CP v2

Tag: Prekybos centrai

  • Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Sugedęs plaukų džiovintuvas yra elektros ir elektroninės įrangos atliekos, todėl jo negalima mesti nei į mišrių atliekų konteinerį, nei į plastiko ir metalo pakuočių dėžę. Vis dėlto būtent čia tokie prietaisai atsiduria dažniausiai, o tai trukdo perdirbimui ir didina aplinkos taršą.

    Tokiuose įrenginiuose būna plastiko, metalų, laidų, o kartais ir smulkių elektronikos detalių, todėl jie turi keliauti į atskirą surinkimo srautą. Net ir nedidelis prietaisas, paliktas netinkamoje vietoje, gali patekti į sąvartyną arba būti netinkamai apdorotas, nors dalį medžiagų įmanoma susigrąžinti.

    Tinkamiausias kelias gyventojams yra pristatyti sugedusį džiovintuvą į didelių gabaritų ir specialių atliekų surinkimo aikštelę, kur priimamos ir elektros atliekos. Tokiose aikštelėse paprastai priimami tiek stambūs, tiek smulkūs prietaisai iš namų ūkių.

    Kita dažna išeitis yra specialūs mažosios elektronikos surinkimo konteineriai, pastatomi viešose vietose ar prie prekybos centrų. Į juos galima įmesti smulkią buitinę techniką, tačiau svarbu įsitikinti, kad konteineris skirtas būtent elektros atliekoms, o ne pakuotėms.

    Perkant naują prietaisą verta prisiminti ir pardavėjų pareigą priimti seną įrangą. Praktikoje dažnai taikomas principas, kai įsigijus naują džiovintuvą galima atiduoti seną analogišką prietaisą, kad jis būtų perduotas tvarkytojams ir nepatektų į bendrą atliekų srautą.

    Elektros atliekų surinkimas pastaraisiais metais griežtinamas visoje Europos Sąjungoje, nes didėja smulkios elektronikos kiekiai, o kartu ir poreikis efektyviau atgauti žaliavas. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai plečia surinkimo vietų tinklą, o gyventojams rekomenduojama rinktis artimiausią oficialų punktą, o ne patogesnį, bet neteisingą konteinerį prie namų.

  • Neklausykite patarimo belsti per arbūzą: 5 ženklai, kurie išduoda tikrai saldų vaisių

    Arbūzo beldimas daugeliui tapo įpročiu, tačiau šis būdas dažnai klaidina, nes garsą lemia ne tik vaisiaus sunokimas, bet ir veislė, dydis bei laikymo sąlygos. Kur kas patikimiau vertinti kelis aiškius požymius, kurie dažniausiai siejami su gerai prinokusiu ir saldžiu arbūzu.

    Vienas svarbiausių ženklų yra vadinamoji lauko dėmė, tai šviesesnė vieta ant žievės, kur arbūzas gulėjo ant žemės augdamas. Kuo ši dėmė labiau kreminė ar sodriai geltona, tuo didesnė tikimybė, kad vaisius natūraliai sunoko lauke.

    Jei lauko dėmė balta arba vos gelsva, neretai tai rodo, kad arbūzas buvo nuskintas per anksti ir nespėjo sukaupti tiek cukrų, kiek galėtų. Labai tamsiai geltona ar su oranžiniu atspalviu dėmė taip pat gali reikšti brandą, ypač priklausomai nuo veislės.

    Forma ir žievės būklė

    Prinokęs arbūzas dažniausiai būna taisyklingos, simetriškos formos, be ryškių deformacijų, gilių įlenkimų ar įtrūkimų. Smulkūs nelygumai dar nereiškia prastos kokybės, bet mechaniniai pažeidimai gali sutrumpinti laikymo laiką ir paveikti skonį.

    Ne mažiau svarbi žievės tekstūra: ji turi būti tvirta, elastinga, be minkštų vietų. Minkštėjanti, pasiduodanti žievė dažnai signalizuoja prasidėjusį gedimą arba netinkamą laikymą, ypač jei vaisius buvo ilgai laikomas šilumoje.

    Spalva, blizgesys ir kotelis

    Vertinant spalvą, dažnai geru ženklu laikoma matinė žievė su aiškiu raštu, nes per didelis blizgesys neretai pasitaiko mažiau prinokusiems vaisiams. Vis dėlto atspalviai ir kontrastas labai priklauso nuo konkrečios veislės, todėl svarbu žiūrėti požymių visumą, o ne vieną detalę.

