CP v2

Tag: Prekybos susitarimas

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • Japonija žada 510 mlrd. eurų investicijų JAV: kas slepiasi už prekybos susitarimo su Trumpu

    Japonija tvirtina daranti pažangą įgyvendinant įsipareigojimą investuoti į JAV ekonomiką apie 510 mlrd. eurų. Apie tai kalbėjo Japonijos prekybos ministras Akazawa Resei, po derybų Vašingtone aptaręs investicijų planą, susietą su abiejų šalių prekybos susitarimu.

    Ministras pabrėžė, kad Tokijas ir Vašingtonas tęs koordinavimą, tačiau detalių apie kitą investicijų etapą kol kas neatskleidė. Pasak jo, derybose vis daugiau vietos užima dirbtinis intelektas ir pažangios mikroschemų technologijos, kurios laikomos strategiškai svarbiomis abiem pusėms.

    Susitarimas: tarifai ir investicijos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų liepos pabaigoje paskelbė apie pasirašytą Vašingtono ir Tokijo prekybos susitarimą. Jo esmė – sutarti dėl muitų režimo ir kartu įtvirtinti didelio masto Japonijos kapitalo nukreipimą į JAV pramonę bei energetiką.

    Akazawa Resei taip pat akcentavo, kad neturėtų atsirasti naujų muitų, kurie nebūtų numatyti pačiame susitarime. Tai svarbu verslui, nes papildomi tarifai reikštų didesnę kainų riziką tiekimo grandinėse ir mažesnį investicijų prognozuojamumą.

    Kur keliauja pinigai?

    Pirmasis įvardytas investicijų etapas siekė apie 33 mlrd. eurų ir buvo nukreiptas į dujų bei kasybos sektorius. Antrasis etapas – apie 68 mlrd. eurų – numatytas branduolinės energetikos projektams Tenesio ir Alabamos valstijose, taip pat dujų elektrinėms Pensilvanijoje ir Teksase.

    Japonijos pusė leidžia suprasti, kad tolesnės investicijų kryptys gali apimti aukštųjų technologijų gamybą, duomenų centrų plėtrą ir puslaidininkių ekosistemą. Pastaruoju metu šios sritys vis dažniau siejamos ne tik su ekonominiais, bet ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl detalės derinamos itin atsargiai.

  • ES ir Meksika atnaujino prekybos susitarimą: ko tikėtis verslui ir vartotojams Europoje

    ES ir Meksika atnaujino prekybos susitarimą: ko tikėtis verslui ir vartotojams Europoje

    Europos Sąjunga ir Meksika pasirašė modernizuotą prekybos susitarimą, kuriuo atnaujinamos prieš du dešimtmečius sutartos taisyklės. Dokumentą Meksike vykusiame ES–Meksikos viršūnių susitikime pasirašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum.

    Naujas susitarimas pristatomas kaip abiejų pusių bandymas diversifikuoti prekybą ir sumažinti priklausomybę nuo didžiųjų partnerių, ypač JAV ir Kinijos. Šis žingsnis žengiamas geopolitiniam neapibrėžtumui augant ir pasaulio tiekimo grandinėms persitvarkant.

    „Europos Sąjunga ir Meksika yra įsipareigojusios glaudžiai strateginei partnerystei“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal atnaujintas nuostatas ES siekia platesnių galimybių eksportuoti į Meksiką, ypač žemės ūkio ir maisto produktus, farmaciją bei pramonės įrangą. Tuo pat metu Meksikai atsiveria didesnis priėjimas prie ES rinkos tokiems produktams kaip kava, vaisiai, šokoladas ir agavų sirupas.

    Europos Komisijos pateikiami duomenys rodo, kad Meksika yra antra pagal svarbą ES prekybos partnerė Lotynų Amerikoje. Prekyba prekėmis tarp ES ir Meksikos 2025 metais siekė apie 86,8 mlrd. eurų, o paslaugų mainai 2024 metais sudarė apie 29,7 mlrd. eurų.

