisė 20 000 zlotų dydžio sumą, kuri, konvertavus apytiksliai, sudaro apie 4 700 eurų, ją bendrovė turės pervesti Kielcų nacionaliniam muziejui.

    Kodėl teismas stojo PGE pusėn

    PGE teigimu, teismas pritarė argumentams dėl PGE ženklo žinomumo ir bendrovės reputacijos rinkoje. Taip pat konstatuota, kad abi įmonės veikia tame pačiame sektoriuje ir savo pasiūlymus gali nukreipti tiems patiems klientams, todėl panašūs pavadinimai kėlė realią riziką suklaidinti vartotojus.

    Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad PGE plačiai veikia kaip įmonių grupė, todėl vidutinis vartotojas galėjo klaidingai manyti, jog PGF yra dar vienas PGE kapitalo grupės subjektas. Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, didino tikimybę, kad rinkoje bus painiojami paslaugų teikėjai.

    Kontekstas: prekių ženklai ir konkurencija energetikoje

    Energetikos ir atsinaujinančios energetikos rinkose prekių ženklai tampa ypač svarbūs, nes vartotojai vis dažniau renkasi paslaugas pagal pasitikėjimą tiekėju, jo istoriją ir matomumą. Dėl to panašių pavadinimų naudojimas gali turėti tiesioginį poveikį klientų sprendimams, ypač kai įmonės veikia toje pačioje šalyje ir panašiuose segmentuose.

    PGE Polska Grupa Energetyczna yra viena didžiausių Lenkijos energetikos grupių, listinguojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Bendrovė tiekia elektros energiją ir šilumą, o prekių ženklo apsauga jai svarbi tiek dėl reputacijos, tiek dėl aiškios atskirties nuo kitų rinkos dalyvių.

  • Legendinis „Cadbury“ šokoladas dingo be pėdsakų: gerbėjai reikalauja sugrąžinti Bar Six

    „Cadbury“ šokolado istorija siekia 1875 metus, tačiau dalis kadaise itin populiarių gaminių šiandien liko tik nostalgijos prisiminimuose. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Bar Six batonėlis, kurio gerbėjai iki šiol ragina gamintoją jį sugrąžinti į prekybą.

    Bar Six buvo išskirtinis tuo, kad šokolado plytelė buvo padalinta į šešias nulaužiamas dalis. Kiekvienoje jų buvo vaflis ir švelnus lazdynų riešutų kremo sluoksnis, o viską dengė pieninis „Cadbury“ šokoladas, kurį įmonė ilgus metus siejo su savo garsiu kokybės pažadu.

    Šis batonėlis pasirodė 1960-aisiais ir, kaip prisimena vartotojai, ilgą laiką buvo prieinamas už kišenpinigius. Didžiausias jo populiarumas siejamas su 1970-aisiais, o vėliau jis pamažu dingo iš prekybos ir galutinai buvo nutrauktas 1990-aisiais.

    Kas pavertė Bar Six legenda?

    Praėjus dešimtmečiams, socialiniuose tinkluose vis dar gausu prisiminimų apie Bar Six – nuo vaikystės kelionių iki mokyklos laikų užkandžių. Žmonės pabrėžia ne tik skonį, bet ir patirtį: segmentus buvo galima laužyti po vieną, o tai kai kam tapo savotišku ritualu.

    „Tai buvo mano mėgstamiausias šokoladinis batonėlis vaikystėje. Valgydavau sluoksniais, o kreminį vidų pasilikdavau pabaigai“, – sakė vienas gerbėjas, dalindamasis prisiminimais socialiniuose tinkluose.

    Dalis vartotojų net teigia, kad Bar Six buvo geresnis už kai kuriuos iki šiol gaminamus konkurentų vaflinius batonėlius. Toks palyginimas rodo, kad nostalgija čia remiasi ne vien sentimentais, bet ir realiai įsiminusiu skoniu bei tekstūra.

    Ar pakuotės pokyčiai prisidėjo prie išnykimo?

    Nors viešai nėra patvirtinta, kad buvo keistas Bar Six receptas, laikui bėgant kito jo išvaizda. 1970-aisiais buvo atnaujinti užrašai, o 1980-aisiais ryškiai oranžinį įpakavimą pakeitė „Cadbury“ būdinga violetinė spalva, dėl kurios batonėlis tapo panašesnis į kitus asortimento produktus.

