Tag: Prekybos tinklai

  • Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija pareiškė, kad už pastaruoju metu įvykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, atsakingas Iranas. Pasak Paryžiaus, išpuoliai buvo „precedento neturintys“ ir sutrikdė dalies maisto produktų laikymo grandinę.

    Kaip skelbia „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot G7 susitikimo Paryžiuje metu teigė galintis patvirtinti, jog atsakomybė tenka Irano revoliucinei gvardijai. Ministras nurodė, kad dėl nustatytų kaltininkų Prancūzija sieks sankcijų Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad ataka paveikė apie 700 maisto produktų platinimo vietų visoje Prancūzijoje. Netrukus po incidentų šalies prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl įsilaužimų.

    Prancūzijos institucijos aiškina, kad užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines valdymo sąsajas perėmė įrangos kontrolę ir inicijavo nenormaliai ilgus atitirpinimo ciklus. Kartu buvo išjungti jutiklių perspėjimai, kurie turėjo suveikti pakilus temperatūrai.

    Tyrėjai įvardijo Irano kibernetinį padalinį

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad tyrimo metu nustatyta: destruktyvias atakas vykdė Irano kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“. Šis vienetas siejamas su Islamo revoliucine gvardija ir, Prancūzijos vertinimu, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Prancūzijos prokuratūra nurodė, kad tyrimas bus sutelktas į šio padalinio vadovą. Taip pat pranešta, jog dėl kibernetinės atakos buvo sukelta apie 20 gaisrų.

    Atakų banga apėmė ir kitus taikinius

    Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie incidentus šalyje, pastarosiomis dienomis panašūs išpuoliai fiksuoti ir kituose Europos prekybos sektoriaus taikiniuose. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir Prancūzijos kraujo bankai.

    Anksčiau dalis kibernetinio saugumo ekspertų svarstė, kad tokie incidentai gali būti susiję su Rusijos hibridiniu karu prieš Europą, tačiau Maskva tai neigė. Dabar, Prancūzijai priskyrus atakas Iranui, ši versija įgauna kitą politinį ir saugumo kontekstą.

    ES institucijos ruošiasi svarstymams

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas po Prancūzijos pareiškimo sakė, kad klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos teigimu, jei priskyrimas bus galutinai patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas atakas apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Irano užsienio reikalų ministerija bei šalies ambasada Paryžiuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Šią savaitę keičiasi „Lidl“ ir „Dino“ parduotuvių darbo laikas – ką žinoti pirkėjams

    Šią savaitę keičiasi dalies Lenkijoje veikiančių prekybos tinklų „Lidl“ ir „Dino“ parduotuvių darbo valandos.

    Kaip pranešama, korekcijas lėmė šios savaitės kalendoriaus išdėstymas, todėl pirkėjams patariama prieš vykstant apsipirkti pasitikrinti darbo laiką.

    Tokie pokyčiai dažniausiai daromi tam, kad parduotuvės darbo grafikas būtų suderintas su nedarbo dienomis ar kitaip pasikeitusiu įprastu savaitės ritmu.

    Pirkėjams tai praktiškai reiškia viena: planuojant apsipirkimą verta iš anksto įsitikinti, ar pasirinkta parduotuvė dirbs įprastomis valandomis, kad netektų atvykti prie uždarytų durų.

    Kas keičiasi pirkėjams

    Skelbiama, kad pakeitimai susiję būtent su „Lidl“ ir „Dino“ parduotuvių darbo laiku šią savaitę, todėl aktualiausia informacija – konkrečios atidarymo ir uždarymo valandos.

    Kadangi darbo laikas gali skirtis priklausomai nuo miesto ar konkrečios parduotuvės, universalaus grafiko visoms vietoms paprastai nebūna.

    Jei planuojate didesnį apsipirkimą ar kelionę į parduotuvę vėliau vakare, verta darbo laiką pasitikrinti iš anksto – taip išvengsite netikėtų nesklandumų.

    Taip pat pravartu įvertinti, kad pasikeitus darbo valandoms dažniau formuojasi pirkėjų srautai piko metu, ypač prieš nedarbo dienas.

