CP v2

Tag: Prekyba žmonėmis

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Prekyba žmonėmis prasideda nuo pasitikėjimo: kokie ženklai rodo, kad žmogus tampa pažeidžiamas

    Ne grasinimai, o ryšys

    Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie tolimą ir lengvai atpažįstamą nusikaltimą, tačiau praktikoje išnaudojimas neretai prasideda visai kitaip. Pirmasis etapas dažniausiai būna pasitikėjimo kūrimas: dėmesys, rūpestis, pažadai padėti ar „išgelbėti“ iš sudėtingos situacijos.

    Tokiose situacijose žmogus įtraukiamas palaipsniui, o kontrolė stiprėja iš lėto. Dėl to iš šalies viskas gali atrodyti kaip nauja draugystė ar romantiškas ryšys, o ne grėsmė.

    Kada pažeidžiamumas didėja?

    Į išnaudojimo situacijas dažniau patenkama ne dėl „naivumo“, o dėl tam tikro gyvenimo laikotarpio, kai padaugėja emocinio ar socialinio nesaugumo. Riziką didina vienišumas, konfliktai šeimoje, netikrumas dėl ateities, finansiniai sunkumai, patiriamas stresas ar stiprus noras kuo greičiau pabėgti iš dabartinių aplinkybių.

    Tokiais momentais sustiprėja poreikis būti priimtam ir suprastam, todėl lengviau patikėti žmogumi, kuris greitai sukuria artumo įspūdį. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, ieškantys priklausymo ir savo vietos tarp bendraamžių.

    „Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo“, – pabrėžia psichologė Jurgita Bareišienė.

    Svarbu suprasti, kad rizika nėra vien tik socialinės atskirties ar labai mažas pajamas gaunančių šeimų problema. Išoriškai gyvenimas gali atrodyti stabilus, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo, menkos savivertės ar saugaus ryšio stokos.

    Ženklai, kuriuos verta pastebėti

    Vienas dažniausių pavojingų situacijų bruožų yra per greitai kuriamas artumas ir spaudimas pasitikėti „be klausimų“. Taip pat neramina elgesys, kai žmogus skatinamas atsiriboti nuo artimųjų, slepia ryšį, ima jaustis kaltas, jam nuolat primenama „skola“ už pagalbą ar dovanas.

    Kontrolė gali pasireikšti ir kasdienybėje: nurodinėjama, su kuo bendrauti, kur eiti, ką sakyti, ko nesakyti. Tačiau žmogui, kuris tuo metu ypač ieško saugumo ar pripažinimo, tokie signalai ne visada atrodo kaip grėsmė.

    Prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie rizikas, bet ir nuo psichologinio atsparumo. Jį stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam, gebėjimas pasakyti „ne“, pasitikėjimas savo nuojauta ir žinojimas, kad pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Vaikams ir paaugliams ypač svarbu turėti suaugusį žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nebijant būti išjuoktam ar pasmerktam. Kai šalia yra palaikymas, žmogus tampa mažiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir išnaudojimui.

    Jei įtariate prekybą žmonėmis ar išnaudojimą, pagalbos galima kreiptis skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat verta pasitarti su specialistais savo savivaldybėje ar švietimo bei socialinių paslaugų įstaigose, kurios teikia psichologinę ir kompleksinę pagalbą šeimai.

    Tekstas parengtas pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos narės, Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jurgitos Bareišienės informaciją.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Visaginas skelbia projektų konkursą saugumui: kur teikti paraiškas ir kam bus teikiamas prioritetas

    Visaginas skelbia projektų konkursą saugumui: kur teikti paraiškas ir kam bus teikiamas prioritetas

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės projektų finansavimo konkursą. Juo siekiama sustiprinti bendruomenės saugumą ir skatinti iniciatyvas, kurios padeda užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms bei greičiau atpažinti rizikas.

    Konkursas siejamas su 2026–2028 metų strateginio veiklos plano Bendruomeniškumo skatinimo programos priemonėmis. Jose numatomas dėmesys nusikaltimų prevencijai ir kontrolei, smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei kovos su prekyba žmonėmis politikos nuostatų įgyvendinimui.

    Kam bus teikiamas prioritetas?

    Vertinant paraiškas, prioritetas bus teikiamas projektams, kurių veiklos tiesiogiai nukreiptos į nusikalstamų veikų prevenciją, atpažinimą ir fiksavimą. Ypatingas dėmesys numatomas smurto artimoje aplinkoje, sukčiavimo, prekybos žmonėmis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai.

    Taip pat bus vertinama, ar projekte numatytas ankstyvas rizikos veiksnių identifikavimas, bendruomenės įtraukimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia glaudesnį darbą su policija, socialinėmis tarnybomis ir savivaldybės padaliniais.

    Atskira kryptis yra saugios infrastruktūros kūrimas, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas ar apšvietimo sprendimai. Savivaldybė nurodo, kad projektų vertinime reikšmingi ir naujoviški, kūrybiški bei įrodymais pagrįsti metodai.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Paraiškos projektams finansuoti teikiamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10.00 valandos. Jos turi būti pateikiamos konkurso tvarkos apraše nustatyta tvarka elektroniniu paštu visaginas@visaginas.lt.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo telefoną +370 617 68458 ir elektroninio pašto adresą margarita.jurgeleviciute@visaginas.lt. Konkurso tvarkos aprašo pakeitimai skelbiami Visagino savivaldybės teisinės informacijos dokumente.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje: pagrindiniai išnaudojimo ženklai ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, galintis vykti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai žmogus išnaudojamas pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, skola, grasinimais ar fizine prievarta, o tikslas būna pelnas iš kito žmogaus.