    Vėliau atsisakyta ir vidinio folijos sluoksnio, kuris anksčiau kai kuriems pirkėjams suteikdavo papildomo malonumo – segmentus būdavo patogu atskirti ir nulaužti. Vartotojų bendruomenėse paplitusi versija, kad būtent vizualinis suvienodinimas galėjo sumažinti išskirtinumą lentynose.

    Galutinai Bar Six vietą užėmė kitas vaflinis pieninio šokolado gaminys, tačiau, gerbėjų teigimu, jis neturėjo lazdynų riešutų kremo, kuris ir buvo esminė Bar Six tapatybės dalis. Pastaraisiais metais vis dažniau matyti tendencija, kai didieji gamintojai ribotomis serijomis grąžina senus produktus, todėl vartotojai viliasi, kad toks scenarijus įmanomas ir šiuo atveju.

    Kodėl senų skonių sugrįžimai vėl madingi?

    Maisto pramonėje stiprėja nostalgijos rinkodara: prekės ženklai išnaudoja emocinį ryšį su vaikystės skoniais ir trumpam grąžina senus pavadinimus, pakuotes ar receptūras. Tai dažnai veikia kaip greitas būdas atkreipti dėmesį, ypač kai socialiniai tinklai leidžia akimirksniu pamatuoti vartotojų susidomėjimą.

    Bar Six gerbėjai būtent tuo ir remiasi: jie nuolat primena, kad paklausa niekur nedingo. Ar „Cadbury“ ryšis sugrąžinti legendinį batonėlį, kol kas neaišku, tačiau spaudimas internete išlieka, o tokie sugrįžimai rinkoje pastaruoju metu tampa vis labiau tikėtini.

  • Neringa primena apie miesto reklamų derinimą: ką privalu žinoti, kad iškaba nekeltų rūpesčių

    Neringa primena apie miesto reklamų derinimą: ką privalu žinoti, kad iškaba nekeltų rūpesčių

    Neringos savivaldybė primena verslui ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kad vieša reklama kurorte turi būti suderinta su savivaldybės specialistais. Tai taikoma ne tik didelėms iškaboms, bet ir laikiniems sprendimams, kurie matomi iš viešųjų erdvių.

    Praktikoje dažniausiai klausimų kyla dėl dviejų dalykų: kalbos reikalavimų ir reklamos derėjimo prie kurorto aplinkos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas nėra apsunkinti verslą, o užtikrinti tvarkingą informacijos pateikimą ir vientisą miesto vaizdą.

    Reklama turi būti lietuvių kalba

    Pagal galiojančius reikalavimus vieša informacija turi būti pateikta valstybine, tai yra lietuvių, kalba. Jei šalia norima pateikti ir vertimą užsienio kalba, lietuviškas tekstas turi išlikti pagrindinis: aiškiai matomas ir ne mažesnis už vertimą.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vien tik užsienio kalba pateikta reklama nėra leidžiama. Išimtis taikoma registruotiems prekių ženklams, tačiau ir tokiu atveju vartotojui turi būti aišku, kokios paslaugos teikiamos, todėl šalia prekių ženklo rekomenduojama pateikti paslaugos ar vietos pavadinimą lietuviškai.

    „Net jei reklamoje naudojamas registruotas prekių ženklas, lankytojui turi būti pateikta ir informacija lietuvių kalba apie paslaugą ar teikimo vietą“, – nurodo Neringos savivaldybė.

    Kada derinti ir kas laikoma reklama?

    Suderinimas reikalingas ne tik stendams ar šviesdėžėms, bet ir mažesniems vizualiniams elementams, jei jie skirti atkreipti dėmesį į prekę, paslaugą ar pasiūlymą. Tai gali būti lipdukai ant langų, darbo laiko ar akcijų skelbimai, kainoraščiai, vėliavos ar laikini plakatai, matomi iš gatvės.

    Savivaldybė pabrėžia, kad reklamos sprendiniai turi ne tik atitikti teisės aktus, bet ir derėti prie susiformavusio Neringos urbanistinio bei architektūrinio vientisumo. Vertinant maketus ir įrenginius, siekiama, kad reklama neužgožtų kultūrinio kraštovaizdžio ir nemažintų viešųjų erdvių rekreacinės bei reprezentacinės vertės.

    Kodėl tai svarbu kurortui?