    Geriausias sprendimas – prieš vykstant apsipirkti pasitikrinti pasirinktos parduotuvės darbo laiką oficialiuose kanaluose arba prie įėjimo pateikiamuose pranešimuose.

  • Po kibernetinių atakų Europos prekybos tinkluose įtarimai krypsta į Rusiją

    Po kibernetinių atakų Europos prekybos tinkluose įtarimai krypsta į Rusiją

    Per kelias savaites Europą sudrebino dvi didelės kibernetinių atakų bangos prieš prekybos tinklus: sutrikdyta parduotuvių šaldymo įranga, o kai kuriose vietose teko spręsti, ką daryti su atšilusiomis prekėmis.

    Pirmoji atakų serija spalio 11–12 dienomis smogė Prancūzijos parduotuvėms, o naujausias incidentas fiksuotas pirmadienį – šįkart šaldymo sistemos sutriko mažiausiai devyniose ES šalyse, apie tai rašo „POLITICO“.

    Tokie taikiniai kibernetinėje erdvėje nėra atsitiktiniai: prekybos tinklai yra maisto tiekimo grandinės dalis, o šaldymo įrangos valdymas priskiriamas prie kasdienės, bet kritiškai svarbios infrastruktūros.

    Kibernetinio saugumo ekspertai ir analitikai vis garsiau svarsto, kad tai gali būti platesnio masto hibridinės veiklos dalis, tačiau pabrėžia: galutinis atsakymas, kas stovi už atakų, kol kas nėra patvirtintas.

    Šaldymo įranga sutriko mažiausiai devyniose ES šalyse

    Pranešama, kad problemos užfiksuotos Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Vokietijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Estijoje, Suomijoje ir Rumunijoje. Dalies prekybos tinklų atstovai nurodė, kad paveiktas buvo tik nedidelis parduotuvių skaičius.

    Vis dėlto pats incidento pobūdis atkreipė dėmesį: šaldymo ir šaldiklių sistemų išjungimas ar parametrų keitimas gali tiesiogiai paveikti prekių saugumą ir sukelti trikdžių parduotuvėse.

    Europos Komisijos saugumo pareigūnai ketina aiškintis šiuos incidentus, o už žemės ūkį ir maistą atsakingas eurokomisaras Christophe’as Hansenas juos apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Kodėl įtarimai krypsta į Maskvą

    Nustatyti kibernetinės atakos vykdytojus sudėtinga: net ir surinkus techninius duomenis, oficialus priskyrimas dažnai užtrunka, o valstybės kartais vengia viešai įvardyti kaltininkus dėl diplomatinių ar žvalgybinių priežasčių.

    Belgijos kibernetinio saugumo agentūros atstovas teigė, kad šiuo metu nežinoma, kas yra už atakos, ir gali būti, kad to niekada nepavyks tiksliai nustatyti.

    Visgi dalis analitikų svarsto apie Rusijos pėdsaką. Kartu su Iranu, Kinija ir Šiaurės Korėja Rusija laikoma viena iš valstybių, kurios dažniausiai siejamos su valstybės remiamomis kibernetinėmis atakomis prieš Europą, o kai kurie ekspertai teigia, kad šiuo atveju taikiniai ir veikimo modelis mažiau dera su kitų trijų šalių įprasta taktika.

    Kibernetinio saugumo įmonės „Lupovis“ vadovas Xavieras Bellekens sakė, kad tyrėjų surinkti duomenys iš vadinamųjų „medaus puodų“ (spąstų, skirtų užpuolikams aptikti) leidžia įtarti valstybės remiamą grupę. Jo teigimu, tokiai atakai reikia specifinių žinių apie pramonines valdymo sistemas ir šaldymo technologijas.

    Anot jo, infrastruktūra, kuria naudotasi atakuojant „medaus puodus“, anksčiau esą buvo siejama su rusų grupėmis, o pasikartojantis atakų scenarijus taip pat vertinamas kaip papildomas signalas.