    Šis nusikaltimas gali apimti priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį elgetavimą, nusikalstamą veiklą ar kitokį nuolatinį žmogaus kontrolės ir priklausomybės sukūrimą. Svarbu suprasti, kad aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

    Kaip atpažinti galimą išnaudojimą?

    Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo pažadų apie gerai apmokamą darbą, apmokėtą apgyvendinimą ar greitą įdarbinimą be aiškios sutarties. Rizika didėja, kai siūlomas darbas neaiškus, reikalaujama skubėti, o į klausimus apie sąlygas atsakinėjama vengiant konkretybių.

    Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi galimybės laisvai disponuoti savo dokumentais ar telefonu, yra lydimas ir kontroliuojamas, jam ribojamas judėjimas ar kontaktai su artimaisiais. Taip pat pavojingas signalas, jei žmogus bijo kalbėti, atrodo įbaugintas, negali pasakyti, kur gyvena, arba nežino, kam ir kiek „skolingas“.

    Dažnas požymis yra darbas labai ilgomis valandomis be poilsio, nesumokamas atlygis arba nuolat žadama „sumokėti vėliau“. Kartais išnaudojimas slepiamas formaliais susitarimais, tačiau realybėje žmogui neleidžiama išeiti iš darbo, keisti gyvenamosios vietos ar laisvai priimti sprendimų.

    Ką daryti įtarus prekybą žmonėmis?

    Jei kyla įtarimų, svarbiausia nebandyti situacijos spręsti vieniems, ypač jei matote galimą grėsmę sau ar kitam asmeniui. Pirmiausia vertinkite saugumą, o informaciją perduokite atsakingoms tarnyboms, kurios gali reaguoti nedelsiant.

    Jei žmogui gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112. Pranešdami stenkitės kuo tiksliau nurodyti vietą, situacijos aplinkybes, galimus asmenų aprašymus ir tai, kodėl įtariate išnaudojimą.

    Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

    Pagalbos galima kreiptis net ir tuo atveju, jei nesate tikri, ar tai tikrai prekyba žmonėmis. Konsultacijos padeda įvertinti riziką, aptarti saugius veiksmus, o nukentėjusiesiems gali būti suteikta psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

    Jei įtariate prekybos žmonėmis atvejį ar patys nukentėjote, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl psichologinės, socialinės pagalbos ar teisinės konsultacijos galima kreiptis į Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pagalbos liniją telefonu +370 800 91119, o už Lietuvos Respublikos ribų telefonu +370 616 91119.

    Prekyba žmonėmis dažnai vyksta nepastebimai, todėl informuotumas ir neabejingumas yra esminiai. Vienas tikslus pranešimas gali padėti laiku sustabdyti išnaudojimą ir apsaugoti žmogų nuo tolesnės žalos.

  • Zarasų socialinės globos namuose – apie saugų keliavimą, prekybos žmonėmis rizikas ir rūšiavimą

    Zarasų socialinės globos namuose – apie saugų keliavimą, prekybos žmonėmis rizikas ir rūšiavimą

    Gegužės 5 dieną Zarasų socialinės globos namuose surengtas informacinis susitikimas, kuriame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus atstovai ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnė. Gyventojams pristatytos kelios aktualios temos, susijusios su kasdieniu saugumu ir atsakingu elgesiu viešojoje erdvėje.

    Daug dėmesio skirta saugiam keliavimui ir elgesiui eisme. Aptartos dažniausios rizikingos situacijos pėstiesiems, priminta atšvaitų svarba tamsiuoju paros metu ir akcentuota, kad Kelių eismo taisyklių laikymasis padeda išvengti skaudžių nelaimių tiek mieste, tiek užmiestyje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie prekybos žmonėmis prevenciją ir tai, kaip atpažinti grėsmes dar ankstyvoje stadijoje. Gyventojams paaiškinta, kad riziką didina neaiškūs darbo pasiūlymai, spaudimas skubiai priimti sprendimą, pažadai „sutvarkyti dokumentus“ ar apmokėti kelionę bei reikalavimai atiduoti asmens dokumentus ar pasirašyti nesuprantamus įsipareigojimus.

    Gyventojai raginti išlikti budrūs, kilus įtarimų tartis su artimaisiais, socialiniais darbuotojais ar atsakingomis institucijomis. Pabrėžta, kad saugiausia informacija yra patikrinama, o sprendimai, susiję su darbu ar kelionėmis, neturi būti priimami skubotai.

    Pristatytos ir Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus veiklos kryptys, susijusios su viešosios tvarkos užtikrinimu bei gyventojų konsultavimu. Susitikimo metu globos namų gyventojai turėjo galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus apie pagalbos būdus bei praktinius veiksmus, kai kyla saugumo problemų.

    Atskira pokalbio dalis skirta aplinkosaugai ir atliekų rūšiavimui. Paaiškinta, kodėl rūšiavimas svarbus tiek gamtai, tiek visuomenės ištekliams, ir priminta, kad teisingi įpročiai prasideda nuo kasdienių sprendimų, kai atliekos atskiriamos pagal jų tipą.

    Diskusijoje netrūko ir vietos bendruomenės patirčių: gyventojai dalijosi, kad į mišką vaikšto nuolat ir dažnai grįžta nešini surinktomis šiukšlėmis. Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą, didina informuotumą ir padeda institucijoms tiksliau atliepti gyventojų poreikius.