    Vis dėlto šie skaičiai gerokai mažesni nei Meksikos ekonominiai ryšiai su kaimyne JAV, kuri išlieka didžiausia abiejų šalių prekybos partnerė. Būtent todėl ES susitarimą pristato kaip platesnės strategijos dalį, kuria siekiama stiprinti pozicijas Lotynų Amerikoje ir kurti alternatyvias eksporto kryptis.

    „Augant pasauliniam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga ir Meksika renkasi atvirumą, partnerystę ir ambiciją“, – sakė ES prekybos komisaras Maroš Šefčovič.

    Komisijos teigimu, sutartis svarbi ir verslo ekosistemai: į Meksiką eksportuoja dešimtys tūkstančių Europos įmonių, o šalyje veikia tūkstančiai ES kapitalo bendrovių. Tikimasi, kad aiškesnės ir atnaujintos taisyklės sumažins administracinę naštą, padės užtikrinti didesnį teisinį apibrėžtumą ir paskatins naujas investicijas.

    Dar viena susitarimo dalis susijusi su geografinėmis nuorodomis ir rinkos apsauga: numatoma saugoti šimtus europinių ir kelias dešimtis meksikietiškų geografinių nuorodų. Taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo kryptis, kuri dažnai laikoma vienu jautriausių dvišalių prekybos derybų klausimų.

    ES taip pat pabrėžia, kad susitarimas turėtų išvengti dalies kritikos, kurią Europoje sukėlė susitarimas su Mercosur šalimis. Briuselis tvirtina, kad jautriausių žemės ūkio produktų importas išlieka kontroliuojamas taikant tarifines kvotas, todėl poveikis ūkininkams turėtų būti labiau valdomas.

    Šis žingsnis dera su platesniu ES tikslu stiprinti prekybos ryšius Lotynų Amerikoje, kur per pastarąjį dešimtmetį smarkiai augo Kinijos ekonominė įtaka. Atnaujintas ES–Meksikos susitarimas, kartu su kitais regioniniais susitarimais, turėtų prisidėti prie labiau subalansuoto ES ekonominio dalyvavimo regione.

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    ES ir JAV prekybos susitarimas artėja prie finišo: kaip Briuselis bando jį apsaugoti nuo Trumpo

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo dėl transatlantinio prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau svarbiausias iššūkis dabar – nebe susitarti su Vašingtonu, o rasti formulę, kuri išlaikytų politinius ginčus pačioje ES. Šią savaitę Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybininkai renkasi Strasbūre, siekdami užbaigti kompromisą.

    Diskusijų esmė – kaip vadinamąjį susitarimą padaryti atsparų JAV vidaus politikos posūkiams ir galimiems prezidento Donaldo Trumpo sprendimams. Europos Parlamentas siekia daugiau saugiklių, kad ES įsipareigojimai mažinti muitus JAV prekėms būtų aiškiai susieti su JAV įsipareigojimu riboti muitus daugumai ES eksporto iki 15 proc.

    „Per pastarąsias dienas vyko daug diskusijų ir apmąstymų, ir aš gana optimistiškas, kad rasime tvirtą kompromisą, kuris atitiks Europos interesą ir būtų atsparus Trumpo sprendimams“, – sakė Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Europos Parlamente centro kairės, liberalų ir žaliųjų grupės anksčiau kelis kartus stabdė greitą pritarimą, prašydamos aiškių mechanizmų, kurie leistų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV neįvykdytų savo dalies. Tuo pat metu dalis valstybių narių ir Europos Komisija ragina užbaigti procesą kuo greičiau, baiminantis galimo JAV atsako.

    Įtampą didina ir grasinimai didinti muitus Europos automobiliams, jei ES iki nustatyto termino nepasieks susitarimo dėl įgyvendinimo. Ši rizika ypač jautri eksportuojančioms ES ekonomikoms, nes automobilių sektorius tiesiogiai priklauso nuo stabilios prieigos prie JAV rinkos.

    Tekste svarstomi keli instrumentai. Vienas jų – vadinamoji įsigaliojimo atidėjimo nuostata, pagal kurią susitarimas pilnai įsibėgėtų tik tuomet, kai JAV sumažintų muitus Europos plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc., nes kai kuriais atvejais jie išlieka gerokai didesni.