    Neatmetamos ir kitos versijos

    Ekspertai pabrėžia, kad, nepaisant konteksto ir netiesioginių požymių, šiame etape trūksta galutinių įrodymų. Britų analitinio centro RUSI kibernetinio saugumo direktorius Jamesas Sullivanas teigė, kad svarstytinos įvairios versijos – nuo valstybinių veikėjų iki pavienių asmenų.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra požymių, jog prekybos tinklai būtų buvę šantažuojami išpirkos reikalavimais – tai dažniausia finansiškai motyvuotų įsilaužimų forma. Taip pat kol kas neatsirado grupių, kurios viešai prisiimtų atsakomybę.

    Belgijos federalinė prokuratūra patvirtino, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas. Rusijos užsienio reikalų ministerija į prašymą pakomentuoti neatsakė.

    Tyrimas dar tik įsibėgėja, o ekspertai prognozuoja, kad priešiški veikėjai, kad ir kas jie būtų, atidžiai stebės, kokį realų poveikį tokios atakos sukelia ir kaip greitai į jas reaguojama.

  • Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija tirs kibernetines atakas prieš prekybos tinklus: dalyje ES šalių išjungti šaldytuvai

    Europos Komisija žada įvertinti, kaip prekybos tinklai pasirengę kibernetinėms atakoms, po kurių dešimtyse parduotuvių keliose ES šalyse sutriko šaldymo įranga.

    ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas portalui „POLITICO“ sakė, kad incidentai bus aptarti artimiausiame Komisijos Saugumo kolegijos posėdyje – siekiant įvertinti mažmenininkų atsarginius planus ir gebėjimą greitai reaguoti į tokio tipo sutrikimus.

    Pasak komisaro, Europos maisto tiekimo grandinė turi būti pasirengusi naujoms ir besikeičiančioms grėsmėms. Nors Europos maisto saugumui, jo teigimu, pavojaus nėra, pasikartojančios atakos kelia rimtą susirūpinimą dėl visos sistemos atsparumo.

    Tokie sutrikimai, anot jo, gali reikšti ekonominius nuostolius prekybininkams, didesnį maisto švaistymą ir tuštesnes lentynas, o vartotojams – mažesnį pasitikėjimą tiekimu.

    Šaldymo sistemos sutriko mažiausiai šešiose šalyse

    Pranešama, kad trikdžiai pirmadienį paveikė šaldymo ir šaldiklių sistemas įvairiuose prekybos tinkluose. Incidentai fiksuoti mažiausiai šešiose ES šalyse: Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje.

    Kai kurie mažmenininkai nurodė, kad šaldytuvų temperatūra staiga galėjo pakilti net iki 50 laipsnių Celsijaus. Tokie svyravimai gali lemti maisto gedimą ir priverstinius prekių nurašymus.

    Klausimas keliamas platesniame saugumo kontekste

    Šiuos incidentus Komisija ketina vertinti ne tik kaip pavienį smūgį atskiroms įmonėms. Saugumo kolegijos formatas leidžia analizuoti atakas platesniame kontekste – įskaitant grėsmes, kurios priskiriamos vadinamajam hibridiniam karui.

    Tokio tipo atakos, nukreiptos į būtinąsias tiekimo grandines, gali būti naudojamos siekiant sutrikdyti kasdienę veiklą ir menkinti visuomenės pasitikėjimą, pažymi Europos Komisijos atstovai.

    Ne pirmas kartas: anksčiau panašūs atvejai fiksuoti Prancūzijoje

    Dabartiniai sutrikimai seka po ankstesnių kibernetinių incidentų Prancūzijoje spalį, kai įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu manipuliavo šaldymo sistemomis – aktyvuodami atitirpinimo mechanizmus ir taip smarkiai pakeldami temperatūrą.

    Tuomet Komisijos žemės ūkio pareigūnai buvo susitikę su paveiktais prekybininkais ir aptarė situaciją kaip dalį ES maisto saugumo pasirengimo ir atsparumo stiprinimo pastangų.

    Ch. Hansenas pabrėžia, kad nors bendra maisto saugumo situacija Europoje nėra kritinė, šie išpuoliai aiškiai parodo pažeidžiamas grandis – nuo technologinių sistemų iki vartotojų pasitikėjimo, kurį atkurti gali būti sunkiau nei pašalinti patį gedimą.

