Tag: Prekybos centrai

  • Vilanove iki 2029 metų planuojama didžiulė galerija su kino teatru, 1 700 vietų automobiliams ir parku

    Miasteczka Wilanów gyventojai Varšuvoje jau ne vienus metus laukia didesnio prekybos centro, o investuotojas skelbia konkretų terminą – „Wilanów Park“ turėtų būti baigtas 2029 metais.

    Kaip rašo lenkų portalas „Warszawa Nasze Miasto“, projektas numatytas kvartale tarp Uprawnos, Przyczółkowos, Karuzelos gatvių ir alėjos Rzeczypospolitej.

    Planuojama statyti du daugiafunkcius pastatus, kuriuose veiktų parduotuvės ir restoranai. Taip pat numatytas hipermarketas.

    Vienas iš ryškiausių projekto akcentų – daugiasalė kino erdvė, o greta jos suplanuota ir didelė automobilių stovėjimo infrastruktūra bei žaliasis plotas.

    Kas numatyta „Wilanów Park“ projekte

    Pagal pateiktą informaciją, naujame komplekse turėtų atsirasti prekybos ir maitinimo vietos, hipermarketas bei kino teatras su keliomis salėmis.

    Projektas išsiskiria ir tuo, kad jame numatyta apie 1 700 parkavimo vietų, o tai reikštų didelį pokytį rajone, kuriame intensyviai vystoma gyvenamoji statyba.

    Dar viena detalė – šalia suplanuotas ir „milžiniškas parkas“. Kol kas daugiau techninių sprendinių ar darbų eigos detalių nepateikiama, tačiau pats planuojamas funkcijų spektras rodo siekį sukurti ne tik apsipirkimo, bet ir laisvalaikio traukos centrą.

  • Balstogėje atidaryta pirmoji regiono „IKEA“: nuo ryto – minios ir ilgos eilės prie kasų

    Balstogėje ketvirtadienį, lapkričio 12 dieną, duris atvėrė pirmoji „IKEA“ parduotuvė mieste ir visame Palenkės vaivadijos regione. Nuo pat ryto naujoje vietoje fiksuotas didelis žmonių srautas, o prie kasų nusidriekė eilės.

    Naujasis prekybos taškas įsikūrė prekybos centre „Galeria Zielone Wzgórze“ (Wrocławska g. 20). Dalis lankytojų atėjo vien pasižvalgyti, kiti – su iš anksto pasiruoštais pirkinių sąrašais ir iškart ėmėsi apsipirkimo.

    Pasak pranešimo, tai kompaktiško formato „IKEA“ parduotuvė, kurioje sutelkti atpažįstamiausi ir populiariausi Švedijos prekės ženklo gaminiai. Iš lentynų čia galima rinktis iš daugiau nei 2 tūkst. prekių, o likęs asortimentas prieinamas užsakant.

    Parduotuvė užima daugiau nei 3,6 tūkst. kv. metrų plotą. Toks formatas paprastai reiškia mažesnį prekybos plotą nei įprastuose didžiuosiuose „IKEA“ centruose, tačiau su galimybe užsisakyti prekes, kurių vietoje nėra.

    Kuo išsiskiria kompaktiška „IKEA“

    Balstogės parduotuvė yra antrasis tokio tipo „IKEA“ objektas Lenkijoje – po 2025 metais atidarytos kompaktiškos parduotuvės Bielsko-Bialoje. Lankytojams čia paruoštos įkvepiančios erdvių ekspozicijos ir interjero sprendimų pavyzdžiai.

    Taip pat siūloma profesionalių projektuotojų pagalba planuojant virtuvę, daiktų laikymo sistemas ir kitus namų sprendimus. Jei norimos prekės lentynoje nėra, ją galima užsisakyti vietoje arba internetu.

    Užsakymus vėliau galima atsiimti Balstogėje esančiame „IKEA“ užsakymų atsiėmimo punkte arba pasirinkti pristatymą į namus.

    Bistro, Švediškų prekių kampelis ir darbo laikas

    Apsipirkimą lankytojai gali derinti su apsilankymu „IKEA“ bistro bei Švediškų prekių parduotuvėlėje. Šie taškai skirti norintiems po baldų ir namų prekių apsipirkimo užkąsti ar įsigyti maisto produktų.

    Nurodoma, kad parduotuvė dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio 9–21 val., o prekybos sekmadieniais pirkėjų laukiama 10–20 val.

  • Hakeriai Prancūzijoje įsilaužė į 700 prekybos centrų šaldymo sistemas: sunaikintas maistas, rizika ligoninėms

    Prancūzijoje hakeriai atakavo maždaug 700 prekybos centrų šaldymo sistemas ir, manipuliuodami temperatūra, sugadino dalį maisto produktų. Incidentas parodė, kad kibernetinės atakos gali smogti ne tik kasoms ar mokėjimams, bet ir įrangai, nuo kurios tiesiogiai priklauso prekių saugumas.

