CP v2

Tag: Prekybos karai

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.

  • JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešnagės Indijoje metu dar kartą grįžo prie ambicingo Delyje skambančio pažado per artimiausius penkerius metus įsigyti amerikietiškų prekių už maždaug 460 mlrd. eurų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas energetikos, technologijų ir žemės ūkio sektorius.

    Tokia formuluotė Indijos ir JAV santykiuose pasikartoja jau ne pirmą kartą. Dar 2025 metais Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas ir Narendra Modi kalbėjo apie tikslą iki 2030 metų pakelti dvišalę prekybą iki 460 mlrd. eurų, nors tuo metu JAV eksportas į Indiją siekė gerokai mažesnį mastą.

    Pažadas, kuris kartojamas

    Vėliau, derantis dėl laikinosios prekybos sutarties gairių, Indija vėl įsipareigojo siekti 460 mlrd. eurų apimties pirkimų per penkerius metus. Mainais Vašingtonas signalizavo apie mažesnius muitus daliai Indijos eksporto, o derybų fone nuskambėjo ir lūkestis mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos.

    Vis dėlto JAV vidaus teisiniai ginčai dėl tarifų politikos įnešė neapibrėžtumo. Po teismo sprendimų Vašingtonas ėmė remtis 1974 metų Prekybos įstatymo nuostatomis ir įvedė vienodą 10 proc. tarifą visiems prekybos partneriams, kuris, kaip skelbta, gali galioti iki 2026 metų liepos pabaigos.

    Energija ir kritinės žaliavos

    Rubio susitikimuose su Modi ir Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru ryškiausiai skambėjo energetinio saugumo klausimai. Indija ieško alternatyvų dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir rizikų laivybai, todėl JAV siūlo didinti naftos ir dujų tiekimą bei taip diversifikuoti importą.

    Kita svarbi kryptis – kritinės žaliavos ir pažangios technologijos, įskaitant tiekimo grandines retiesiems metalams bei aukštos klasės lustams. Tai siejama su abiejų šalių noru mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir sustiprinti gamybos bei gynybos pramonės atsparumą.

    Kiek realus 460 mlrd. eurų tikslas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į aritmetiką: jei Indija realiai pirktų amerikietiškų prekių už 460 mlrd. eurų per penkerius metus, tai reikštų apie 92 mlrd. eurų kasmet. Tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė apimtis, nei pastaraisiais metais minėtas faktinis JAV prekių importo į Indiją lygis.

    Indijos ekonomikos fonas taip pat sudėtingas: pranešta apie mažėjusias šalies užsienio valiutos atsargas, spaudimą rupijai ir užsienio investuotojų pasitraukimą, kurį stiprina infliacijos rizika bei brangstanti nafta. Tokiose sąlygose didelio masto importo plėtra gali tapti ne tik politiniu, bet ir makroekonominiu iššūkiu.

    „Kad toks įsipareigojimas taptų realybe, Indijai tektų kasmet sugerti apie 92 mlrd. eurų JAV prekių – tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį tempą“, – teigiama Indijos žiniasklaidos analizėse.

    Nors Rubio vizitas buvo pristatomas kaip pažangos ženklas, galutinės visapusiškos prekybos sutarties per jį nebuvo paskelbta. Dėl to 460 mlrd. eurų pažadas kol kas labiau primena politinę kryptį ir derybinį svertą, o ne jau aiškiai suplanuotą pirkimų programą su konkrečiais terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams ir kainoms

    Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė ketinantis nuo kitos savaitės padidinti muitus Europos Sąjungos lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams, įvežamiems į JAV. Pasak jo, tarifas esą kiltų iki 25 proc., argumentuojant, kad ES neva nevisiškai laikosi sutartos prekybos tvarkos.

    „Su malonumu pranešu, kad kitą savaitę padidinsiu muitus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kartu jis pasiūlė alternatyvą: jei Europos gamintojai automobilius ir sunkvežimius gamintų JAV gamyklose, muitai nebūtų taikomi. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, toks žingsnis galėtų tapti nauju spaudimo instrumentu derybose ir padidinti neapibrėžtumą pasaulio ekonomikai jautriu metu.

    Kas sutarta dėl ES ir JAV prekybos?

    Priminta, kad 2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl ES ir JAV prekybos susitarimo. Jame numatyta, kad muitai daugumai prekių sudarytų 15 proc., įskaitant automobilius.

    Europos Komisijos vertinimu, toks režimas Europos automobilių gamintojams būtų leidęs sutaupyti apie 500–600 mln. eurų per mėnesį. Tuo metu „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 metais ES ir JAV prekių prekybos vertė siekė apie 1 700 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 4 600 000 000 eurų per dieną.

    Ką reikštų 25 proc. muitas?

    Jei 25 proc. tarifas būtų įvestas, jis pirmiausia smogtų automobilių eksportuotojams, kurių pardavimai JAV yra reikšmingi. Praktikoje tai dažnai reiškia spaudimą rinktis vieną iš kelių scenarijų: kelti galutines kainas, mažinti maržas arba spartinti gamybos perkėlimą į JAV.

    Vartotojams toks pokytis paprastai atsiliepia per kainą ir pasiūlos struktūrą, nes didesni muitai brangina importą ir keičia gamintojų modelių bei komplektacijų strategiją. Be to, rinkos dalyviai paprastai įskaičiuoja riziką iš anksto, todėl kainų korekcijos gali prasidėti dar iki formalaus sprendimo įsigaliojimo.