  • „Dino“ keičia darbo laiką prieš Vėlines: parduotuvės dirbs iki vėlaus vakaro

    Lenkijos prekybos tinklas „Dino“ prieš Vėlines prailgina dalies parduotuvių darbo laiką, kad pirkėjai spėtų pasirūpinti šventinėmis prekėmis. Skelbiama, kad šeštadienį, spalio 31 dieną, daug kur bus dirbama gerokai ilgiau nei įprastai.

    Pagal tinklo pateikiamą informaciją, šeštadienį parduotuvės planuojamos atidaryti nuo 6 valandos ryto ir aptarnauti klientus iki 23 valandos vakaro. Toks grafikas dažniausiai taikomas prieš didžiuosius apsipirkimo pikus, kai srautas išauga kelis kartus.

    Taip pat nurodoma, kad sekmadienį, lapkričio 1 dieną, „Dino“ parduotuvės nedirbs. Tai siejama su Lenkijoje galiojančiais prekybos ribojimais šventinėmis dienomis ir įprasta praktika, kai tinklai iš anksto informuoja klientus apie uždarymą.

    Prieš Vėlines „Dino“ taip pat žada specialius pasiūlymus prekėms, kurios tradiciškai perkamos kapų lankymui, tarp jų žvakėms ir chrizantemoms. Tinklas pirkėjus ragina planuoti apsipirkimą iš anksto, kad paskutinę dieną išvengtų eilių ir prekių trūkumo.

    Prekybininkai kasmet atkreipia dėmesį, kad Vėlinių laikotarpis išsiskiria išaugusiu srautu ne tik dėl gėlių ir žvakių, bet ir dėl dažnesnių kelionių, susitikimų bei apsipirkimo maisto prekėmis. Dėl to tokiais savaitgaliais dažniau koreguojami darbo laikai ir stiprinamas darbuotojų pamainų planavimas.

  • „Biedronka“ prieš Visų Šventųjų savaitgalį keičia darbo laiką: pirkėjams svarbi žinia

    Artėjant Visų Šventųjų laikotarpiui, daugelis planuoja didesnius pirkinius ilgesniam savaitgaliui ir kapų lankymui. Prekybos tinklas „Biedronka“ pranešė, kad prieš šventinę dieną dalyje parduotuvių bus taikomas specialus darbo laikas.

    Šis laikotarpis tradiciškai išaugina srautus ne tik maisto, bet ir sezoninių prekių skyriuose, todėl pailgintos valandos turi padėti išskaidyti pirkėjų srautą. Pirkėjams svarbu įsivertinti, kad pačią lapkričio 1 dieną didieji prekybos tinklai nedirbs dėl šventinės dienos ir prekybos ribojimų.

    Darbo laikas prieš šventę

    „Biedronka“ nurodo, kad dauguma tinklo parduotuvių kelias dienas prieš Visų Šventųjų laikotarpį dirbs ilgiau nei įprastai. Skelbiama, jog daugiau nei 3 000 parduotuvių pirkėjus aptarnaus bent iki 23.30 valandos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis parduotuvių gali dirbti ir ilgiau, ypač intensyviose vietose. Tinklas rekomenduoja tikslų artimiausios parduotuvės darbo laiką pasitikrinti oficialiuose „Biedronka“ informacijos kanaluose, nes jis gali skirtis pagal vietą.

    Kas nedirbs lapkričio 1 dieną?

    Lapkričio 1 diena Lenkijoje yra valstybinė šventė, todėl galioja prekybos ribojimai. Dėl to didieji prekybos tinklai, įskaitant „Biedronka“, taip pat prekybos centrai ir didžiosios parduotuvės paprastai būna uždaryti.

    Tokios taisyklės ypač aktualios tiems, kurie apsiperka paskutinę minutę, todėl planuojant pirkinius verta numatyti atsargą. Jei pritrūktų būtiniausių prekių, įprastai daugiau galimybių lieka degalinėse ar budinčiose vaistinėse, tačiau asortimentas ten ribotesnis ir dažnai brangesnis.

    Kaip sumažinti eiles?

    Net ir pailgintos darbo valandos nebūtinai panaikins spūstis, nes paskutinė diena prieš šventę dažniausiai būna pati intensyviausia. Mažiau žmonių parduotuvėse įprastai būna anksti ryte arba vėlai vakare, ypač po 21 valandos.