    Kaip rašoma lenkų portale „Spider’s Web“, užpuolikai gavo prieigą prie įrenginius valdančių sistemų ir ėmė keisti jų darbo parametrus. Kai kuriuose šaldymo įrenginiuose temperatūra, teigiama, galėjo viršyti net 50 laipsnių Celsijaus.

    Ekspertų vertinimu, pavojus neapsiriboja vien prekybos tinklais. Panašios šaldymo grandinės naudojamos ligoninėse ir laboratorijose, kur laikomi temperatūrai jautrūs ištekliai, todėl tokio tipo ataka gali virsti ne tik finansine, bet ir pacientų saugumo problema.

    Be to, rizika siejama ir su duomenų centrais: serverinėms būtinos patikimos vėsinimo sistemos, o jų sutrikdymas gali sukelti gedimų grandinę bei paveikti IT paslaugų veikimą.

    Kaip buvo pakelta temperatūra

    Incidentas Prancūzijoje, skelbiama, įvyko spalio viduryje. Užpuolikai, gavę prieigą prie valdymo sistemų, pradėjo kištis į šaldymo įrangos veikimą ir sukėlė staigų temperatūros šuolį.

    Ypač pavojingu laikomas atakos mechanizmas: hakeriai esą vertė daug kartų įsijungti kaitinimo elementus, skirtus atitirpinimui. Dėl to įrenginiai vietoj šaldymo ėmė šilti.

    Pasekmės prekybai – apčiuopiamos: dalis produkcijos po tokio sutrikdymo gali tapti nebetinkama prekybai. Taip pat minima rizika pačiai įrangai ir net galimi gaisro pavojai.

    Kodėl tai svarbu ligoninėms ir laboratorijoms

    Specializuotose šaldymo patalpose medicinos įstaigos saugo kraują, plazmą, vaistus ir kitus preparatus, kuriems būtinas tiksliai palaikomas temperatūrinis režimas. Jei įranga būtų perimta nuotoliniu būdu ir jos parametrai pakeisti, nuostoliai galėtų būti kritiniai.

    Tokiu atveju kalbama ne vien apie sunaikintas atsargas ar pinigus – pasekmės galėtų paliesti gydymo procesus ir pacientų saugumą. Būtent todėl šaldymo infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip kritinė grandis.

    Panašus principas galioja ir duomenų centrams: be stabilaus vėsinimo serveriai perkaista, o gedimai gali paveikti platesnį IT paslaugų veikimą.

    Kaip reaguoja prekybos tinklai Lenkijoje

    Po atakos Prancūzijoje atsargumo ėmėsi ir Lenkijoje veikiančios prekybos įmonės. E.Leclerc Polska teigia, kad jos parduotuvėse panašaus incidento nebuvo užfiksuota, tačiau buvo įjungtos saugumo procedūros ir pradėtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bendrovės atstovas Jarosławas Prystupa nurodė, kad gavus informaciją apie įvykį Prancūzijoje buvo suaktyvinta krizių valdymo grandis. Tinklas taip pat akcentuoja stebėsenos priemones, leidžiančias aptikti įtartiną aktyvumą ir greičiau reaguoti.

    „Offline“ režimas ir ribojamas nuotolinis priėjimas

    Vienu svarbiausių žingsnių įvardijamas nuotolinės prieigos ribojimas prie techninių įrenginių. Didžiausia rizika, aiškinama, kyla tuomet, kai pramoninė įranga pasiekiama tiesiai iš interneto, o jos programinė įranga nėra reguliariai atnaujinama.

    Taip pat pabrėžiama, kad vien slaptažodžio gali nepakakti: kritiškai svarbi teisių kontrolė, įskaitant darbuotojų ir išorinių rangovų prieigas.

    Skelbiama, kad Lenkijoje E.Leclerc parduotuvėse šaldymo įranga šiuo metu veikia „offline“ režimu – be tiesioginio ryšio su išoriniu tinklu. Kartu vystomi bendri saugumo standartai, tarp jų – kelių etapų tapatybės patvirtinimas ir reagavimo į incidentus procedūros.

    Hakerių taikiniai plečiasi

    Šis atvejis rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau domisi ne tik kompiuteriais ar finansinėmis sistemomis, bet ir technine infrastruktūra, kuri anksčiau atrodė mažiau patrauklus taikinys. Prie rizikingų objektų minimos ne tik šaldymo sistemos, bet ir kiti internetu valdomi įrenginiai.