    Ar sprendimas jau priimtas?

    Kol kas oficialūs JAV institucijų veiksmai dėl naujo tarifo nebuvo patvirtinti, o spaudoje atkreiptas dėmesys, kad Donaldas Trumpas neretai skelbia griežtas žinutes socialiniuose tinkluose siekdamas derybinio efekto. Tuo pat metu ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius balandžio 24 dieną Vašingtone susitiko su JAV finansų sekretoriumi Scottu Bessentu ir viešai teigė besitikintis, kad JAV laikysis 2025 metais suderėto principo dėl ne didesnių kaip 15 proc. muitų daugumai prekių, įskaitant automobilius.

    Viešojoje erdvėje taip pat priminta, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio didžiąją dalį ankstesnių muitų, iki liepos galioja 10 proc. tarifas, o pasibaigus atskiroms prekybos praktikų patikroms jis galėtų grįžti prie 15 proc. lygio. Todėl grasinimas 25 proc. tarifu reikštų aiškų nukrypimą nuo anksčiau deklaruotos krypties.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.

  • Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Europos Komisijoje vis ryškiau formuojasi griežtesnis požiūris į Kiniją: augant įtampoms dėl prekybos ir pramonės konkurencingumo, Briuselis ima svarstyti priemones, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios pernelyg konfrontacinės. Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai taikyta pusiausvyra tarp konkurencijos, bendradarbiavimo ir atsargaus spaudimo ima braškėti.

    Gegužės 29 dieną 27 ES komisarai planuoja aptarti atnaujintą Kinijos strategiją. Diskusijų foną dar labiau kaitina Pekino signalai dėl galimų atsakomųjų veiksmų, kai ES svarsto pramonės politikos priemones, skirtas stiprinti gamybą Europoje ir griežtinti sąlygas investicijoms.

    Vokietijos signalas tapo lūžio tašku

    Vienu iš lūžio momentų Komisijoje įvardijami Vokietijos prekybos duomenys, parodę rekordinį deficito su Kinija mastą. Remiantis Vokietijos investicijų ir prekybos skatinimo agentūros GTAI skelbta informacija, deficitas pasiekė 87 mlrd. eurų, o tai sustiprino spaudimą ieškoti greitesnių apsaugos sprendimų.

    Šis skaičius svarbus ne vien kaip statistika: Vokietija ilgą laiką buvo viena iš ES valstybių, labiausiai rėmusių pragmatišką ekonominį dialogą su Pekinu. Vis dėlto didėjant konkurencijai jautriuose sektoriuose, Kinijos tema sparčiai kilo ir Vokietijos politinėje darbotvarkėje.

    Kodėl ES spaudimas didėja

    ES institucijose vis dažniau akcentuojama, kad pigių importo srautų poveikis pramonei didėja, ypač kai dalis pasaulinės perteklinės pasiūlos nukreipiama į Europą. Prancūzijos vyriausybės patariamoji institucija High Commission for Strategy and Planning yra perspėjusi, kad gamybos sąnaudų atotrūkis tarp Europos ir konkurentų daugelyje sričių siekia 30–40 proc., o kai kuriose nišose viršija 60 proc.

    Tokio masto skirtumai reiškia, kad tradicinės rinkos atvirumo taisyklės ne visada užtikrina sąžiningą konkurenciją. Dėl to Komisijoje stiprėja nuomonė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, privalo aiškiau naudoti savo ekonominę įtaką ir ginti pramonę.

    Antikoercijos instrumentas: galingas, bet politiškai sunkus

    Be įprastų prekybos gynybos priemonių, tokių kaip antidempingo ar antisubsidijų muitai, Briuselis vis aktyviau vertina Antikoercijos instrumentą. Ši priemonė priimta 2023 metais ir skirta reaguoti į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą, leidžiant taikyti platesnį atsaką: nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų ar kitų rinkos prieigos apribojimų.

    Instrumentas laikomas itin stipriu, tačiau iki šiol nebuvo pritaikytas praktiškai. Komisijai svarbu, kad jis būtų parengtas naudoti, jei ekonominis spaudimas didėtų, pavyzdžiui, paaštrėjus ginčams dėl pramonės politikos ar technologijų saugumo reikalavimų.

    Didžiausia kliūtis – vieningos ES pozicijos stoka

    Skirtingai nei įprastų prekybos gynybos tyrimų atveju, Antikoercijos instrumento aktyvavimui reikalinga kvalifikuota dauguma ES valstybių narių. Tai reiškia, kad sprendimas taps ne tik ekonominiu, bet ir aiškiai politiniu, o šalių pozicijos išlieka nevienodos.

    Viena vertus, dalis sostinių ragina tvirčiau reaguoti į ekonomines grėsmes ir industrijos silpnėjimą. Kita vertus, nemažai valstybių akcentuoja priklausomybes nuo Kinijos tiekimo grandinių, ypač baterijų, saulės modulių, elektronikos ir medicinos įrangos srityse, todėl staigus rinkos uždarymas būtų sunkiai įgyvendinamas.

    „Tai bus apie pripažinimą, kad yra problema ir kad reikia kažką daryti“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Komisijos atstovas Olof Gill yra pabrėžęs, kad prieš kalbant apie bet kokius naujus ilgalaikius susitarimus su Pekinu pirmiausia būtina, kad Kinija prasmingai spręstų ES keliamus klausimus dėl sąžiningos konkurencijos ir rinkos veikimo.