CP v2

Tag: Prekybos karai

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Milžiniški grąžinimai po teismo sprendimo

    JAV administracija per muitinės institucijas verslui jau grąžino apie 86,6 mlrd. eurų vadinamųjų Liberation Day muitų. Tokį mastą rodo teismui pateikti JAV muitinės ir sienos apsaugos dokumentai.

    Grąžintos sumos sudaro maždaug 60 proc. visų pagal šią iniciatyvą surinktų muitų. Iš viso, viešai skelbtais duomenimis, buvo surinkta apie 143 mlrd. eurų.

    Dar dešimtys milijardų eurų pakibo ore

    Prekybos institucijos šiuo metu dar vertina galimų grąžinimų prašymus, kurių apimtis siekia apie 25,1 mlrd. eurų. Be to, maždaug 1,4 mlrd. eurų grąžinimai stringa dėl to, kad dalis importuotojų nepateikė banko duomenų.

    JAV verslui buvo atidarytas specialus prašymų teikimo kanalas, kad įmonės galėtų greičiau atgauti neteisėtais pripažintus mokesčius. Iki jo starto jau buvo pateikta tinkamų reikalavimų su palūkanomis už maždaug 110 mlrd. eurų.

    Kodėl muitai pripažinti neteisėtais

    Grąžinimų banga kilo po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad prezidentas viršijo Kongreso kompetenciją nustatyti mokesčius. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucija nesuteikė pagrindo šiems importo mokesčiams įvesti.

    Muitai buvo įvesti remiantis 1977 metais priimtu Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu, kuris leidžia reguliuoti prekybą ekstremalių situacijų metu. Tačiau teismas išaiškino, kad ši teisė savaime nereiškia įgaliojimo nustatyti muitus kaip mokestinę priemonę.

    Kas realiai sumoka už muitus

    Nors politinėje retorikoje muitai dažnai pristatomi kaip spaudimas užsienio valstybėms, praktikoje juos pirmiausia sumoka importuotojai, kai prekės pasiekia muitinę. Dėl to dalis kaštų persikelia į vidaus rinką ir atsispindi kainose vartotojams.

    Dideli grąžinimai gali trumpam pagerinti įmonių pinigų srautus, tačiau verslas pabrėžia, kad didžiausia rizika yra ne vien sumos, o nenuspėjamumas. Kai muitų politika dažnai keičiasi, įmonėms sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, atsargas ir kainodarą.

    „Muitai teoriškai skirti spausti užsienį, bet praktikoje smogia vietos importuotojams ir kainoms parduotuvėse“, – sakė prekybos teisės ekspertas, komentavęs teismo dokumentus.

    Tuo pat metu administracija ir toliau remiasi tarifais kaip ekonominio spaudimo priemone, skelbdama naujus tarifus atskiriems partneriams. Analitikai pabrėžia, kad tokie sprendimai didina teisinę riziką, nes įmonės vis aktyviau ginčija tarifų pagrįstumą teismuose.

  • ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    Kaip keičiasi prekybos frontas

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.

    Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.

    Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos

    Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.

    Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.

    Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.

    Kodėl ES priemonės stringa

    Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.

    Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.

    Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams

    Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.

    Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.

    „Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.

    Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.

    Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.

  • JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešnagės Indijoje metu dar kartą grįžo prie ambicingo Delyje skambančio pažado per artimiausius penkerius metus įsigyti amerikietiškų prekių už maždaug 460 mlrd. eurų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas energetikos, technologijų ir žemės ūkio sektorius.

    Tokia formuluotė Indijos ir JAV santykiuose pasikartoja jau ne pirmą kartą. Dar 2025 metais Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas ir Narendra Modi kalbėjo apie tikslą iki 2030 metų pakelti dvišalę prekybą iki 460 mlrd. eurų, nors tuo metu JAV eksportas į Indiją siekė gerokai mažesnį mastą.

    Pažadas, kuris kartojamas

    Vėliau, derantis dėl laikinosios prekybos sutarties gairių, Indija vėl įsipareigojo siekti 460 mlrd. eurų apimties pirkimų per penkerius metus. Mainais Vašingtonas signalizavo apie mažesnius muitus daliai Indijos eksporto, o derybų fone nuskambėjo ir lūkestis mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos.