    Kuo daugiau technikos prijungiama prie interneto, tuo daugiau potencialių įėjimo taškų atsiranda užpuolikams. Todėl prekybai, medicinai ir IT paslaugoms vis svarbiau saugoti ne vien darbo kompiuterius, bet ir visą „nematomą“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienės paslaugos.

  • Įsilaužėliai Europoje nuotoliniu būdu įjungė prekybos centrų šaldiklių atitirpinimą – maistą teko išmesti

    Įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu pakeitė prekybos centrų šaldymo įrangos nustatymus taip, kad šaldikliai pradėjo ne šaldyti, o atitirpinti. Dėl to dalį šviežių ir šaldytų produktų kai kuriose parduotuvėse teko skubiai išimti iš prekybos ar net išmesti.

    Vienas tokių atvejų fiksuotas Belgijos Overeizėje: lapkričio 2-osios naktį, apie 3 valandą, suveikė parduotuvės signalizacija, o atvykęs vadovas rado įjungtą atitirpinimo režimą ir į šaldymo kameras pučiamą šiltą orą. Apie incidentus Europoje plačiau pranešė „Reuters“.

    Panašių sutrikimų registruota ne vienoje šalyje: Belgijoje apie problemas pranešė dešimtys „Delhaize“ parduotuvių, „Carrefour“ nurodė, kad paveikta 15 jos parduotuvių. Sutrikimus taip pat fiksavo Švedijos tinklai ICA ir Coop, o Airijoje 13 „SuperValu“ parduotuvių iš atsargumo pašalino iš prekybos atšaldytus ir šaldytus produktus.

    Apie panašius atvejus pranešta ir Liuksemburge, Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, o Belgijoje paveikta net viena IKEA parduotuvė. Kol kas niekas viešai neprisiėmė atsakomybės, o tyrėjai dar nepatvirtino, ar skirtingose šalyse fiksuoti incidentai yra vienos koordinuotos kampanijos dalis.

    Kas įvyko Prancūzijoje spalį

    Ši banga primena spalio 11–12 naktį Prancūzijoje įvykusį plataus masto kibernetinį incidentą, kai buvo nuotoliniu būdu manipuliuojama šimtų prekybos centrų šaldymo sistemomis. Tąkart temperatūros šoktelėjo, įranga ėmė veikti netinkamai, o dideli maisto kiekiai sugedo; dalis parduotuvių pranešė ir apie gaisrus.

    Prancūzijos nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI patvirtino, kad buvo kompromituoti šaldymo valdikliai, naudojami su „Danfoss“, „Copeland“ ir „Dixell“ įranga. Skelbta, kad išpuoliai kartojosi ir kitą naktį.

    Kaip galima „nulaužti“ šaldymo sistemas

    Dideliuose prekybos centruose šaldymo ūkį dažnai prižiūri centralizuoti kompiuteriniai valdikliai: jie stebi temperatūras, registruoja aliarmus, koordinuoja įrangos darbą ir paleidžia techninės priežiūros ciklus, įskaitant atitirpinimą. Atitirpinimas reikalingas ledui pašalinti, todėl trumpam įjungiami šildymo elementai.

    Jei užpuolikas gauna prieigą prie tokios valdymo sistemos, teoriškai jis gali pakeisti temperatūros nustatymus, prailginti atitirpinimo ciklą ar sutrikdyti perspėjimus. Paprastai tariant, problema kyla tuomet, kai nuotolinė prieiga nepakankamai apsaugota.

    ANSSI: galėjo pakakti „bazinių“ saugumo spragų

    Prancūzijos Senato klausymuose spalio 21 dieną ANSSI vadovas Vincentas Strubelis aiškino, kad tyrėjai linkę manyti, jog užpuolikai galėjo pasinaudoti ne sudėtingu programiniu pažeidžiamumu, o elementariais saugumo trūkumais. Tarp minimų problemų – valdikliai, prijungti tiesiai prie viešojo interneto, silpni slaptažodžiai ar nepakankamai apsaugotos nuotolinio administravimo sąsajos.

    Dar rugpjūtį kibernetinio saugumo tyrėjai buvo paskelbę analizę apie „Danfoss“ AK-SM 800A valdiklių pažeidžiamumus ir nurodę, kad internete galima rasti tūkstančius viešai pasiekiamų šaldymo valdymo sąsajų. Vis dėlto Prancūzijos atakų atveju pabrėžta, kad konkrečiai šie pažeidžiamumai, panašu, nebuvo pagrindinė priežastis.

    Tyrimai Europoje tęsiami, o aiškaus motyvo kol kas nėra. Viena iš pamokų akivaizdi: šaldymo sistemų kontrolė – tai ne tik patogumas, bet ir kritinė infrastruktūra, kurios pažeidimai gali greitai virsti realiais nuostoliais, nes sugedusio maisto „atkurti iš atsarginės kopijos“ neįmanoma.

