Europos Sąjunga ir Kinija po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasiekė prekybos susitarimą, kuris turėtų sumažinti tiesioginio prekybos karo riziką. Tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama, kad trumpalaikė ramybė gali kainuoti politinį ryžtą toliau griežtinti poziciją Pekino atžvilgiu.
Europos Komisija susitarimą pristato kaip pirmąjį etapą platesniame procese, kuriuo siekiama perbalansuoti prekybos santykius. ES jau kurį laiką akcentuoja didelį prekybos deficitą su Kinija ir spaudimą Europos pramonei, kurį kelia sparčiai augantys importo srautai.
Pagal susitarimą Kinija įsipareigojo riboti hibridinių automobilių eksportą į ES, o taip pat sušvelninti retųjų žemių licencijavimo apribojimus. Mainais ES sutiko su šalims priskirtomis kvotomis, kurios leistų į Europos rinką per metus įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių ketverių metų laikotarpiu, numatant 6 proc. metinį koregavimo tempą.
ES pareigūnai pabrėžia, kad šis sprendimas reikšmingai apkarpytų dabartines eksporto apimtis ir suteiktų atokvėpį Europos automobilių sektoriui, ypač Vokietijos gamintojams, kurie pastaraisiais metais susiduria su aštria konkurencija. Kita vertus, dalis Briuselio diplomatų baiminasi, kad kompromisas gali sumažinti skubą kurti naujas apsaugos priemones prieš, ES vertinimu, iškraipytą konkurenciją.
„Tai gana geras susitarimas, bet bijau, kad Europos Vadovų Taryboje jis gali sukelti atsipalaidavimą“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.
Susitarimas pasiektas politiniame fone, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino kurti naują ES prekybos gynybos instrumentą, skirtą sistemingai reaguoti į rinkos iškraipymus. Briuselyje šią savaitę ES lyderiai Kinijos klausimą aptaria aukščiausiu lygiu, todėl susitarimo poveikis bendrai strategijai vertinamas ypač atidžiai.
Ekonominiu požiūriu susitarimas sprendžia tik dalį problemos. Kinijos automobilių eksportas į ES vertinamas maždaug 15 000 000 000 eurų, kai bendras dvišalis ES prekybos deficitas su Kinija yra kelis kartus didesnis, todėl vien automobilių segmentas esminių disproporcijų nepanaikina.
Europos Komisija taip pat nurodo išsiderėjusi tarifų liberalizacija kai kurioms prekių grupėms, tarp jų automobilių dalims, avalynei, ledams ir alyvuogių aliejui, o sutaupytos muito išlaidos, Komisijos skaičiavimu, turėtų siekti bent 225 000 000 eurų. Vis dėlto Briuselyje pripažįstama, kad šie palengvinimai labiau simboliniai, nes platesnį prekybos disbalansą lemia struktūriniai veiksniai.
Derybų tęstinumas jau suplanuotas: ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ketina nuotoliniu būdu kalbėtis su Kinijos kolega 2027 metų sausį, o dar vienas politinių konsultacijų etapas numatomas 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad dabartinis susitarimas vertinamas kaip tarpinė stotelė, o ne galutinis sprendimas.
„Praėjusios savaitės susitarimas rodo, kad kinai pradeda rimtai vertinti Europą ir supranta, jog čia yra rimta politinė, o ne tik ekonominė problema“, – sakė Peteris Chase’as.
Lygiagrečiai Europos Komisija žada iki tradicinio gruodžio mėnesio ES vadovų susitikimo pateikti pasiūlymus dėl naujo mechanizmo, kuris padėtų nuosekliau atsakyti į rinkos iškraipymus. Ši iniciatyva siejama su platesne ES prekybos gynybos priemonių peržiūra, apimančia ir idėjas, kaip skatinti tiekimo grandinių diversifikavimą bei stiprinti solidarumą, jei atskiros valstybės narės susidurtų su prekybos atsakomosiomis priemonėmis.
Komisijos viduje taip pat primenama, kad ES jau turi nemažai veikiančių instrumentų, įskaitant antidempingo priemones, investicijų patikrą ir antispraudimo priemonę, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta praktikoje. Pagrindinis klausimas, kuris dabar kyla Briuselyje, ar politinė valia šiuos įrankius naudoti ir toliau stiprinti sistemą išliks tokia pati, kai tiesioginė įtampa su Pekinu laikinai sumažėjo.