Tag: Prekybos karai

  • Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Otava gali atsigręžti į Kinijos automobilių gamintojus, jei derybos su JAV neapsaugos integruotos Šiaurės Amerikos automobilių pramonės.

    Apie tai, anot „Euronews“, M. Carney kalbėjo pirmadienį Pnompenyje (Kambodža), Frankofonijos viršūnių susitikimo metu, bendraudamas su žurnalistais. Jis pabrėžė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis išlieka prioritetas, tačiau jų baigtis gali pakeisti Kanados kryptį.

    Premjeras teigė, kad dėl JAV prekybos veiksmų žemyninė rinka tapo mažiau integruota. Jo vertinimu, Kanados automobilių pramonės darbuotojai ir gamyklos turi būti maksimaliai išnaudojami, o jei to nepavyks užtikrinti Šiaurės Amerikoje, atsiras „kitų galimybių“.

    M. Carney pridūrė, kad Kanada bet kuriuo atveju judės į priekį, o alternatyvos galėtų apimti ne tik Kinijos, bet ir Europos ar Japonijos gamintojus. Paklaustas, ar Kinijos investicijų galimybė yra svertas derybose su Vašingtonu, jis atsakė, kad tai „ne svertas“, o „veiksmas ir reakcija“.

    Susitikimas su Xi Jinpingu ir sąlygos investuotojams

    Premjero komentarai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki planuojamo susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene, kur, tikimasi, bus aptariama ir automobilių gamyba.

    M. Carney aiškiai nubrėžė, kad Kinijos dalyvavimas Kanados automobilių sektoriuje turėtų būti daugiau nei vien surinkimas: investicijos turėtų apimti reikšmingą gamybą Kanadoje, tinkamus darbo standartus ir ilgainiui augančias vietines tiekimo grandines.

    Taip pat jis paminėjo, jog tiekimo grandinėse turėtų atsirasti vietos Kanados kritiniams mineralams, naudojamiems elektromobilių gamyboje. Pasak premjero, vien „komplektinių automobilių“ surinkimo neužtektų – būtina reali gamybinė bazė.

    Muitai elektromobiliams ir kritika Ontarijuje

    Sausį M. Carney ir Xi Jinpingas susitarė, kad Kanados 100 proc. muitas Kinijoje pagamintiems elektromobiliams būtų sumažintas iki 6,1 proc. Susitarimas iš pradžių leistų įsivežti iki 49 000 automobilių per metus, o ši riba vėliau turėtų didėti.

    Mainais Pekinas sutiko mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus (canola). Tuo metu M. Carney sakė besitikintis, kad tokia tvarka pritrauks Kinijos investicijų į Kanados automobilių pramonę ir sukurs darbo vietų.

    Vis dėlto susitarimas sulaukė kritikos Ontarijuje – provincijoje, kuri laikoma Kanados automobilių gamybos centru. Ontarijo premjeras Doug Ford įspėjo, kad tai gali kelti grėsmę darbo vietoms ir rizikuoti Kanados prieiga prie JAV rinkos.

    Kodėl automobilių sektorius toks jautrus tarifams

    Kanados automobilių sektorius stipriai priklauso nuo tarpvalstybinės gamybos: „didysis Detroito trejetas“ – „Ford“, „General Motors“ ir „Stellantis“ – valdo gamyklas Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o detalės neretai sienas kerta kelis kartus, kol automobilis galutinai surenkamas.

    Donaldo Trumpo administracija ne kartą ragino gamintojus perkelti produkciją iš Kanados į JAV, o taikomi tarifai, pasak Kanados pusės, trikdė pramonės veiklą. Kanada neseniai grasino teisminiais veiksmais „Stellantis“ po to, kai bendrovė planuotą „Jeep Compass“ gamybą perkėlė iš Bremptono (Ontarijas) į Ilinojų ir sutiko parduoti sustabdytą Kanados surinkimo gamyklą.

    Anksčiau M. Carney Maniloje taip pat pabrėžė, kad bet koks prekybos susitarimas su Vašingtonu turi palikti Kanadai gyvybingą automobilių pramonę. Jis teigė su D. Trumpu ir aukštais JAV pareigūnais kalbėjęs ilgai, pažanga esą yra, tačiau nesutarimų dar išliko.

  • Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija grasina atsaku ES: Briuselis svarsto „išjungimo jungiklį“ prieš pigų importą

    Kinija perspėjo Europos Sąjungą, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Briuselis priims vienašales priemones prieš Kinijos interesus. Tokį signalą ketvirtadienį pasiuntė Kinijos ambasadorius ES Cai Run.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Europos Komisija rengia naują prekybos gynybos priemonę, vadinamą „išjungimo jungikliu“ (angl. kill-switch). Ji būtų skirta greitai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei dėl agresyvios prekybos politikos būtų smarkiai sutrikdyta rinka.

    Pasak ambasadoriaus, Kinija nepritaria ekonomikos ir prekybos klausimų „politizavimui“, saugumo sąvokos „išplėtimui“ ir spaudimui vienašalėmis priemonėmis. Jis pabrėžė, kad jei ES pasirinktų ribojančius ir diskriminacinius sprendimus, Pekinas „turės imtis atsakomųjų priemonių“, kad apgintų savo interesus.

    Diskusijos dėl tokio instrumento vyksta ES siekiant apsaugoti bendrąją rinką nuo pigesnio importo antplūdžio iš Kinijos ir mažinti įtampą, kylančią dėl augančio ES prekybos deficito su Pekinu.

    Komisijos planuojamas instrumentas

    Kaip skelbia „Euronews“, Europos Komisija šį „išjungimo jungiklį“ rengia kaip greitai pritaikomą priemonę tais atvejais, kai kitos valstybės politiniai ar ekonominiai veiksmai turi rimtų pasekmių ES rinkai.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Europos Parlamento nariams sakė, kad įrankis turėtų būti pristatytas iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai leistų ES reaguoti gerokai greičiau, įskaitant galimybę riboti importą į Europos Sąjungą.

    Nors priemonė pristatoma kaip netaikoma konkrečiai šaliai, tekste pabrėžiama, kad ji galėtų tiesiogiai paliesti Kinijos interesus. Kinijos gamintojams itin svarbi ES rinka su maždaug 450 mln. vartotojų, o Briuselis pastaruoju metu vis dažniau kalba apie perteklinės gamybos nukreipimą į Europą.

    Prancūzijos ir Vokietijos vaidmuo, derybų fonas

    Priemonės idėją spalio pradžioje aktyviai stūmė Prancūzija ir Vokietija. Straipsnyje teigiama, kad visos ES valstybės narės šiuo metu susiduria su prekybos deficitu su Pekinu, o augantis importas kai kuriose srityse kelia riziką ištisiems pramonės sektoriams.

    Tuo pat metu Briuselis ir Pekinas nuo birželio derasi dėl prekybos santykių subalansavimo. Komisija spalio 9 dieną pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą į ES, o techninio lygmens derybos tęsiasi ir dėl kitų sričių.

    Numatoma, kad kita M. Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybų sesija turėtų įvykti 2027 metų kovą.

    Galimos griežtesnės priemonės sektoriams

    ES lyderiai Komisijos taip pat prašė svarstyti papildomas priemones, įskaitant kvotas ir muitus, Kinijos chemijos ir mašinų pramonės produkcijai. Tekste teigiama, kad spaudimas ES rinkai kai kuriuose sektoriuose tampa sunkiai pakeliamas Europos gamintojams.

    M. Šefčovičius ne kartą akcentavo, kad dėl galimų tūkstančių darbo vietų praradimo ES ir Kinijos prekybos tema Europoje įgauna politinį svorį, o visuomenės lūkesčiai dėl sprendimų yra dideli.

    Komisija ir toliau taiko papildomus muitus tam tikroms kiniškoms prekėms po atskirų tyrimų, kuriuose vertinama, ar gamintojai nesinaudojo nesąžiningomis kainomis ar subsidijomis.

    Straipsnyje primenama, kad tai ne pirmas kartas, kai Kinija grasina ES atsakomosiomis priemonėmis: panašūs perspėjimai skambėjo ir dėl svarstomo Pramonės spartinimo akto, kuriuo siekiama riboti prieigą prie ES viešųjų pirkimų bei sugriežtinti investicijų sąlygas.

  • „Kärcher“ vadovas įspėja apie tobulą audrą Europai: biurokratija ir Kinija smaugia pramonę

    „Kärcher“ vadovas įspėja apie tobulą audrą Europai: biurokratija ir Kinija smaugia pramonę

    Įspėjimas dėl Europos pramonės

    Vokietijos valymo įrangos gamintojos „Kärcher“ generalinis direktorius Hartmutas Jenneris teigia, kad Europa ir ypač Vokietija atsidūrė ties tobulos audros riba. Pasak jo, geopolitinės krizės, prekybos įtampos ir vidaus sprendimų vilkinimas kelia realią deindustrializacijos grėsmę.