  • Kibernetinės atakos Europoje: įsilaužėliai nuotoliniu būdu kaitino prekybos centrų šaldytuvus

    Kibernetinės atakos Europoje: įsilaužėliai nuotoliniu būdu kaitino prekybos centrų šaldytuvus

    Pirmadienį mažiausiai penkiose ES šalyse dešimtyse prekybos centrų sutriko šaldymo įranga – pranešta, kad šaldytuvų temperatūra buvo pakelta nuotoliniu būdu. Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kuriose parduotuvėse šaldymo sistemos dėl incidento tapo nebetinkamos naudoti.

    Kaip rašo „POLITICO“, pranešimų apie įvykius pasirodė Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje. Kai kurie parduotuvių vadovai teigė, kad temperatūra staiga šoktelėjo net iki 50 laipsnių Celsijaus.

    Ši situacija primena praėjusį mėnesį Prancūzijoje fiksuotą panašių atakų bangą, kai įtariama, jog užpuolikai manipuliavo šaldytuvų atitirpinimo mechanizmais ir taip sukėlė perkaitimą. Kol kas nepatvirtinta, ar naujausi incidentai tiesiogiai susiję su Prancūzijos atvejais, ar išnaudotos tos pačios spragos.

    Incidentai turi ir labai praktiškų pasekmių: Belgijos žiniasklaida pranešė, kad kai kuriose parduotuvėse dėl staigiai pakilusios temperatūros teko išmesti maistą. Tačiau dalis tinklų pabrėžė, kad parduotuvės liko atidarytos, o problema sprendžiama.

    Kuriose šalyse fiksuoti sutrikimai

    Skirtingų šalių pranešimuose kartojosi panašus scenarijus: šaldytuvai ir šaldikliai staiga pradėjo veikti netinkamai, o temperatūros buvo pakeistos nuotoliniu būdu. Apie incidentus viešai kalbėta ir Baltijos regione – Estijoje skelbta, kad viename prekybos tinkle šaldiklių temperatūra taip pat buvo pakelta.

    Belgijoje apie šaldymo sistemų sutrikimus informuotos kelios grandinės. „Delhaize“ atstovas patvirtino IT incidentą, paveikusį dalies parduotuvių šaldymo sistemas, o „Colruyt“ grupė pranešė, kad problemos palietė maždaug penkias „Spar“ parduotuves.

    „Carrefour“ atstovas patvirtino, kad sutrikimai paveikė 15 iš 700 parduotuvių ir kad nė viena iš paveiktų vietų nėra didieji „hipermarketai“. Tuo metu Švedijoje „ICA“ kalbėjo apie incidentą, palietusį nedidelį skaičių parduotuvių už centrinio tinklo ribų, o „Coop“ teigė, kad paveiktos septynios iš 800 parduotuvių, situacija suvaldyta.

    Ką sako kibernetinio saugumo ekspertai

    Kibernetinio saugumo tyrėjas Kenas Munro teigė, kad prekybos centrai turėjo atjungti šaldytuvus ir jų nuotolinio stebėjimo bei valdymo įrangą nuo interneto, ypač turint omenyje ankstesnius incidentus Prancūzijoje. Jo vertinimu, po spalio įvykių buvo pakankamai laiko imtis priemonių.

    Kitas tyrėjas Inti De Ceukelaire taip pat suabejojo, ar po Prancūzijos atakų buvo atlikti būtini atnaujinimai. Pasak jo, tai gali reikšti, kad dalis sistemų paprasčiausiai liko „neužlopytos“.

    Belgijos kibernetinio saugumo centro atstovas teigė, kad agentūra atidžiai seka incidentą, tačiau užpuolikai kol kas nežinomi, o juos identifikuoti gali ir nepavykti. Švedijos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Johnas Billow sakė matantis panašumų su Prancūzijoje fiksuotais atvejais ir patvirtino, kad palaikomas ryšys su paveiktomis organizacijomis.

    Ar tai susiję su Prancūzijos atakomis?

    Kol kas nėra patvirtinta, kad naujausi incidentai Europoje yra koordinuotos kampanijos dalis ar tiesiogiai susiję su praėjusį mėnesį Prancūziją pasiekusia banga. Vis dėlto dalies prekybos tinklų atstovai vietos žiniasklaidai užsiminė, kad incidentas panašus į anksčiau fiksuotą Prancūzijos scenarijų.

    Prancūzijoje spalio viduryje atakos buvo nukreiptos į šaldytuvus, kuriuos gamina Danijos gamintojas „Danfoss“, o incidentai paskatino ir oficialų reagavimą šalies mastu. Vienu atveju, kaip skelbta, atakos pasekmės buvo ypač rimtos – kilo gaisras.