    Taip pat aptariama ir galiojimo pabaigos nuostata, kuri numatytų, kad susitarimas automatiškai baigtų galioti 2028 metais, taip sumažinant ilgalaikę priklausomybę nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos. Kritikai ES sostinėse sako, kad tokios sąlygos tik didintų neapibrėžtumą ir atbaidytų verslą.

    Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė kompromisinį modelį: suteikti Komisijai teisę sustabdyti ES muitų lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV nesumažintų tarifų Europos metalams. Šis mechanizmas būtų tarsi automatinis saugiklis, leidžiantis reaguoti be naujų ilgų politinių derybų.

    Vis dėlto politinė aritmetika Europos Parlamente išlieka trapi. Jei kompromisas pernelyg priartėtų prie valstybių narių pozicijos ir saugiklių būtų per mažai, dokumentas rizikuoja neperžengti plenarinio balsavimo, kurio laikotarpis siejamas su birželio viduriu.

    Transatlantiniai ekonominiai ryšiai išlieka vieni svarbiausių pasaulyje, o ginčai dėl muitų greitai atsiliepia tiekimo grandinėms, investicijoms ir kainoms. Dėl to abi pusės formaliai deklaruoja norą išvengti eskalacijos, tačiau ES derybose vis labiau akcentuojama, kad susitarimas turi būti ne tik pasiektas, bet ir patikimai įgyvendinamas.

    Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, siekiama kompromiso, kuris didintų gamintojų ir eksportuotojų tikrumą, net jei Briuselis negali garantuoti, kad Vašingtonas visada laikysis politinių įsipareigojimų. Galutinis rezultatas turėtų paaiškėti artimiausiuose derybų etapuose.

  • ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos ir Indijos santykiai įžengia į naują etapą, o tam svarbiausia – iki metų pabaigos užbaigti plataus užmojo prekybos susitarimo įgyvendinimą ir pereiti prie investicijų sutarties. Ši žinutė nuskambėjo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizito Švedijoje metu.

    N. Modi gegužės 17 dieną lankėsi Geteborge, kur susitiko su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir U. von der Leyen. Vizitas buvo antroji jo Europos turo stotelė po Nyderlandų, o dar numatyti susitikimai Norvegijoje ir Italijoje.

    Prekybos sutartis ir ką ji reikštų

    U. von der Leyen pabrėžė, kad ES ir Indijos prekybos susitarimas, kurį abi pusės pasirašė 2026 metų sausį Naujajame Delyje, apimtų beveik 2 mlrd. žmonių ir sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonomikos. Europos Komisijos vadovės teigimu, tai būtų didžiausias dvišalis prekybos paktas, kokį kada nors yra sudariusi bet kuri iš šių pusių.

    Pagal paskelbtas gaires, Indija sutiktų panaikinti arba sumažinti muitus 96,6 proc. ES prekių eksporto, o ES per septynerius metus liberalizuotų 99,5 proc. tarifų eilučių Indijos importui. Tokie skaičiai rodo ne tik politinį, bet ir praktinį susitarimo mastą, kuris galėtų reikšmingai pakeisti tiekimo grandines bei įmonių planus abiejuose regionuose.

    Susitarimas aptariamas tuo metu, kai tarptautinę prekybą vis labiau veikia geopolitinės įtampos, tiekimo saugumo klausimai ir technologijų kontrolės priemonės. ES pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų diversifikuoti partnerystes, o Indija siekia pritraukti investicijų ir didinti eksportą, ypač aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.

    Kodėl investicijų sutartis tampa kitu žingsniu

    U. von der Leyen akcentavo, kad prekyba yra tik dalis platesnės darbotvarkės, o „kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“. Jos teigimu, būtent investicijų taisyklės ir apsauga yra „trūkstama dėlionės dalis“, reikalinga sustiprintam ekonominiam bendradarbiavimui.

    „Prekyba yra tik pusė lygties, kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši kryptis svarbi įmonėms, nes investicijų sutartys paprastai apibrėžia aiškesnes sąlygas kapitalo judėjimui, ginčų sprendimui, rinkos prieigai ir veiklos stabilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur sprendimai priimami dešimtmečiams, pavyzdžiui, gamyboje, energetikoje ar infrastruktūroje.