    Jei arbūzas dar turi kotelį, pravartu į jį atkreipti dėmesį: sausas, parudavęs kotelis dažniau siejamas su natūraliai sunokusiu ir vėliau nuskintu vaisiumi. Žalias kotelis gali reikšti ankstyvesnį skynimą, tačiau kartais tai tiesiog ženklas, kad arbūzas neseniai nuimtas, todėl vien šiuo kriterijumi pasikliauti nereikėtų.

    Galiausiai verta įvertinti svorį: geras, sultingas arbūzas dažnai atrodo sunkesnis, nei tikėtumėtės pagal jo dydį. Kelių požymių derinys, geltona lauko dėmė, tvirta žievė, taisyklinga forma ir brandos požymiai ties koteliu, paprastai patikimiau parodo, kad vaisius bus saldus.

  • Niekada nepirkite šių trešnių: keli požymiai išduoda prastą kokybę ir senumą

    Perkant trešnes dažnai apsigaunama dėl išvaizdos, tačiau kokybę greitai išduoda keli aiškūs ženklai. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia įvertinti ne tik spalvą, bet ir odelės būklę, tvirtumą bei kotelius.

    Pirmas signalas, kad trešnės gali būti senos ar pradėjusios gesti, yra susiraukšlėjusi arba pernelyg minkšta odelė. Tai dažniausiai reiškia, kad vaisiai neteko drėgmės, buvo ilgai laikyti arba netinkamai transportuoti.

    Verta vengti trešnių su įtrūkimais, įdubimais, rudomis dėmėmis ar aiškiais puvinio židiniais. Net kelios pažeistos uogos pakuotėje gali greitai paspartinti visos partijos gedimą, ypač jei vaisiai laikomi šilčiau.

    Ne mažiau svarbūs yra koteliai: šviežios trešnės paprastai turi žalius, elastingus ir tvirtai besilaikančius kotelius. Jei koteliai sudžiūvę, parudavę arba lengvai atsiskiria, tikėtina, kad uogos nuskintos seniau ir jau praradusios dalį šviežumo.

    Dar vienas dažnas prastesnės kokybės požymis yra blanki, matinė, natūralaus blizgesio neturinti odelė. Šviežios trešnės dažniausiai būna glotnios ir vizualiai gyvesnės, o matinis paviršius neretai rodo senėjimą ir dehidrataciją.

    Jei pakuotės viduje matyti drėgmės lašų, lipnumo ar pelėsio pėdsakų, geriau tokio pirkinio atsisakyti. Perteklinė drėgmė spartina mikroorganizmų dauginimąsi ir ženkliai sutrumpina laikymo laiką net tada, kai uogos dar atrodo pakenčiamai.

    Renkantis trešnes verta įvertinti ir tvirtumą: geriausios yra tankios, elastingos, lengvai paspaudus išlaikančios formą. Pernelyg kietos uogos gali būti neprinokusios, o per minkštos dažnai būna pernokę arba jau pradėję gesti vaisiai.

    Kur pirkti, kad rizika būtų mažesnė? Ūkininkų turguose trešnės neretai būna atvežtos tą pačią ar prieš tai buvusią dieną, todėl dažniau pasižymi geresniu skoniu ir šviežumu, jei laikomos tinkamomis sąlygomis.

    Dideliuose prekybos tinkluose saugesnis pasirinkimas dažniausiai būna parduotuvės, kuriose vaisių apyvarta greita ir lentynos reguliariai papildomos. Vis dėlto ir čia verta apžiūrėti pakuotę, įvertinti kotelius, odelės blizgesį bei ar nėra sutrūkinėjusių vaisių.

    Atsargumo patariama neprarasti perkant iš pakelės prekiautojų, nes pirkėjas dažnai neturi aiškios informacijos apie laikymo sąlygas ir kilmę. Be to, pasitaiko atvejų, kai produkcija perpakuojama ir pateikiama kaip šviežiai surinkta, nors iš tiesų būna sandėliuota ilgiau.

  • Purškiamos daržovės parduotuvėse atrodo šviežesnės, bet štai ką iš tiesų daro rūkas

    Įžengus į didesnę maisto parduotuvę daržovių skyriuje dažnai pasigirsta šnypštimas, o ant salotų lapų nusėda smulkūs vandens lašeliai. Toks rūkas sukuria ką tik nuskintų daržovių įspūdį, tačiau jis nepadaro produkcijos šviežesnės, nei ji yra iš tikrųjų.