    Kas tiksliai stovi už naujausios atakų bangos, dar aiškinamasi: vieni ekspertai neatmeta „kopijuotojų“ scenarijaus, kiti svarsto ir priešiškos valstybės galimybę. Tačiau bendra žinutė aiški – nuotoliniu būdu valdomos sistemos prekybos infrastruktūroje tampa vis patrauklesniu taikiniu.

    Europos Komisija patvirtino žinanti apie incidentus ir nurodė, kad informacijos koordinavimui bei dalijimuisi naudojamas EU-Cyclone tinklas.

  • Kibernetinės atakos prieš parduotuvių šaldytuvus: kodėl jie prijungti prie interneto

    Kibernetinės atakos prieš parduotuvių šaldytuvus: kodėl jie prijungti prie interneto

    Belgijoje kibernetinė ataka sutrikdė dešimčių prekybos centrų šaldymo sistemas – parduotuvės buvo priverstos išmesti maždaug už 100 000 eurų maisto.

    Nukentėjo apie 40 „Delhaize“ parduotuvių, taip pat mažiausiai 15 „Carrefour“, penkios „Spar“ ir mėsinių tinklas „De Laet en Van Haver“. Belgijos žiniasklaida skelbė, kad kai kur šaldytuvų temperatūra pakilo net iki 70 laipsnių.

    „Delhaize“ atstovas „Euronews“ teigė, jog bendrovė nustatė IT incidentą, paveikusį šaldymo sistemas keliose dešimtyse parduotuvių.

    Panašių trikdžių fiksuota ir Švedijos tinklo ICA parduotuvėse, o spalio 12 dieną šaldymo sistemų nustatymai buvo pakeisti šimtuose Prancūzijos prekybos centrų. Tai parodė, kad atakuoti galima ir nebūnant pačioje parduotuvėje.

    Kodėl šaldymo sistemos „online“

    Dideliuose prekybos centruose šaldytuvus ir šaldiklius valdo centralizuoti valdymo blokai: jie reguliuoja temperatūrą, atitirpinimo ciklus ir signalizacijas visoje parduotuvėje.

    Tokių valdymo įrenginių prijungimas prie interneto leidžia rangovams nuotoliniu būdu diagnozuoti gedimus ir pakeisti nustatymus, užuot siuntus techniką į kiekvieną vietą.

    Kaip nurodoma gamintojų diegimo instrukcijose, sistemos pasiekiamos iš išorės, pavyzdžiui, sukonfigūravus parduotuvės maršrutizatorių taip, kad jis nukreiptų interneto srautą į šaldymo valdiklį.

    Nuotolinis stebėjimas taip pat padeda automatiškai kaupti temperatūrų žurnalus, kurių reikalaujama pagal maisto saugos taisykles, užuot darbuotojams kelis kartus per dieną ranka tikrinus kiekvieną vitriną.

    Koks yra mastas ir rizika

    Spalį kibernetinio saugumo įmonės „Forescout“ paskelbti tyrėjų duomenys rodo, kad internete atvirai pasiekiamų šaldymo valdymo paslaugų yra beveik 13 000 – jos aptiktos 99 šalyse ir teritorijose.

    Skaičiavimai atlikti naudojant „Shodan“ – paieškos sistemą, indeksuojančią prie interneto prijungtus įrenginius. Tyrime pabrėžiama: tai skaičiai apie atvirai pasiekiamas sistemas, o ne apie jau įvykdytus įsilaužimus.

    Daugiausia aptikta dviejų produktų šeimų sistemų: „Copeland“ ir „Dixell“ XWEB (7 075) bei „Danfoss“ „StoreView“ (4 697).

    Rizika aktuali ne vien prekybos centrams – analogiškos sistemos naudojamos maisto perdirbime, vyninėse, vaisių sandėliuose, ūkiuose ir ligoninių aušinimo įrangoje.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad įsilaužėliams nebūtinai reikia sudėtingų kenkėjiškų programų: patekę į sistemą, jie gali pasinaudoti įprastomis funkcijomis – keisti temperatūras, įjungti atitirpinimą ar išjungti signalizacijas. Tokie veiksmai gali atrodyti kaip rutininiai.

    Dar viena problema – atsakomybės „išsiskaidymas“: programinę įrangą prižiūri rangovas, įrangą turi parduotuvė, o interneto ryšį administruoja IT skyrius. Jei vaidmenys neaiškūs, gali nutikti taip, kad nė viena pusė nemato viso paveikslo.