    Vis dėlto JAV vidaus teisiniai ginčai dėl tarifų politikos įnešė neapibrėžtumo. Po teismo sprendimų Vašingtonas ėmė remtis 1974 metų Prekybos įstatymo nuostatomis ir įvedė vienodą 10 proc. tarifą visiems prekybos partneriams, kuris, kaip skelbta, gali galioti iki 2026 metų liepos pabaigos.

    Energija ir kritinės žaliavos

    Rubio susitikimuose su Modi ir Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru ryškiausiai skambėjo energetinio saugumo klausimai. Indija ieško alternatyvų dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir rizikų laivybai, todėl JAV siūlo didinti naftos ir dujų tiekimą bei taip diversifikuoti importą.

    Kita svarbi kryptis – kritinės žaliavos ir pažangios technologijos, įskaitant tiekimo grandines retiesiems metalams bei aukštos klasės lustams. Tai siejama su abiejų šalių noru mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir sustiprinti gamybos bei gynybos pramonės atsparumą.

    Kiek realus 460 mlrd. eurų tikslas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į aritmetiką: jei Indija realiai pirktų amerikietiškų prekių už 460 mlrd. eurų per penkerius metus, tai reikštų apie 92 mlrd. eurų kasmet. Tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė apimtis, nei pastaraisiais metais minėtas faktinis JAV prekių importo į Indiją lygis.

    Indijos ekonomikos fonas taip pat sudėtingas: pranešta apie mažėjusias šalies užsienio valiutos atsargas, spaudimą rupijai ir užsienio investuotojų pasitraukimą, kurį stiprina infliacijos rizika bei brangstanti nafta. Tokiose sąlygose didelio masto importo plėtra gali tapti ne tik politiniu, bet ir makroekonominiu iššūkiu.

    „Kad toks įsipareigojimas taptų realybe, Indijai tektų kasmet sugerti apie 92 mlrd. eurų JAV prekių – tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį tempą“, – teigiama Indijos žiniasklaidos analizėse.

    Nors Rubio vizitas buvo pristatomas kaip pažangos ženklas, galutinės visapusiškos prekybos sutarties per jį nebuvo paskelbta. Dėl to 460 mlrd. eurų pažadas kol kas labiau primena politinę kryptį ir derybinį svertą, o ne jau aiškiai suplanuotą pirkimų programą su konkrečiais terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • JAV svarsto iki 25 proc. muitus ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams

    JAV signalas Europai

    Jungtinės Valstijos svarsto padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc., nors tuo pat metu vyksta derybos su Europos partneriais. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris, akcentuodamas, kad automobilių muitai tėra viena platesnio prekybinio ginčo dalių.

    Pasak jo, Vašingtonas sieja galimą sprendimą su neva per lėtai įgyvendinamais ankstesniais abipusiais įsipareigojimais ir reguliaciniais klausimais. Greeris teigė, kad per savaitgalį bendravo su Europos ir Vokietijos pareigūnais, aiškindamas JAV poziciją ir primindamas derybose aptartas sąlygas.

    Kas būtų paveikta labiausiai?

    25 proc. muitas automobiliams reikštų pastebimai brangesnį ES gamintojų eksportą į JAV, ypač aukštesnės vertės segmentuose, kur kainos jautrumas pirkėjams vis tiek išlieka. Tokios priemonės paprastai didina spaudimą peržiūrėti kainodarą, akcijų strategijas ir tiekimo grandines, o dalis kaštų gali būti perkelta galutiniam vartotojui.

    Europos automobilių pramonė JAV rinkoje remiasi tiek tiesioginiu eksportu, tiek gamyba vietoje, tačiau muitai dažniausiai labiausiai smogia tiems modeliams ir komplektacijoms, kurios įvežamos iš ES. Papildoma rizika išryškėja ir tiekėjams, nes automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su detalių, logistikos ir paslaugų sektoriumi.

    Europos Komisija: ramybė, bet yra priemonių

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier pareiškė, kad Komisija reaguoja ramiai ir toliau laikosi pozicijos, jog ES yra patikimiausias partneris, o susitarimai su ja yra įgyvendinami nuosekliai. Kartu pabrėžta, kad prireikus ES turi galimybių ginti savo interesus.