    H. Jenneris pabrėžia, kad eksportu orientuotoms Europos įmonėms ypač pavojingi staigūs ir sunkiai prognozuojami prekybos politikos pokyčiai. Jo vertinimu, tarifų grėsmė ir naujos prekybos kliūtys silpnina laisvosios prekybos pagrindus, o tai tiesiogiai atsiliepia investicijoms ir darbo vietoms.

    Kinijos subsidijos ir JAV barjerai

    Įmonės vadovas išskiria ir Kinijos technologinį šuolį, kuris, jo žodžiais, peržengė seną žemos savikainos gamybos modelį. Anot H. Jennerio, Kinija tampa agresyviu technologiniu konkurentu, galinčiu aplenkti Europos sektorius ateities srityse.

    Jis teigia, kad Kinijos kryptinga valstybės pramonės politika, subsidijos strateginiams sektoriams ir priemonės, didinančios kainų konkurencingumą, iškraipo rinką. Tokia aplinka, pasak jo, sukuria perteklinius pajėgumus ir sąlygas, kai sąžininga konkurencija tarptautinėje rinkoje tampa beveik neįmanoma.

    Šios rizikos sutampa su JAV protekcionizmo banga: didesni tarifai ar papildomi reikalavimai importui gali smogti Europos gamintojams, kurių dalis veiklos remiasi globaliomis tiekimo grandinėmis. Europos Komisija pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie ekonominį saugumą ir kritinių technologijų apsaugą, todėl prekybos politika tampa vis griežtesnė.

    Kodėl kalbama apie deindustrializaciją?

    H. Jenneris sako matantis ženklus, kad deindustrializacija nėra teorinė grėsmė, o jau vykstantis procesas. Jo teigimu, pramonės darbo vietų mažėjimas ir gamybos apimčių smukimas rodo, kad dalis gamybos keliasi į regionus, kur sąnaudos ir reguliavimas yra palankesni.

    Pasak jo, kai didžiuosiuose sektoriuose, pavyzdžiui, automobilių pramonėje ir gamyboje, derinami gamyklų uždarymai ar veiklos perkėlimas, tai tampa kritiniu signalų rinkiniu visai ekonomikai. Prie šių sprendimų prisideda brangstančios energijos, darbo ir administracinės išlaidos, kurios naujas investicijas Europoje daro mažiau patrauklias.

    Tai dera su platesnėmis tendencijomis: Europos pramonė vienu metu patiria energetikos transformacijos kainą, konkurenciją dėl investicijų su JAV ir Azija bei spaudimą greičiau diegti skaitmenizaciją. Dėl to įmonės vis dažniau vertina ne tik atlyginimus, bet ir leidimų greitį, mokesčių stabilumą bei reguliavimo nuspėjamumą.

    „Kärcher“ skaičiai ir investicijų kryptis

    „Kärcher“ įkurta 1935 metais, o H. Jenneris įmonei vadovauja nuo 2001 metų. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais jos apyvarta siekė beveik 3,5 milijardo eurų, o 86 proc. pardavimų sudarė užsienio rinkos.

    Įmonė veikia 87 šalyse ir visame pasaulyje turi apie 17 000 darbuotojų. „Kärcher“ taip pat teigia, kad daugiau nei 1 000 darbuotojų dirba mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, o prioritetai apima valymo robotiką, baterijų technologijas ir verslo procesų skaitmeninimą.

    Tokie sprendimai atspindi bendrą pramonės kryptį: automatizacija ir DI tampa būdu kompensuoti darbo jėgos trūkumą bei augančias sąnaudas. Vis dėlto įmonių vadovai vis dažniau pabrėžia, kad vien technologijų nepakanka, jei investicijas stabdo ilgi derinimai ir sudėtinga administracinė našta.

    Reformų receptas: mažiau popierių, daugiau darbo paskatų

    H. Jenneris ragina Vokietiją ir Europą imtis vadinamosios ekonominės formos programos. Jo teigimu, pernelyg griežtos taisyklės, pertekline laikoma biurokratija, aukštos energijos kainos ir augantys su darbo santykiais susiję kaštai silpnina konkurencingumą.