    Be to, dalis įrangos būna pasenusi – tyrime minimas vienas „Danfoss“ valdiklis, kurio palaikymas nutrauktas 2021 metų gegužę, todėl jis nebegali gauti saugumo atnaujinimų.

    Ką rekomenduoja daryti

    Pagrindinė rekomendacija – šaldymo valdymo sistemas nuimti nuo atviro interneto, o rangovams suteikti prieigą tik per saugius nuotolinės prieigos įrankius.

    Taip pat siūloma keisti nebeatnaujinamą įrangą, atsisakyti bendrų rangovų slaptažodžių, pereinant prie individualių prisijungimų su kelių veiksnių autentifikavimu, ir fiksuoti, kas bei kada keičia saugumo nustatymus.

  • Ar lapkričio 2-ąją Lenkijoje dirba parduotuvės? Po Visų Šventųjų prekyba grįžta į įprastą ritmą

    Po lapkričio 1-osios, kai Lenkijoje minima Visų Šventųjų diena ir dalis prekybos vietų nedirba, daugelis planuoja apsipirkti jau kitą dieną. Dėl to kasmet kartojasi tas pats klausimas: ar lapkričio 2-ąją parduotuvės atviros, ar galioja ribojimai kaip švenčių ar sekmadienių metu?

    Atsakymas pirkėjams palankus: lapkričio 2 dieną parduotuvės Lenkijoje gali dirbti be jokių papildomų teisinių kliūčių. Tai reiškia, kad įprastai veikia ir prekybos centrai, ir maisto prekių tinklai.

    Ši data Lenkijoje siejama su Vėlinių diena (Dzień Zaduszny), tačiau ji nėra įtraukta į įstatymu nustatytų nedarbo dienų sąrašą. Todėl jai netaikomi ribojimai, numatyti prekybos draudimui sekmadieniais ir švenčių dienomis.

    Praktiškai tai reiškia, kad apsipirkti galima įprasta tvarka – tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek diskontuose, tiek vietinėse parduotuvėse ar franšizės tipo prekybos vietose.

    Kas numatyta teisės aktuose?

    Klausimas apie prekybą lapkričio 2-ąją kyla dėl artumo Visų Šventųjų dienai. Tačiau kadangi Vėlinės Lenkijoje nėra oficiali nedarbo diena, tai yra įprasta darbo diena ir biurams, ir prekybos sektoriui.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į darbo laiko skaičiavimą: pagal Lenkijos darbo teisę darbo laiko norma mažinama tik tada, kai šventinė diena išpuola ne sekmadienį (pavyzdžiui, šeštadienį). Kadangi lapkričio 1-oji minima sekmadienį, lapkričio 2-oji lieka įprasta darbo diena.

    Kada geriausia planuoti apsipirkimą?

    Nors įstatymai nenumato jokių papildomų darbo laiko ribojimų, konkrečias darbo valandas gali koreguoti patys prekybos tinklai. Po vienos dienos pertraukos dalyje vietų gali būti didesni pirkėjų srautai.

    Tekste nurodoma, kad daugelis diskontų ir supermarketų dirba nuo ankstyvo ryto (dažnai nuo 6 ar 7 valandos) iki vėlaus vakaro. Norint išvengti eilių, patariama apsipirkimą planuoti ryte arba priešpiet.

  • Prekybos bumas prieš Visų šventųjų: kiek dirbs parduotuvės spalio 31 dieną ir kas bus lapkričio 1-ąją?

    Artėjant Visų šventųjų dienai pirkėjai tradiciškai skuba apsirūpinti žvakėmis, gėlėmis ir maistu, todėl spalio 31 dieną daugelyje vietų tikimasi didesnių srautų. Prekybininkai tokiais laikotarpiais dažnai prailgina darbo laiką, kad pirkėjai spėtų pasiruošti laisvadieniui. Vis dėlto konkretus grafikas skiriasi, todėl verta pasitikrinti pasirinktos parduotuvės informaciją.

    Praktikoje tai reiškia, kad spalio 31 dieną dalis prekybos tinklų gali dirbti ilgiau nei įprastą šeštadienį, ypač ten, kur srautus didina artimiausios kapinės ar prekybos centrai. Daugiausia pirkėjų paprastai susirenka po darbo valandų, todėl didesnės eilės tikėtinos vakare.

    Kaip dirbs parduotuvės spalio 31 dieną?

    Dažniausiai ilginamos ne visų parduotuvių valandos, o tik dalies, todėl svarbu nepasikliauti bendra taisykle. Prekybos tinklai grafikus skelbia savo svetainėse, programėlėse ir prie įėjimo, o atskirose vietose jis gali būti koreguojamas pagal klientų srautą.