    Modi darbotvarkė Šiaurės Europoje ir toliau

    N. Modi Švedijoje su U. Kristerssonu aptarė dvišalių ryšių stiprinimą prekybos, investicijų, inovacijų ir gynybos srityse. Indijos vadovas taip pat akcentavo, kad dialogas su Europos verslu galėtų prisidėti prie naujų investicijų ryšių tarp Indijos ir Europos.

    Kelionės išvakarėse Nyderlanduose N. Modi su ministru pirmininku Robu Jettenu pasirašė strateginės partnerystės dokumentą, orientuotą į prekybos, technologijų ir energetikos plėtrą. Kitas vizito etapas numatytas Osle, kur planuojamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas, o darbotvarkėje – technologijos, atsinaujinanti energetika, gynyba, kosmosas ir Arkties regiono klausimai.

    Europos turą N. Modi turėtų baigti Italijoje gegužės 20 dieną susitikimu su ministre pirmininke Giorgia Meloni. Šalys jau anksčiau buvo sutarusios dėl bendro strateginių veiksmų plano, apimančio saugumą, gynybą ir saugių bei legalių migracijos kanalų skatinimą.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.

  • ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    Įtampa dėl muitų automobiliams

    Europos Sąjunga ragina Jungtines Valstijas laikytis su ES suderintų prekybos susitarimo sąlygų ir įspėja, kad bet koks nukrypimas gali turėti apčiuopiamų pasekmių abiem ekonomikoms. Klausimas paaštrėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešų pareiškimų apie galimą muitų didinimą Europos automobiliams ir sunkvežimiams.

    ES atstovai pabrėžia, kad prekybos susitarimai paremti abipusiškumu ir prognozuojamumu, o staigūs tarifų pokyčiai didina neapibrėžtumą verslui. Daugiausia rizikų šiuo atveju tenka automobilių pramonei ir tiekimo grandinėms, kuriose dalys ir komponentai dažnai keliauja per kelias šalis.

    Derybos Paryžiuje ir 15 proc. tarifas

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną grįžti prie sutartų sąlygų. Pasak ES pusės, svarbiausias principas yra laikytis bendros, sutartos tarifų sistemos, kuri daugeliui prekių numato 15 proc. muitą.

    Susitikimas vyko tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje skambėjo signalai, kad automobiliai ir sunkvežimiai galėtų būti apmokestinti iki 25 proc. tarifu. Tokia kryptis ES vertinama kaip rizika ne tik eksportuotojams, bet ir vartotojams, nes ilgainiui ji gali kelti kainas ir mažinti pasirinkimą.

    „ES ragina greitai grįžti prie sutartų sąlygų ir laikytis 15 proc. bendros tarifų sistemos“, – teigė ES atstovas spaudai.

    Europos Parlamentas ir tolesni žingsniai

    Europos Parlamente susitarimas vertinamas kaip svarbus stabilumo elementas, tačiau pabrėžiama, kad kai kurios procedūros ES viduje užtrunka, nes reikalingas suderinimas su valstybėmis narėmis. JAV pusė kritikuoja šį procesą kaip per lėtą ir nepalankų greitam įsipareigojimų įgyvendinimui.

    Tuo pat metu Europos Komisija, koordinuojanti ES prekybos politiką, signalizuoja turinti įvairių atsako scenarijų, jei JAV vis dėlto įvestų papildomus muitus. Konkrečių priemonių kol kas neįvardijama, tačiau diplomatinėse derybose paprastai svarstomos tiek tikslinės atsakomosios priemonės, tiek platesnės derybinės kompensacijos.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir mes tokį susitarimą turime. Abi pusės jį įgyvendina pagal savo demokratines procedūras“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad muitų didinimas automobiliams dažniausiai turi grandininį efektą: brangsta importas, didėja spaudimas vietos gamintojams, o galiausiai kaštai persiduoda pirkėjams. Dėl to artimiausiomis savaitėmis lemiamas bus politinių pareiškimų virtimas konkrečiais sprendimais ir tai, ar abi pusės pasirinks derybų, o ne eskalacijos kelią.