    Jis akcentuoja, kad įmonėms skiriami pinigai ir žmonių laikas neretai nukreipiami į dokumentavimą, o ne į pagrindinę veiklą ar inovacijas. Kaip vieną iš sprendimų jis mini administravimo aparato pokytį, kai institucijos veiktų kaip paslaugų teikėjos verslui, o procesai būtų spartinami pasitelkiant DI.

    Taip pat keliama darbo rinkos tema: pasak H. Jennerio, demografinės tendencijos reiškia, kad bendrai ekonomikoje gali tekti didinti darbo apimtį. Jo nuomone, tam reikėtų aiškių paskatų viršvalandžiams, lankstesnių darbo valandų sprendimų ir paprastesnių procedūrų pritraukiant kvalifikuotus specialistus.

    Galiausiai jis ragina Europos Sąjungą laikytis griežtesnės ir nuoseklesnės prekybos politikos, užtikrinančios vienodas taisykles visiems. Jo teigimu, laisva prekyba veikia tik tada, kai taisyklės taikomos vienodai, o jų pažeidimai sulaukia realių pasekmių.

    „Tikri pokyčiai prasideda galvoje, laikas veikti“, – sakė Hartmutas Jenneris.

  • ES ir Kinijos prekybos lūžis? EP vadovas ragina grįžti prie plataus susitarimo

    ES ir Kinijos prekybos lūžis? EP vadovas ragina grįžti prie plataus susitarimo

    Europos Sąjunga turėtų atgaivinti derybas su Kinija dėl plataus prekybos susitarimo, o ne apsiriboti atskirų sektorių sandoriais, teigia Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Jo vertinimu, fragmentuotos derybos nepadės iš esmės sumažinti įtampos ir spręsti ilgalaikių konkurencijos problemų.

    Ši pozicija išsakyta prieš planuojamą 12 europarlamentarų vizitą į Pekiną, kur numatyti susitikimai su Kinijos prekybos ministerijos atstovais ir Nacionalinio liaudies kongreso nariais. Taip pat planuojami pokalbiai su aukštųjų technologijų verslo atstovais Hangdžou mieste.

    Pastaruoju metu Briuselis ir Pekinas bandė mažinti trintį, tačiau Europos Parlamentas pabrėžia, kad vien sektorių susitarimai gali būti per siauri. ES akcentuoja, kad prekybos disbalansas išlieka didelis, o dalis rinkos iškraipymų paliečia ne vieną konkrečią pramonės šaką.

    Grįžimas prie investicijų darbotvarkės

    B. Lange siūlo į platesnę derybų darbotvarkę įtraukti ir investicijų temą, prisimenant anksčiau derėtą išsamų investicijų susitarimą. Šis susitarimas buvo įšaldytas 2021 metais, kai Europos Parlamentas sustabdė ratifikavimą po Kinijos atsakomųjų sankcijų, susijusių su ES sprendimais dėl žmogaus teisių.

    Pasak europarlamentaro, prasminga peržiūrėti bent investicinę dalį, jei abi pusės siekia greitesnės pažangos. Jo teigimu, nesibaigiančios derybos be aiškaus rezultato neturi prasmės, todėl reikalingas platesnis politinis susitarimas.

    „Reikia turėti kur kas išsamesnį susitarimą. Esu už tai, kad jo būtų siekiama gana greitai, nes derybos be pabaigos neturi prasmės“, – sakė Berndas Lange.

    Ne tik automobiliai: problema platesnė

    Spalio 9 dieną ES ir Kinija pasiekė susitarimą dėl hibridinių automobilių, tačiau dalis politikų jį vadina tik pirmu žingsniu. Europos Komisija šį susitarimą pristatė kaip pradinį etapą, numatant, kad techninės derybos tęsis iki kitų politinių pokalbių, planuojamų 2027 metų kovą.

    Pagal paskelbtas sąlygas, numatyta šaliai priskirta metinė kvota, leidžianti į ES rinką įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių, su 6 proc. metiniu koregavimu. Kinija taip pat įsipareigojo per ketverius metus perpus sumažinti hibridinių automobilių eksportą į ES.

    Tačiau europarlamentarai pabrėžia, kad problema gali būti horizontali, o ne vien sektorių. Prancūzijos europarlamentaras Pascalis Canfinas, taip pat vykstantis į Kiniją, įspėja, kad atskiros pramonės šakos nėra vienintelė rizika, nes poveikį gali jausti platesnis Europos gamintojų spektras.