    Jei planuojate didesnį apsipirkimą, verta atkreipti dėmesį, kad vėlyvą vakarą gali būti mažesnis prekių pasirinkimas, ypač šviežių kepinių, gėlių ar kapinėms skirtų prekių. Tuo metu dažniau pasitaiko ir laikini pokyčiai savitarnos kasų ar skyrių darbo organizavime.

    Kas bus lapkričio 1-ąją?

    Lapkričio 1 dieną, per Visų šventųjų dieną, galioja šventinė tvarka, todėl dalis prekybos vietų gali būti uždarytos arba dirbti ribotai, priklausomai nuo šalies reglamentavimo ir konkretaus verslo formato. Didžiausi prekybos centrai ir dauguma parduotuvių įprastai šventinėmis dienomis nedirba, todėl pasiruošimas iš anksto padeda išvengti netikėtumų.

    Jei vis dėlto prireiktų būtiniausių prekių, dažniausiai realiausios alternatyvos būna degalinės, kai kurios vaistinės, prekybos vietos transporto mazguose ar nedidelės parduotuvės, veikiančios pagal leidžiamas išimtis. Tiksliausia informacija paprastai pateikiama pačių prekybininkų kanaluose.

    Kaip apsipirkti be streso?

    Patikimiausia strategija prieš Visų šventųjų dieną yra apsipirkimą atidėti ne paskutinei valandai ir, jei įmanoma, rinktis rytą. Tuomet lengviau rasti vietą automobiliui, mažesnės eilės, o lentynose daugiau populiariausių prekių.

    Kapinėms skirtas prekes dažnai apsimoka įsigyti iš anksto, nes paskutinę dieną šalia kapinių kainos neretai būna didesnės. Taip pat verta turėti trumpą sąrašą, kad skubant nepritrūktų smulkmenų, kurių prireikia būtent šventinį rytą.

  • Nemokamos pramogos Varšuvoje: „Westfield Arkadia“ žada 3 dienas makiažo, DIY ir žaidimų

    Varšuvoje, prekybos centre „Westfield Arkadia“, spalio 22–24 dienomis vyks „Westfield Days“ – trijų dienų nemokamų veiklų programa, sukurta skirtingiems pomėgiams ir laisvalaikiui. Organizatoriai žada, kad renginys apjungs grožio eksperimentus, kūrybines dirbtuves, augintinių priežiūros temą ir žaidimų automatų įkvėptas pramogas.

    Renginys skirtas įvairaus amžiaus lankytojams, tačiau dalis aktyvacijų numatyta „Westfield Club“ programos dalyviams. Tokie formatai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja prekybos centruose visoje Europoje, nes pirkėjai vis dažniau ieško ne tik apsipirkimo, bet ir patirčių, kurias galima išbandyti vietoje.

    Organizatorių teigimu, „Westfield Days“ idėja remiasi paprastu principu: nauji pomėgiai dažnai prasideda nuo impulso ir trumpo bandymo. Programoje akcentuojamas lengvai prieinamas kūrybiškumas, savijauta ir bendruomeniškas laikas mieste.

    Grožis ir muzika vienoje erdvėje

    Viena pagrindinių renginio zonų – Make-up & Music, kurioje muzika taps atspirties tašku makiažo metamorfozei. Lankytojai galės pasirinkti vieną iš kelių paruoštų grojaraščių, o kiekvienam jų bus pritaikomas atitinkamas makiažo įvaizdis pagal nuotaiką ir stilių.

    Pasirinkus grojaraštį, dalyvis klausysis muzikos su ausinėmis, o vizažistas atliks įvaizdį, atitinkantį pasirinktą garso atmosferą. Tokie patyriminiai grožio formatai tampa atsaku į socialinių tinklų tendencijas, kai įkvėpimas dažnai ateina iš muzikos, estetikos ir greitų vizualinių transformacijų.

    Dėmesys sau ir augintiniui

    Kita renginio dalis – Pet Care & Self Care zona, skirta kasdieniams geros savijautos ritualams ir augintinių priežiūros temai. Čia lankytojams numatomos veiklos, kuriose jungiama savęs palepinimo idėja ir dėmesys keturkojams šeimos nariams.

    Programoje taip pat pristatomi produktai iš „Rituals“ kolekcijos „The Dog Spa“, sukurti šunų kasdienei priežiūrai. Gyvenimo būdo rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją, kai augintinių priežiūra vis dažniau suprantama kaip gerovės dalis, o ne vien būtina rutina.

    Kūrybinės dirbtuvės ir žaidimai

    DIY zonoje lankytojai galės personalizuoti kasdienius daiktus, įskaitant telefono dėklų dekoravimą spalvotais akcentais. Organizatoriai pabrėžia, kad čia nebus vieno teisingo rezultato – svarbiausia išbandyti idėjas, atsipalaiduoti ir susikurti individualų daiktą.