    Pagrindinis purškimo tikslas yra sulėtinti drėgmės netekimą po derliaus nuėmimo. Nuskinti vaisiai ir daržovės toliau „kvėpuoja“, o prarandamas vanduo lemia vytimą, minkštėjimą ir svorio kritimą, todėl parduotuvėms tai svarbu ir dėl kokybės, ir dėl nuostolių.

    Kam skirtas purškimas iš tikrųjų?

    Daržovių audiniuose esantis vanduo sukuria turgorinį slėgį, kuris išlaiko lapų ir stiebų standumą. Kai aplinka per sausa, slėgis mažėja, todėl žalumynai greitai suglemba, net jei dar nėra sugedę.

    Automatinės purškimo sistemos palaiko didesnę oro drėgmę ir sumažina dehidrataciją, todėl dalis produkcijos ilgiau išlieka traški ir vizualiai patraukli. Vis dėlto tai nėra ženklas, kad daržovės neseniai nuskintos, o tik būdas pristabdyti natūralų senėjimą.

    „Rūkas skirtas pirmiausia tam, kad daržovės nevystų ir išlaikytų prekinę išvaizdą, o ne tam, kad padidintų jų šviežumą“, – sakė maisto mikrobiologijos ekspertas.

    Kurios gėrybės nuo to laimi, o kurioms kenkia?

    Daugiausia naudos paprastai gauna lapinės daržovės ir stiebinė produkcija, kuri greitai netenka vandens. Tokiose sąlygose ilgiau išsilaiko salotos, špinatai, kopūstai, prieskoninės žolelės, brokoliai, salierai, šparagai ar laiškiniai svogūnai.

    Tačiau ne viską verta drėkinti. Grybai, svogūnai, česnakai, bulvės, moliūginės daržovės, citrusai, pomidorai ir uogos dažnai jautriau reaguoja į papildomą drėgmę, nes ji gali skatinti minkštėjimą, pelėsį ir greitesnį gedimą.

    Ką turėtų žinoti pirkėjai?

    Rūko efektas gali klaidinti, todėl renkantis verta vadovautis klasikiniais požymiais: tvirtumu, ryškia spalva, nepažeista odele, nemalonaus kvapo ir matomo puvinio nebuvimu. Drėgmė ant paviršiaus dažniau rodo palaikomas laikymo sąlygas, o ne kilmę ar skynimo datą.

    Maisto saugos požiūriu purškimas nebūtinai reiškia didesnę riziką, jei naudojamas geriamojo vandens kokybės vanduo ir įranga tinkamai prižiūrima. Vis dėlto namuose verta pasirūpinti, kad ant lapinių daržovių neliktų perteklinės drėgmės, nes ji šaldytuve gali paspartinti gedimą.

    „Norint prailginti galiojimą, pašalinkite pažeistas dalis, nusausinkite perteklių ir kuo greičiau dėkite į šaldytuvą“, – sakė ekspertas.

    Pastaraisiais metais purškimo praktika siejama ir su pakuočių pokyčiais: mažinant vienkartinio plastiko, dalis neįpakuotos produkcijos greičiau išdžiūsta. Dėl to parduotuvės dažniau derina drėgmės kontrolę, tikslesnį purškimo režimą ir taupesnius purkštukus, kad mažėtų vandens sąnaudos.

    Galiausiai rūkas daržovių skyriuje yra prekybos ir laikymo priemonė, o ne šviežumo garantas. Pirkėjams jis gali padėti rasti mažiau suvytusius žalumynus, tačiau tikrąją kokybę vis tiek parodo produkto būklė ir tai, kaip jis laikomas jau namuose.

  • Vroclavo „Magnolia Park“ įveda mokamą parkingą: 2 valandos nemokamai, vėliau mokestis kas valandą

    Nauja tvarka nuo birželio

    Vroclave veikiantis vienas didžiausių prekybos centrų „Magnolia Park“ nuo birželio 1 dienos keičia parkavimo tvarką ir įveda mokamą sistemą. Prekybos centras teigia, kad sprendimas priimtas po užimtumo analizių, siekiant užtikrinti realiems lankytojams pakankamai laisvų vietų.

    Centro atstovai atkreipia dėmesį, kad prekybos centras yra arti miesto centro, o aplinkinėse gatvėse galioja mokamo parkavimo zona. Dėl to aikštelė esą dažnai užimama ne pirkėjų automobiliais, o lankytojai, atvykę apsipirkti ar pramogauti, gaišta laiką ieškodami vietos.