    „Esame atviri deryboms sektorius po sektoriaus, bet kartu matome, kad grėsmė nėra vien sektorinė. Tai rizika dėl horizontalių nesąžiningų praktikų, kurios gali labai pakenkti mūsų pramonei“, – sakė Pascalis Canfinas.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas išskiria kelis klausimus, kurie, jo nuomone, turėtų atsirasti būsimame susitarime. Tarp jų minimi Kinijos eksporto ribojimai, įskaitant licencijavimo reikalavimus retųjų žemių tiekimui, kurie svarbūs Europos pramonei ir aukštosioms technologijoms.

    Taip pat keliamos abejonių dėl subsidijų praktikos chemijos ir mašinų gamybos sektoriuose bei viešųjų pirkimų sąlygų, kai ES bendrovių pasiūlymams, pasak europarlamentarų, gali būti taikomi papildomi kainų priedai. ES institucijos savo ruožtu balansuoja tarp dialogo su Pekinu ir prekybos gynybos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vietos gamintojus.

    Ši dinamika atsispindi ir valstybių narių požiūriuose: dalis šalių ragina griežčiau reaguoti į konkurencinį spaudimą, kitos, pavyzdžiui, Ispanija, linkusios švelninti toną, siekdamos pritraukti Kinijos investicijų. Artimiausi susitikimai Kinijoje turėtų parodyti, ar įmanoma grįžti prie platesnės darbotvarkės be naujos eskalacijos.

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Milžiniški grąžinimai po teismo sprendimo

    JAV administracija per muitinės institucijas verslui jau grąžino apie 86,6 mlrd. eurų vadinamųjų Liberation Day muitų. Tokį mastą rodo teismui pateikti JAV muitinės ir sienos apsaugos dokumentai.

    Grąžintos sumos sudaro maždaug 60 proc. visų pagal šią iniciatyvą surinktų muitų. Iš viso, viešai skelbtais duomenimis, buvo surinkta apie 143 mlrd. eurų.

    Dar dešimtys milijardų eurų pakibo ore

    Prekybos institucijos šiuo metu dar vertina galimų grąžinimų prašymus, kurių apimtis siekia apie 25,1 mlrd. eurų. Be to, maždaug 1,4 mlrd. eurų grąžinimai stringa dėl to, kad dalis importuotojų nepateikė banko duomenų.

    JAV verslui buvo atidarytas specialus prašymų teikimo kanalas, kad įmonės galėtų greičiau atgauti neteisėtais pripažintus mokesčius. Iki jo starto jau buvo pateikta tinkamų reikalavimų su palūkanomis už maždaug 110 mlrd. eurų.

    Kodėl muitai pripažinti neteisėtais

    Grąžinimų banga kilo po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad prezidentas viršijo Kongreso kompetenciją nustatyti mokesčius. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucija nesuteikė pagrindo šiems importo mokesčiams įvesti.

    Muitai buvo įvesti remiantis 1977 metais priimtu Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu, kuris leidžia reguliuoti prekybą ekstremalių situacijų metu. Tačiau teismas išaiškino, kad ši teisė savaime nereiškia įgaliojimo nustatyti muitus kaip mokestinę priemonę.

    Kas realiai sumoka už muitus

    Nors politinėje retorikoje muitai dažnai pristatomi kaip spaudimas užsienio valstybėms, praktikoje juos pirmiausia sumoka importuotojai, kai prekės pasiekia muitinę. Dėl to dalis kaštų persikelia į vidaus rinką ir atsispindi kainose vartotojams.

    Dideli grąžinimai gali trumpam pagerinti įmonių pinigų srautus, tačiau verslas pabrėžia, kad didžiausia rizika yra ne vien sumos, o nenuspėjamumas. Kai muitų politika dažnai keičiasi, įmonėms sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, atsargas ir kainodarą.

    „Muitai teoriškai skirti spausti užsienį, bet praktikoje smogia vietos importuotojams ir kainoms parduotuvėse“, – sakė prekybos teisės ekspertas, komentavęs teismo dokumentus.

    Tuo pat metu administracija ir toliau remiasi tarifais kaip ekonominio spaudimo priemone, skelbdama naujus tarifus atskiriems partneriams. Analitikai pabrėžia, kad tokie sprendimai didina teisinę riziką, nes įmonės vis aktyviau ginčija tarifų pagrįstumą teismuose.

  • ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    Kaip keičiasi prekybos frontas

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.

    Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.

    Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos

    Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.

    Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.

    Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.

    Kodėl ES priemonės stringa

    Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.

    Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.

    Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams

    Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.

    Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.

    „Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.

    Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.

    Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.