CP v2

Tag: Prekybos tarifai

  • Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Pagalbos paketas plienui ir automobiliams

    Kanada pristatė maždaug 5,7 mlrd. eurų vertės planą, skirtą sušvelninti JAV muitų poveikį plieno ir automobilių pramonei. Apie sprendimą paskelbta didėjant įtampai prekybos santykiuose su Vašingtonu ir ryškėjant pasekmėms gamintojams.

    Premjeras Markas Carney planą pristatė kartu su Ontarijo premjeru Dougu Fordu. Pasak jų, tikslas yra apsaugoti investicijas, darbo vietas ir pramonės konkurencingumą, kai tarpinės žaliavos ir komponentai brangsta dėl tarifų.

    Pagal paskelbtą struktūrą, apie 3,4 mlrd. eurų per penkerius metus numatyta plieno sektoriui, dar apie 1,65 mlrd. eurų – automobilių gamintojams. Iš automobilių sektoriui skiriamos sumos apie 1 mlrd. eurų sudarytų federalinis finansavimas iš Otavos.

    Atleidimai ir smūgis prekybai

    Sprendimas paskelbtas tą pačią dieną, kai JAV valdoma bendrovė „Cleveland-Cliffs“ patvirtino atleidimus gamykloje Hamiltone, Ontarijuje. Šis žingsnis tapo dar vienu ženklu, kad tarifų karai greitai persikelia iš politinių pareiškimų į realias įmonių sąnaudas.

    Kanados vyriausybė pabrėžia, kad tarifai ypač skausmingi integruotoms Šiaurės Amerikos tiekimo grandinėms. Automobilių pramonėje dalys ir mazgai dažnai kelis kartus kerta sieną, todėl net ir riboti muitai gali sukelti grandininį kainų kilimą.

    „JAV tarifai apvertė prekybos susitarimą, kuris gyvavo dešimtmečius“, – sakė Markas Carney.

    Premjeras teigė, kad muitai didina kainas JAV vartotojams ir kartu silpnina abiejų šalių pramonės konkurencingumą. Jo vertinimu, kai brangsta gamyba, mažėja pasirinkimas namų ūkiams abiejose sienos pusėse.

    Derybos stringa, o santykiai keičiasi

    M. Carney nurodė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjęsis ilgai, aptarta prekyba, Iranas ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto proveržio nepasiekta, o Kanada kartoja esanti pasirengusi grįžti prie derybų, jei bus sąlygos.

    Kanados pusė primena, kad ankstesnis derybų etapas žlugo, kai buvo įvesti 50 proc. tarifai daliai kanadietiškų prekių, kurių bendra vertė siekė apie 18,4 mlrd. eurų. Otava tuomet atsakė atsakomosiomis priemonėmis, dar labiau pakurstydama konfliktą.

    „Kad ir kas nutiktų per vidurio kadencijos rinkimus, mes nebegrįšime į tai, kas buvo“, – sakė Dougas Fordas.

    Kanados valdžia kartu signalizuoja apie platesnę strateginę kryptį: mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. M. Carney iškėlė tikslą per dešimtmetį padvigubinti eksportą į ne JAV rinkas, pripažindamas, kad Vašingtono prioritetai dėl integruotos automobilių pramonės gali būti pasikeitę.

    Diplomatinė įtampa dėl rinkimų

    Įtampą dar padidino JAV ambasados pareiškimas, kuriame Kanados politikai apkaltinti bandymu daryti įtaką artėjantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams. Paminėta pramonės ministrė Mélanie Joly ir D. Fordas, aptarinėję atsakomųjų tarifų kryptis bei viešos komunikacijos kampanijas.

    Kanados lyderiai kaltinimus atmetė, o nepriklausomi komentatoriai suabejojo prielaida, kad Otava galėtų realiai pakeisti JAV rinkimų rezultatą. Tuo pat metu ekonomistai pabrėžia, kad tokie ginčai kelia riziką investicijoms, nes įmonėms svarbiausia prognozuojamos taisyklės ir stabilūs kaštai.

  • Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Rekordiniai metai „BYD“

    Didžiausia Kinijos elektrifikuotų automobilių gamintoja „BYD“ pranešė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Augimą labiausiai skatino itin stipri paklausa Kinijos rinkoje, vyriausybės skatinimo priemonės ir metų pabaigos nuolaidos.

    Bendrovė per visus 2024 metus pardavė apie 4 270 000 vadinamųjų naujos energijos automobilių, į kuriuos įeina ir baterijomis varomi elektromobiliai, ir įkraunami hibridai. Tai reiškia maždaug 41,26 proc. šuolį, lyginant su 2023 metais, ir viršytą anksčiau skelbtą 3 600 000 vienetų tikslą.

    Įkraunami hibridai tapo varikliu

    Didžiausią impulsą „BYD“ suteikė įkraunamų hibridų pardavimai, kurie per metus išaugo maždaug 72,83 proc. ir pasiekė apie 2 490 000 automobilių. Tuo metu baterijomis varomų elektromobilių pardavimai augo nuosaikiau, apie 12,08 proc., iki maždaug 1 760 000 vienetų.

    Tokį pasiskirstymą rinkos dalyviai sieja su vartotojų noru turėti lankstumo ilgesnėms kelionėms ir su kainų konkurencija, kai gamintojai agresyviai mažino kainas vidaus rinkoje. Prie paklausos prisidėjo ir programos, skatinusios senų benzininių ar dyzelinių automobilių keitimą į elektrifikuotus modelius.