    Norint sutaupyti laiko, pravartu iš anksto susidaryti pirkinių sąrašą ir įvertinti, kad reikės ne tik maisto ilgesniam savaitgaliui, bet ir sezoninių prekių. Iš anksto suplanuoti pirkiniai sumažina riziką pamiršti svarbias smulkmenas, kai parduotuvės jau uždarytos.

  • Prancūzijos riaušių sąskaita sprogo: apgadinta 3 000 parduotuvių, kas padengs nuostolius?

    Prancūzijos riaušių sąskaita sprogo: apgadinta 3 000 parduotuvių, kas padengs nuostolius?

    Prancūzijoje po savaitgalį kilusių riaušių apgadintų parduotuvių skaičius išaugo iki mažiausiai 3 000. Tai dvigubai daugiau, nei buvo skelbta diena anksčiau, o verslas vis dar skaičiuoja ne tik išdaužytus langus, bet ir prarastas pajamas.

    Draudikų asociacija France Assureurs skelbia, kad jos nariai mobilizavo pajėgas padėti nukentėjusiems klientams, tačiau kol kas nepateikia nei preliminaraus nuostolių dydžio, nei tikslaus jau gautų paraiškų skaičiaus. Situacija vertinama kaip itin smurtinių įvykių pasekmė, todėl draudikai dirba kartu su viešosiomis institucijomis visoje šalyje.

    Rinkas spaudžia auganti žala

    Prekybos sektorius įspėja, kad nuostoliai gali siekti šimtus milijonų eurų. Mažmenininkas Carrefour pranešė apie žalą 50 parduotuvių, iš jų 20 buvo apiplėštos, o tai reiškia papildomas išlaidas apsaugai ir atstatymui, taip pat prastovas.

    Finansų rinkose nuotaikos taip pat pablogėjo: Prancūzijos akcijų indeksas CAC 40 smuko, o spaudimą pajuto ir draudimo bendrovės. Investuotojai vertina ne tik tiesiogines išmokas už sugadintą turtą, bet ir platesnes rizikas ekonomikai, kai sutrinka prekyba, logistika bei vartotojų srautai.

    Ką rodo 2023 metų precedentas

    Prancūzija jau turi artimą atskaitos tašką. 2023 metais birželio ir liepos mėnesiais vykę neramumai, remiantis France Assureurs duomenimis, lėmė apie 793 mln. eurų apdraustų nuostolių ir maždaug 17 000 žalos atlyginimo paraiškų, vienai paraiškai vidutiniškai tenkant apie 46 600 eurų.

    Didžiausia dalis tuomet teko parduotuvėms ir verslo patalpoms, reikšminga dalis buvo susijusi su savivaldybių turtu, įskaitant viešuosius pastatus ir transportą. Vis dėlto Prancūzijos Senato tyrimas vėliau vertino, kad bendra turto žala galėjo siekti apie 1 mlrd. eurų, nes ne visi nuostoliai buvo deklaruoti arba pilnai apdrausti.

    Draudimas dažnai nekompensuoja prarastos apyvartos

    Pasak draudikų, dauguma turto draudimo sutarčių parduotuvėms ir pastatams apima riaušių ir viešosios netvarkos riziką, todėl paprastai kompensuojami padegimai, vagystės, vandalizmas, išdaužtos vitrinos ir būtinos laikinos apsaugos priemonės. Tačiau jautriausia vieta dažnai yra prarasta apyvarta, kai prekyba sustoja.

    Prastovų ir veiklos sutrikdymo nuostoliai kompensuojami tik tada, jei verslas turi papildomą veiklos nutrūkimo draudimą, o išmokos paprastai skaičiuojamos pagal prarastą bendrąjį pelną, o ne pardavimų apimtį. Kai kuriose sutartyse numatytos išimtys ir platesnės sąlygos, tačiau jos galioja tik aiškiai įvardintais atvejais.