    Renginyje taip pat numatytos arcade stiliaus aktyvacijos, kuriose bus galima išmėginti reakciją ir sėkmę. Tarp prizų minimi partnerių produktai, įskaitant „e.l.f.“, „Rituals“ ir „Lindt“ dovanas.

    Susitikimas su Lila Janowska

    Vienas programos akcentų – susitikimas su turinio kūrėja Lila Janowska, planuojamas šeštadienį 14.00–16.00 valandomis. Numatytas meet & greet formatas ir pokalbis apie pomėgius bei kasdienes įkvėpimo paieškas.

    Organizatoriai tikisi, kad renginys taps proga išbandyti naujas veiklas be įsipareigojimų ir atrasti, kas iš tiesų įdomu. „Westfield Days“ vyks „Westfield Arkadia“ erdvėse Varšuvoje, o lankytojų srautai, kaip įprasta tokio tipo renginiuose, gali būti didžiausi savaitgalį.

  • Žvakes kapams per Vėlines: kur permokame – parduotuvėje ar prie kapinių?

    Žvakes kapams per Vėlines: kur permokame – parduotuvėje ar prie kapinių?

    Nors iki Vėlinių dar yra laiko, parduotuvėse ir prie kapinių prekystaliuose žvakių kapams pasiūla paprastai pradeda augti gerokai anksčiau. Dalis žmonių svarsto, kur pirkti apsimoka labiau: iš anksto prekybos centre ar jau atvykus prie kapinių. Skirtumas dažnai nėra vien tik kaina.

    Didžiuosiuose prekybos tinkluose pasirinkimas įprastai būna platesnis, todėl lengviau palyginti dydžius, dizainą, įdėklus ir jų degimo laiką. Pirkdami iš anksto žmonės dažniau išvengia skubos per pačias Vėlines, kai srautai padidėja, o populiariausi modeliai greičiau išperkami.

    Kas lemia kainą ir kokybę?

    Kainas labiausiai keičia sezoniškumas ir akcijos: baziniai modeliai prekybos centruose neretai būna pigesni, ypač perkant daugiau vienetų. Tokiu atveju galutinis krepšelis sumažėja ne tik dėl vieneto kainos, bet ir dėl komplektų ar kelių vienetų pasiūlymų, kai nuolaida taikoma perkant didesnį kiekį.

    Prekyba prie kapinių dažnai kainuoja brangiau dėl patogumo: mokama už galimybę nusipirkti čia pat, paskutinę minutę. Vis dėlto vienos taisyklės nėra, nes galutinę kainą stipriai veikia žvakės dydis, stiklo ar plastiko storis, dangtelio konstrukcija, įdėklo tipas ir konkretaus pardavėjo antkainis.

    Kokybę verta vertinti praktiškai: per plonas korpusas greičiau skyla ar deformuojasi, nestabilus pagrindas gali nuvirsti nuo vėjo, o prastesnis įdėklas gali degti trumpiau nei žadėta. Svarbu atkreipti dėmesį, ar liepsna pakankamai apsaugota, ypač didesniuose modeliuose, kurie dažniau stovi atvirose vietose.

    Kada geriau pirkti iš anksto?

    Jei planuojate pirkti kelias ar keliolika žvakių, dažniausiai patogiau pradėti nuo prekybos centrų ir ramiai palyginti kainas bei parametrus. Iš anksto nusipirkus taip pat lengviau suplanuoti, kiek kainuos vėlesnis įdėklų keitimas, nes būtent tai dažnai sudaro didelę naudojimo išlaidų dalį.

    Jei reikia vienos ar dviejų žvakių greitai, prekystalis prie kapinių gali būti racionalus sprendimas, ypač kai pritrūksta įdėklų ar kažką pamirštate. Praktinis kompromisas daugeliui yra paprastas: pagrindinį kiekį įsigyti anksčiau, o nedidelę dalį pasilikti nenumatytiems atvejams vietoje.

    Kaip nepermokėti per Vėlines?

    Norint nepermokėti, verta lyginti ne tik vieneto kainą, bet ir realią vertę: kiek laiko dega įdėklas ir kiek kainuoja jo pakeitimas. Kartais brangesnė žvakė su ilgiau degančiu įdėklu ir tvirtesniu korpusu atsieina pigiau nei keli pigūs variantai, kuriuos tenka dažnai keisti.

    Taip pat pravartu įvertinti, kur laikysite žvakes iki Vėlinių, kad jos nesuskiltų ir nesusibraižytų, ypač stiklinės. O perkant vietoje, prieš mokant verta akimis palyginti kelis panašius modelius skirtinguose prekystaliuose, nes kainų skirtumai kartais būna didesni nei tikimasi.