    „Mūsų parkingas reikšminga dalimi būna užimtas automobilių, nepriklausančių „Magnolia Park“ klientams, o norintys apsilankyti centre patiria frustraciją ieškodami laisvų vietų“, – sakė prekybos centro atstovė.

    Kainos: kas keičiasi vairuotojams

    Nuo birželio 1 dienos pirmos dvi parkavimo valandos bus nemokamos, o už kiekvieną vėliau prasidėjusią valandą reikės mokėti 5 Lenkijos zlotus, tai yra apie 1,15 euro. Tokia kainodara, pasak prekybos centro, turėtų atgrasyti nuo ilgalaikio automobilių palikimo ir padidinti vietų apyvartą.

    Numatytas ir mėnesinis abonementas, kuris kainuos 350 Lenkijos zlotų, arba apie 80 eurų. Tuo pat metu įspėjama, kad pakartotinai tą pačią dieną įvažiuojant į aikštelę mokestis gali būti skaičiuojamas nuo įvažiavimo momento, todėl trumpi išvažiavimai ir sugrįžimai ne visada reikš papildomas nemokamas valandas.

    Be bilietų, su kameromis ir šlagbaumais

    Parkavimo operatoriumi pasirinkta bendrovė PRKING, o įvažiavimuose ir išvažiavimuose jau įrengti šlagbaumai. Sistema veiks be popierinių bilietų, o automobiliai bus atpažįstami automatiškai pagal valstybinį numerį, kurį nuskaitys kameros.

    Atvykus ir išvykus sistema apskaičiuos stovėjimo trukmę ir, jei reikia, priskirs mokėtiną sumą. Prekybos centro teritorijoje planuojama įrengti aštuonis parkavimo apmokėjimo automatus prie įėjimų, kuriuose bus galima atsiskaityti kortele, o dalyje jų ir grynaisiais pinigais.

    Jei vairuotojas pamirš susimokėti iš karto išėjęs iš centro, apmokėti bus galima ir išvažiuojant, prie pat šlagbaumo esančiame atsiskaitymo terminale. Tokia praktika naudojama ir kituose Europos miestuose, kur prekybos centrų aikštelės tampa patogia alternatyva miesto parkavimui, ypač jei objektas yra netoli centro.

    Išimtys kinui ir parduotuvėms

    „Magnolia Park“ numato papildomas lengvatas kai kuriems lankytojams. Kino teatro Helios klientai gaus papildomą nemokamą valandą, jei po bilieto įsigijimo jų automobilio numeris bus įvestas į sistemą, taip prailginant nemokamą laiką iki trijų valandų.

    Analogiška papildoma valanda žadama ir „Castorama“ pirkėjams, tačiau ji siejama su lojalumo sprendimu, kai klientas turi naudotis „Casto Pro“ programėle. Viršijus nemokamą laiką bus taikomas standartinis valandinis tarifas.

    Eismo pokyčiai ir svarbi detalė dėl numerių

    Kartu su naujomis parkavimo taisyklėmis bus koreguojama ir eismo organizacija prie įvažiavimų bei išvažiavimų. Nurodoma, kad įvažiavimo juostos kai kur bus laikinai išplečiamos, kad sumažėtų spūstys piko metu ir būtų lengviau paskirstyti srautus, kai veikia šlagbaumai.

    Prekybos centras taip pat įspėja vairuotojus, kurie šalia esančiame gyventojų aptarnavimo punkte tvarko automobilio registracijos klausimus ir gauna naujus numerius. Kad sistema teisingai atpažintų automobilį, pakeitus numerius reikės apie tai pranešti klientų aptarnavimo vietoje, jog duomenys būtų atnaujinti ir nekiltų nesklandumų išvažiuojant.

  • Vroclavo „Magnolia Park“ įveda mokamą 3 000 vietų parkingą: startas nuo birželio 1 dienos

    Didžiausia Vroclavo prekybos galerija „Magnolia Park“ nuo birželio 1 dienos pradės taikyti mokesčius už automobilių stovėjimą daugiau nei 3 000 vietų aikštelėje prie Legnickos gatvės. Galerijos atstovai teigia, kad sprendimas priimtas po ilgai augusio klientų nepasitenkinimo, kai piko metu rasti laisvą vietą tapdavo sudėtinga.

