CP v2

Tag: Prekybos balansas

  • Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Eksportas šoktelėjo labiau nei laukta

    Kinijos eksporto apimtys birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 27 proc., pranešė šalies muitinės institucijos. Šuolis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai, ir paspartėjo nuo gegužę fiksuoto 19,4 proc. augimo.

    Analitikai dalį šio pagreičio sieja su dirbtinio intelekto bumu, kuris didina pasaulinę paklausą puslaidininkiams ir kitai elektronikai. Kartu tai rodo, kad užsienio rinkose Kinijos produkcija išlieka konkurencinga, nepaisant geopolitinės įtampos ir prekybos ribojimų.

    Importas augo, bet perteklius didėjo

    Birželį Kinijos importas taip pat stipriai augo ir, lyginant metai iš metų, pašoko 36 proc., kai gegužę didėjo 27,4 proc. Dalis augimo aiškinama brangesnėmis įvežamomis žaliavomis bei energijos ištekliais, kurių kainas paveikė karas Irane ir platesnis nestabilumas regione.

    Nepaisant sparčiai augusio importo, prekybos perteklius didėjo. Birželį jis siekė apie 116 milijardų eurų, kai mėnesiu anksčiau buvo apie 97 milijardus eurų.

    „Prekybos vertės birželį vėl stipriai šoktelėjo. Tai daugiausia atspindi pastaruoju metu brangusius puslaidininkius dėl DI bumo, tačiau net ir be to užsienio paklausa Kinijos prekėms išlieka tvirta“, – teigė Capital Economics ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.

    DI ir elektromobiliai tampa varikliu

    Eksporto struktūroje vis ryškesnė technologijų kryptis: augimą kelia transporto priemonės, ypač elektromobiliai, taip pat telekomunikacijų ir kompiuterinė įranga. DI plėtra pasaulyje didina poreikį serveriams, spartintuvams, atminties lustams ir kitoms grandinės dalims, o tai kelia tiek apimtis, tiek kainas.

    Šis eksporto pagyvėjimas taip pat padeda kompensuoti užsitęsusias vidaus ekonomikos problemas, ypač silpnesnį vartojimą ir investicijas, kurios siejamos su nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukiu. Dėl to Kinija vis labiau remiasi išorės paklausa kaip vienu iš augimo ramščių.

    Europa ir JAV spaudžia, bet srautai auga

    Pirmąjį pusmetį Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, didėjo 17,6 proc., o importas – 26,6 proc. Tuo pat metu JAV ir Europa vis dažniau kalba apie didėjančius prekybos disbalansus bei rizikas, susijusias su subsidijuojama pramone ir gamybos pertekliumi.

    Birželį eksportas į Pietryčių Aziją ūgtelėjo beveik 35 proc., į Europos Sąjungą – daugiau nei 18 proc., o į Lotynų Ameriką – per 28 proc. Tiekimas į JAV didėjo beveik 14 proc.; pastaraisiais mėnesiais srautai atsigavo ir dėl palankesnės bazės, nes prieš metus eksportas buvo prislopęs po sugriežtintos tarifų politikos.

    Rinkos taip pat laukia naujausių Kinijos bendrojo vidaus produkto duomenų už antrąjį metų ketvirtį. Šalies vadovybė šiems metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, o Tarptautinis valiutos fondas neseniai pakėlė prognozę iki 4,6 proc., kartu perspėdamas, kad vidutiniu laikotarpiu augimo tempas gali lėtėti.

    Vidaus paklausai skatinti Kinijoje toliau taikomos įvairios priemonės, įskaitant automobilių ir buitinės technikos keitimo subsidijas. Vis dėlto dalis gyventojų, susidurdami su lėtesne ekonomika, atsargiau vertina didesnius pirkinius, todėl eksporto dinamika išlieka itin svarbi bendrai perspektyvai.

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.