    „Tesla“ dar pirmauja, bet atotrūkis menksta

    Lyginant vien baterijomis varomus elektromobilius, „Tesla“ 2024 metais išliko šiek tiek priekyje, pardavusi apie 1 780 000 automobilių. Vis dėlto „BYD“ sparčiai artėja, ypač įvertinus jos bendrą elektrifikuotų modelių mastą ir itin greitą įkraunamų hibridų segmento plėtrą.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su iššūkiais, kurie didino spaudimą rezultatams: silpnesne paklausa kai kuriose rinkose, maržų traukimuisi ir investuotojų lūkesčių svyravimais. 2024 metų pavasarį bendrovė skelbė apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama prisitaikyti prie lėtesnio augimo tempo.

    Kinijos rinka auga, bet Europoje daugėja kliūčių

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka išliko viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o konkurencija dar labiau paaštrėjo. Šalia „BYD“ stiprėjo ir kiti didieji gamintojai, tokie kaip SAIC ir „Geely“, taip pat aktyviai plėtėsi naujesni žaidėjai, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ ir „Xiaomi“.

    Analitikai pabrėžia, kad Kinijoje išsaugoti masto pranašumą padeda tiek valstybės parama, tiek didžiulė vidaus rinka, leidžianti greitai didinti gamybą ir mažinti savikainą. Tačiau eksporto planus, ypač į Europą, gali komplikuoti Europos Sąjungos taikomi tarifai daliai Kinijos gamintojų, todėl kainų pranašumas kai kuriose šalyse gali sumažėti.

    Nepaisant to, „BYD“ rezultatai rodo aiškią tendenciją: pasaulinėje elektrifikuotų automobilių rinkoje stiprėja Kinijos gamintojų įtaka, o kova dėl lyderystės vis dažniau sprendžiasi ne vien technologijomis, bet ir mastu, kainodara bei gebėjimu greitai prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.

  • „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie gerokai smukusį pirmojo ketvirčio pelną ir perspėjo, kad be papildomų, gilesnių kaštų mažinimo priemonių grupės ateitis gali būti atsidūrusi pavojuje. Bendrovė susiduria su silpnesne paklausa, įtempta geopolitine aplinka, prekybos barjerais ir augančia konkurencija, ypač elektromobilių segmente.

    2026 metų sausio–kovo mėnesiais grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį krito 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų, o rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų.

    „Iki šiol suplanuotų kaštų mažinimo priemonių nepakanka“, – sakė „Volkswagen“ finansų direktorius Arno Antlitzas.

    Pasak jo, įmonei reikia iš esmės keisti veiklos modelį ir siekti struktūrinių, tvarių pagerinimų visose grandyse. Tarp galimų krypčių minimas gamybos kaštų mažinimas neprastinant kokybės, administracinių išlaidų apkarpymas, gamyklų efektyvumo didinimas, spartesnė technologijų plėtra ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    „Volkswagen“ jau anksčiau skelbė apie planus iki 2030 metų Vokietijoje mažinti darbo vietų skaičių 50 000, o dabar užsimena, kad gali tekti peržiūrėti ir gamybos pajėgumus. Grupė valdo 10 prekės ženklų, tarp jų „Audi“, „SEAT“ ir „Škoda“, todėl kaštų mažinimas ir struktūriniai pokyčiai palies ne vieną grandį.

    Didžiausias spaudimas – Kinijoje

    Per pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ pardavė apie 2 mln. automobilių, tai yra beveik 7 proc. mažiau nei prieš metus. Augimas Pietų Amerikoje (3 proc.), Vakarų Europoje (1 proc.) ir Centrinėje bei Rytų Europoje (7 proc.) neatsvėrė nuosmukio Kinijoje (20 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (9 proc.).

    Kinijos rinka ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Volkswagen“ pelno šaltinių, tačiau joje itin sustiprėjo vietos gamintojų pozicijos. Tokios bendrovės kaip BYD agresyviai plečia elektromobilių pasiūlą ir užima didesnę rinkos dalį, o konkurencija vis dažniau persikelia ir į Europą, kur Kinijos gamintojai didina pardavimus.

    Šis spaudimas sutampa su plačiau Europoje matoma tendencija: tradiciniai gamintojai priversti greitinti elektrifikacijos planus, investuoti į programinę įrangą ir baterijų technologijas, bet kartu saugoti pelningumą. Dėl to daugelyje koncernų didėja dėmesys platformų supaprastinimui, tiekimo grandinių optimizavimui ir gamybos automatizavimui.

    Tarifai ir prognozės 2026 metams

    Arno Antlitzas taip pat teigė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai, galiojantys jau apie metus, grupei kasmet kainuoja papildomai apie 4 mlrd. eurų. Tokie kaštai dar labiau apsunkina gamintojų galimybes konkuruoti kainomis ir planuoti investicijas.

    „Volkswagen“ prognozuoja, kad 2026 metais grupės pardavimai gali augti nuo 0 iki 3 proc., o pagrindinė pelno marža turėtų siekti nuo 4 iki 5,5 proc. Bendrovė pažymėjo, kad vertinant perspektyvas nebuvo įtrauktas galimas karo Artimuosiuose Rytuose poveikis, nes jo patikimai įvertinti šiuo metu neįmanoma.

    Bendrovės vadovas Oliveris Blume pabrėžė, kad strategiją tenka derinti prie iš esmės besikeičiančio pasaulio, kuriame daugėja karų, geopolitinių įtampų, prekybos barjerų, griežtėja reguliavimas, o konkurencija tampa vis intensyvesnė. Pasak jo, tokios aplinkybės verčia „Volkswagen“ sparčiau priimti sprendimus ir aiškiau susidėlioti prioritetus.