    Prekybos centras įsikūręs netoli miesto centro, kelios tramvajaus stotelės nuo Turgaus aikštės ir stadiono, o šalia driekiasi didelis biurų rajonas. Dėl patogios lokacijos aikštelė ilgą laiką veikė ne tik kaip klientų, bet ir kaip aplinkinių biurų darbuotojų bei gyventojų „nemokama“ stovėjimo alternatyva.

    Kodėl baigėsi nemokamas stovėjimas?

    Galerija viešai pripažįsta, kad viena pagrindinių priežasčių buvo vairuotojai, paliekantys automobilius visai dienai ir vykstantys į darbą ar persėdantys į viešąjį transportą. Pasak administracijos, rytais aikštelė neretai būdavo naudojama tarsi park and ride principu, nors formaliai ji skirta pirkėjams.

    „Klientai vis dažniau pranešdavo, kad norint pastatyti automobilį tenka sukti kelis ratus, o kartais vietos taip ir nepavyksta rasti“, – sakė „Magnolia Park“ atstovė Kamila Górczyńska-Żyżkowska.

    Kaip veiks naujoji sistema?

    „Magnolia Park“ nurodo, kad užtvarai jau sumontuoti, o apmokestinimas bus aktyvuotas nuo birželio 1 dienos. Numatyta vadinamoji ticketless sistema, kai atsisakoma popierinių bilietų ir įvažiavimas fiksuojamas kameromis, nuskaitančiomis automobilio numerius.

    Konkrečių įkainių už valandą ir abonementų prekybos centras kol kas neįvardija. Vietos žiniasklaidoje minimi preliminarūs planai dėl mėnesinių abonementų, tačiau oficialiai patvirtintos kainodaros prekybos centro atstovai dar nėra pateikę.

    Kas keisis vairuotojams?

    Prekybos centro administracija pripažįsta, kad vienas jautriausių klausimų yra eismo srautai ir galimos spūstys prie įvažiavimų, ypač piko valandomis. Pasak atstovės, planuojama koreguoti eismo organizavimą, o atnaujinta schema turėtų būti pristatyta gegužės viduryje.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę miestų tendenciją: didėjant automobilių srautams ir ribotam centrinių teritorijų pralaidumui, nemokamos didelės aikštelės vis dažniau tampa ne prekybos, o kasdienio parkavimo infrastruktūra. Apmokestinimas leidžia prekybos centrams reguliuoti paklausą ir prioritizuoti trumpalaikius klientų vizitus.

  • Kodėl nebeperku plautos morkos: 2 rizikos, apie kurias pirkėjai dažnai nesusimąsto

    Kodėl nebeperku plautos morkos: 2 rizikos, apie kurias pirkėjai dažnai nesusimąsto

    Parduotuvėse vis dažniau siūloma jau nuplauta, ryškiai oranžinė morka atrodo patogus pasirinkimas, tačiau maisto saugos specialistai ragina vertinti ne tik išvaizdą. Plaunant nuo šakniavaisio pašalinamas natūralus paviršiaus sluoksnis, kuris padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir sulėtina gedimą.

    Pažeidus šį apsauginį barjerą, morka greičiau vysta, minkštėja ir tampa imlesnė mikroorganizmams, ypač jei po plovimo buvo laikoma netinkamomis sąlygomis. Dėl to pirkėjas neretai gauna gražiai atrodančią, bet trumpiau išsilaikančią daržovę.

    Antroji rizika susijusi su tuo, kaip plaunamos daržovės paruošiamos prekybai. Pramoniniuose procesuose morkos gali būti papildomai dezinfekuojamos, kad ilgiau išlaikytų prekinę išvaizdą ir būtų saugesnės transportuoti, tačiau vartotojui ne visada aišku, kokios priemonės naudotos ir ar produktas buvo tinkamai nuplautas po apdorojimo.

    Dar vienas praktinis aspektas yra galiojimo laikas namuose. Neplauta morka, laikoma vėsiai ir sausiau, dažnai išsilaiko ilgiau, o nuplauta greičiau praranda traškumą ir gali pradėti gesti, ypač jei pakuotėje ar maišelyje kaupiasi drėgmė.

    Jei norisi taupyti laiką, saugesnis sprendimas dažnai būna sandariai supakuotos, nuluptos ar pjaustytos daržovės, kurių laikymo sąlygos ir terminai aiškiai nurodyti ant pakuotės. O renkantis sveriamas morkas, verta įvertinti jų kietumą, kvapą, ar nėra gleivėtumo, pelėsio požymių, ir namuose kruopščiai nuplauti prieš vartojimą.