    Valstybės pagalba ir biudžeto spaudimas

    Prancūzijos valdžia žada priemones, padėsiančias verslui išlaikyti darbuotojus, kai veikla priverstinai sustoja. Tokia parama reiškia papildomą naštą biudžetui, ypač kai valstybė jau susiduria su dideliu deficitu ir aukštu skolos lygiu.

    Tuo pat metu šalyje buvo rengiama nauja riaušių žalos draudimo sistema, kuri numatytų privalomesnę apsaugą daliai sutarčių ir nacionalinį fondą dideliems nuostoliams sušvelninti. Vis dėlto ši schema dar nėra įsigaliojusi, todėl dabartinių įvykių kompensavimas priklausys nuo to, kokias konkrečias draudimo sąlygas yra pasirinkę nukentėję verslai.

  • Pirkėjams palengvės: „Biedronka“ keičia akcijų etiketes, UOKiK perspėja – tai tik pradžia

    Lenkijoje veikiantis prekybos tinklas „Biedronka“ pradėjo keisti akcijų etiketes, kad pirkėjams būtų aiškiau, kaip iš tikrųjų taikomos nuolaidos. Pokyčiai siejami su Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK 2025 metais pradėtu tyrimu dėl galimai klaidinančių akcijų, įskaitant pasiūlymus „1+1“.

    UOKiK vertinimu, dalis akcijų komunikacijos gali sudaryti įspūdį, kad prekė pigesnė ar dovanojama, nors reali nauda priklauso nuo konkrečių sąlygų. Tokiais atvejais pirkėjai gali neįvertinti, kokia yra vieneto kaina, kiek prekių būtina įsigyti ir ar nuolaida apskritai taikoma visoms prekėms.

    Kas turėtų pasikeisti etiketėse?

    Atnaujintose etiketėse turi būti aiškiai išskirta, kokia yra vieneto kaina, kokia nuolaida taikoma ir kokios tikslios akcijos sąlygos. Praktikoje tai reiškia mažiau dviprasmybių, kai akcentuojamas žodis „gratis“, bet pirkėjas faktiškai sumoka įprastą kainą už du vienetus.

    „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad pirkėjas prie lentynos galėtų greitai suprasti galutinę kainą ir nuolaidos mechaniką“, – nurodė UOKiK.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Klaidinančios nuolaidos yra viena dažniausių vartotojų nusiskundimų temų, ypač kai akcijos pateikiamos ryškiai, o esminės sąlygos lieka smulkiame tekste. Tokia praktika gali skatinti impulsyvius pirkimus ir iškraipyti realų kainų palyginimą tarp skirtingų prekės ženklų ar parduotuvių.

    Aiškesnės etiketės taip pat padeda vertinti, ar pasiūlymas apsimoka, kai nuolaida galioja tik perkant didesnį kiekį. Pirkėjams tai svarbu ir dėl to, kad skirtingose kategorijose, pavyzdžiui, maisto ar buitinės chemijos, vieneto kainų skirtumai gali būti reikšmingi.

    UOKiK signalas rinkai

    UOKiK pabrėžia, kad „Biedronka“ sprendimas nėra galutinis taškas, o veikiau signalas visam mažmeninės prekybos sektoriui. Institucija leidžia suprasti, kad tikrins ir kitas praktikas, susijusias su kainų pateikimu, nuolaidų komunikacija bei vartotojų klaidinimo rizika.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja dėmesio skaidriam kainų nurodymui, įskaitant reikalavimus pagrįsti nuolaidas ankstesne kaina. Todėl tikėtina, kad prekybininkai vis dažniau bus spaudžiami pateikti akcijų sąlygas taip, kad jos būtų suprantamos iš karto, be papildomų interpretacijų.

  • „Aldi“ grąžina 90-ųjų skonius: nuo pirmadienio dalį nostalgijos prekių atiduoda beveik už dyką

    Prekybos tinklas „Aldi“ pristato riboto laiko pasiūlymus, paremtus 1990-ųjų nostalgija: į akcijų centrą keliami tuo laikotarpiu populiarūs užkandžiai, saldumynai ir gėrimai. Skelbiama, kad daliai prekių bus taikomos reikšmingos nuolaidos, todėl pirkėjai kviečiami prisiminti vaikystės skonius už mažesnę kainą.