    „Tai nieko nepakeitė iš mūsų pusės. Kodėl? Nes esame patikimiausias partneris pasaulyje. Kai pasirašai susitarimą su ES, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko susitarta“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat signalizuoja, kad muitų tema nėra vien techninis klausimas, o derybų dėl platesnio prekybinio paketo dalis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu sprendimai gali priklausyti nuo politinių kompromisų, o rinkos dalyviai turės vertinti padidėjusį neapibrėžtumą planuodami eksportą ir investicijas.

    Kol kas galutinių dokumentų dėl muitų padidinimo nėra, tačiau pati vieša komunikacija jau veikia lūkesčius: automobilių gamintojai ir investuotojai paprastai įskaičiuoja tarifų riziką į prognozes, o tai gali atsiliepti ir užsakymų planavimui, ir tiekimo sutarčių sąlygoms.

  • Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: ką tai reikštų Europos gamintojams ir kainoms

    Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė ketinantis nuo kitos savaitės padidinti muitus Europos Sąjungos lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams, įvežamiems į JAV. Pasak jo, tarifas esą kiltų iki 25 proc., argumentuojant, kad ES neva nevisiškai laikosi sutartos prekybos tvarkos.

    „Su malonumu pranešu, kad kitą savaitę padidinsiu muitus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kartu jis pasiūlė alternatyvą: jei Europos gamintojai automobilius ir sunkvežimius gamintų JAV gamyklose, muitai nebūtų taikomi. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, toks žingsnis galėtų tapti nauju spaudimo instrumentu derybose ir padidinti neapibrėžtumą pasaulio ekonomikai jautriu metu.

    Kas sutarta dėl ES ir JAV prekybos?

    Priminta, kad 2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl ES ir JAV prekybos susitarimo. Jame numatyta, kad muitai daugumai prekių sudarytų 15 proc., įskaitant automobilius.

    Europos Komisijos vertinimu, toks režimas Europos automobilių gamintojams būtų leidęs sutaupyti apie 500–600 mln. eurų per mėnesį. Tuo metu „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 metais ES ir JAV prekių prekybos vertė siekė apie 1 700 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 4 600 000 000 eurų per dieną.

    Ką reikštų 25 proc. muitas?

    Jei 25 proc. tarifas būtų įvestas, jis pirmiausia smogtų automobilių eksportuotojams, kurių pardavimai JAV yra reikšmingi. Praktikoje tai dažnai reiškia spaudimą rinktis vieną iš kelių scenarijų: kelti galutines kainas, mažinti maržas arba spartinti gamybos perkėlimą į JAV.

    Vartotojams toks pokytis paprastai atsiliepia per kainą ir pasiūlos struktūrą, nes didesni muitai brangina importą ir keičia gamintojų modelių bei komplektacijų strategiją. Be to, rinkos dalyviai paprastai įskaičiuoja riziką iš anksto, todėl kainų korekcijos gali prasidėti dar iki formalaus sprendimo įsigaliojimo.

    Ar sprendimas jau priimtas?

    Kol kas oficialūs JAV institucijų veiksmai dėl naujo tarifo nebuvo patvirtinti, o spaudoje atkreiptas dėmesys, kad Donaldas Trumpas neretai skelbia griežtas žinutes socialiniuose tinkluose siekdamas derybinio efekto. Tuo pat metu ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius balandžio 24 dieną Vašingtone susitiko su JAV finansų sekretoriumi Scottu Bessentu ir viešai teigė besitikintis, kad JAV laikysis 2025 metais suderėto principo dėl ne didesnių kaip 15 proc. muitų daugumai prekių, įskaitant automobilius.

    Viešojoje erdvėje taip pat priminta, kad po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio didžiąją dalį ankstesnių muitų, iki liepos galioja 10 proc. tarifas, o pasibaigus atskiroms prekybos praktikų patikroms jis galėtų grįžti prie 15 proc. lygio. Todėl grasinimas 25 proc. tarifu reikštų aiškų nukrypimą nuo anksčiau deklaruotos krypties.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.