    Neringa yra jautri teritorija, kurioje miesto vaizdas ir informacinė tarša turi tiesioginę įtaką tiek gyventojų kasdienybei, tiek kurorto patrauklumui lankytojams. Dėl to reklamos sprendimai paprastai vertinami griežčiau nei vietovėse, kuriose nėra tokio aiškaus architektūrinio ir kraštovaizdžio vientisumo.

    Savivaldybė ragina derinti planuojamas reklamas iš anksto, kad verslas išvengtų situacijų, kai jau įrengti sprendimai turi būti koreguojami ar pašalinami. Kilus klausimams dėl pavadinimų ar valstybinės kalbos vartojimo, rekomenduojama konsultuotis su savivaldybės specialistais, o dėl reklamos derinimo procedūrų kreiptis į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių.

  • Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Nauja kryptis kovojant su klastotėmis

    Taylor Swift pateikė naujas paraiškas registruoti prekių ženklus, apimančius jos balso įrašus ir sceninį įvaizdį. Teisininkai tai vertina kaip prevencinį žingsnį, skirtą apsisaugoti nuo vis tikroviškesnių DI sukurtų klastočių.

    Pastaraisiais metais pramogų industrijoje sparčiai plinta vadinamieji deepfake sprendimai, leidžiantys atkurti žmogaus balsą ir išvaizdą taip, kad klaidinantis turinys gali pasiekti socialinius tinklus ir transliavimo platformas per minutes. Dėl to žinomi atlikėjai ieško papildomų teisinių priemonių, kurios veiktų greičiau nei ilgi ginčai dėl autorinių teisių.

    Kaip veikia balso ženklo idėja

    Swift paraiškose numatyta registruoti vadinamuosius garso ženklus, tai yra konkrečius įrašus, kurie gali tapti atpažįstamu prekių ženklo elementu. Tokia apsauga taikoma rečiau nei logotipams ar pavadinimams, tačiau ji gali tapti svarbi, kai klastotojai imituoja balso manierą reklamuodami produktus ar paslaugas.

    Prekių ženklų teisės ekspertai pabrėžia, kad bandymas prekių ženklo registracija saugoti kalbamąjį žinomų žmonių balsą yra gana nauja praktika, kurios ribos teismuose dar nėra iki galo išbandytos. Vis dėlto tokia registracija gali sustiprinti argumentus, kai auditorijai sudaromas įspūdis, jog reklama ar įrašas yra oficialiai patvirtinti pačios atlikėjos.

    „Technologijos leidžia sukurti naują turinį, kuris imituoja atlikėjo balsą nekopijuojant senų įrašų, todėl atsiranda spraga, kurią prekių ženklai gali padėti užpildyti“, – sakė prekių ženklų teisės specialistas Joshas Gerbenas.

    Įvaizdis ir scena kaip teisinė apsauga

    Kita paraiška siejama su vizualiniu identitetu ir apima konkrečią scenos nuotrauką iš „Eras Tour“ koncerto. Tokia kryptis rodo, kad ginčų centre gali atsidurti ne tik veidas, bet ir lengvai atpažįstami atributai, kostiumai, sceninis stilius ar vizualinis „parašas“.

    Praktikoje tai gali būti svarbu, kai internete plinta DI sukurti vaizdai, naudojami apgaulingoms reklamoms, netikriems politiniams pareiškimams ar su atlikėjos vardu siejamam turiniui, kuris gali pakenkti reputacijai. Teisiniai įrankiai, paremti prekių ženklu, kai kuriais atvejais leidžia greičiau reaguoti į vartotojų klaidinimą nei vien remtis autorinėmis teisėmis.

    Tendencija, kuri gali išplisti

    Taylor Swift nėra vienintelė, bandanti iš anksto „užrakinti“ savo atpažįstamus bruožus. Anksčiau panašių veiksmų ėmėsi ir aktorius Matthew McConaughey, siekęs apsaugoti jo karjerai būdingą frazę, kad būtų aiškiau, kada ji naudojama komerciniais tikslais.

    Pati Swift jau seniai garsėja aktyviu prekės ženklo valdymu ir Jungtinėse Valstijose yra registravusi šimtus su savo kūryba susijusių ženklų, įskaitant albumų pavadinimus ir dainų frazes. Naujos paraiškos papildo šią strategiją laikotarpiu, kai DI generuojamas turinys daro reputacines rizikas kasdienybe, o pramogų verslas ieško universalių, greitai taikomų apsaugos modelių.

  • Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Taylor Swift siekia registruoti savo balsą ir atvaizdą: kokią apsaugą nuo DI tai suteiktų?

    Popmuzikos žvaigždė Taylor Swift Jungtinėse Valstijose pateikė paraiškas, susijusias su jos balso ir atvaizdo registravimu kaip prekių ženklų. Toks žingsnis vertinamas kaip bandymas sustiprinti teisinę apsaugą nuo DI kuriamų imitacijų ir klastočių.

    Pagal viešai aptartą informaciją, paraiškos apima sceninę nuotrauką iš koncertinio turo ir kelis garso įrašus, kuriuose atlikėja prisistato. Prekių ženklų teisėje svarbus kriterijus yra galimas vartotojų suklaidinimas, todėl registracija gali tapti argumentu ginčuose dėl turinio, kuris skamba ar atrodo „painiai panašiai“.

    Kodėl žvaigždės renkasi prekių ženklus?

    Prekių ženklo registravimas šiuo atveju gali būti naudojamas ne tik kovai su identiškomis kopijomis, bet ir su tokiais atvejais, kai DI sugeneruotas turinys sukuria įspūdį, jog tai oficialus, patvirtintas ar su atlikėja susijęs produktas. Tokia strategija ypač aktuali, kai klastotės platinamos reklamoje, socialiniuose tinkluose ar pajamų generavimo platformose.

    Teisininkai pabrėžia, kad prekių ženklų instrumentas nėra vienintelis kelias: jis papildo autorines teises, asmens atvaizdo apsaugą ir kai kuriose JAV valstijose taikomą teisę į viešumą. Vis dėlto prekių ženklai gali būti patrauklūs dėl aiškesnių procedūrų, galimybės greičiau reaguoti į komercinį piktnaudžiavimą ir plačiai taikomų „klaidinančio panašumo“ argumentų.

    Kontekstas: nuo „deepfake“ iki politinių klastočių

    Pastaraisiais metais internete daugėjo atvejų, kai Taylor Swift atvaizdas buvo naudojamas be leidimo, įskaitant seksualinio pobūdžio „deepfake“ vaizdus. Tokios klastotės kelia ne tik reputacinę žalą, bet ir realias rizikas, kai turinys pradedamas monetizuoti arba naudojamas suklaidinti auditoriją.

    Viešojoje erdvėje buvo aptarti ir atvejai, kai DI generuotu turiniu mėginta sukurti įspūdį apie atlikėjos politines simpatijas. Politinių kampanijų kontekste tokios imitacijos gali turėti platesnių pasekmių, nes klaidinanti komunikacija lengvai pasiekia dideles auditorijas ir gali būti platinama itin greitai.

    Ar tai nauja tendencija pramogų industrijoje?

    Taylor Swift žingsnis išryškina platesnę kryptį: vis daugiau kūrėjų ir įžymybių bando įtvirtinti aiškesnes ribas, kaip jų balsas, veidas ir įvaizdis gali būti naudojami skaitmeninėje erdvėje. DI įrankiai leidžia palyginti lengvai atkurti balso tembrą ar sukurti realistiškai atrodančius vaizdus, todėl teisinių priemonių paieška tampa nebe išimtimi, o praktine būtinybe.

    Ši strategija taip pat siejasi su anksčiau nuskambėjusiais pavyzdžiais Holivude, kai aktorius Matthew McConaughey viešai kalbėjo apie balso ir atvaizdo apsaugą nuo DI kuriamų „kopijų“. Pramogų industrijai tai signalas, kad identiteto apsauga tampa atskira teisių valdymo dalimi greta muzikos katalogų ar prekės ženklų, susijusių su turais ir atributika.

    Jei JAV institucijos patvirtins paraiškas, tai nebūtinai automatiškai uždraus bet kokias parodijas ar nekomercinį turinį, tačiau gali sustiprinti atlikėjos pozicijas tais atvejais, kai DI generuojamos imitacijos naudojamos prekybai, reklamai ar auditorijai klaidinti. Kitaip tariant, tai gali būti dar vienas įrankis greitesnei reakcijai, kai skaitmeninis turinys pradeda „gyventi“ atskirą gyvenimą nuo žmogaus, kurį imituoja.