    Tarp labiausiai akcentuojamų produktų minima oranžada „Hellena“, saldainiai, kramtomoji guma „Turbo“, užkandžiai ir keli klasikiniais vadinami saldumynai. Nuolaidų mechanika įprasta tokioms akcijoms: daliai prekių mažesnė kaina taikoma perkant daugiau nei vieną vienetą.

    Pavyzdžiui, oranžados atveju nuolaida siejama su dviejų butelių pirkimu, o saldainiams taikomas procentinis antro pakelio atpigimas. Taip pat reklamuojami pigiau perkami batonėliai, kai į krepšelį dedamas didesnis kiekis vienetų.

    Akcijoje išskiriami ir sūrūs užkandžiai bei konservuoti produktai, kurie daugeliui siejasi su anuomet įprastomis kelionėmis ar mokyklos pertraukomis. Tarp jų minimi žuvies gaminiai, užtepėlės ir aliejuje marinuoti produktai, taip pat keli užkandžiai, kuriuos pirkėjai įprastai prisimena kaip 90-ųjų parduotuvių lentynų atributus.

    Nors tokie pasiūlymai dažnai vilioja emocija ir kaina, mitybos specialistai nuolat pabrėžia saiką. Saldūs gazuoti gėrimai, kramtomoji guma ir didelį kiekį cukraus turintys batonėliai nėra kasdienės mitybos pagrindas, o renkantis konservuotus ar stipriai apdorotus produktus verta atidžiai skaityti sudėtį.

    Didžiausią dėmesį patariama skirti cukraus kiekiui, druskai ir priedams, taip pat palyginti porcijų dydžius, kad nuolaida neatsirūgtų perteklinėmis kalorijomis. Jei akcija skatina pirkti daugiau vien dėl kainos, verta iš anksto nuspręsti, kiek realiai bus suvartota, kad maistas netaptų impulsiniu pirkiniu.

  • Savanoriai užplūs 374 parduotuves: „Maisto bankas“ prašo šių produktų – jų labiausiai trūksta

    Šį savaitgalį visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu pirkėjai kviečiami prie savo apsipirkimo krepšelio pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą. Savanoriai lauks 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o surinktas maistas bus perduotas pagalbą teikiančioms organizacijoms toje pačioje ar artimiausioje vietovėje.

    „Maisto bankas“ pabrėžia, kad šį kartą ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus, nes šie produktai paramos krepšeliuose sudėtingiausiai surenkami. Tokie pasirinkimai svarbūs todėl, kad konservai padeda užtikrinti baltymų dalį, o aliejus reikalingas kasdieniam maisto gaminimui ir dažnai tampa vienu brangiausių pirkinių mažas pajamas turintiems žmonėms.

    Akcijoje maistą rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių ir padalinių. Prie iniciatyvos jungiasi 9 prekybos tinklai, todėl galimybė paaukoti bus prieinama tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse.

    Beveik 7 000 savanorių

    „Maisto banko“ teigimu, ši iniciatyva yra ir viena didžiausių savanorystės akcijų šalyje: šį kartą į ją įsitrauks beveik 7 000 savanorių. Organizacija akcentuoja, kad savanoriai prisidės iš visų savivaldybių, o parduotuvėse žmones pasitiks moksleiviai, studentai, bendruomenių nariai ir įmonių kolektyvai.

    „Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo laiką skiria ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad parama maistu ypač svarbi didėjant kasdienio gyvenimo išlaidoms. Nors aukoti galima įvairius ilgiau galiojančius produktus, labiausiai prašoma rinktis tai, ko paramos krepšeliuose dažniausiai pritrūksta, kad pagalba būtų kuo pilnavertiškesnė.

    Keičiasi aukojimo įpročiai

    „Maisto banko“ duomenimis, gyventojų pasirinkimai pamažu kinta: aliejus jau tapo vienu dažniausiai aukojamų produktų. Per praėjusią akciją paaukota daugiau kaip 8 000 butelių aliejaus, tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau.

    Per ankstesnę akciją mėsos konservų paaukota apie 3 800 pakuočių, o žuvies konservų apie 2 700. Palyginimui, makaronų surinkta daugiau kaip 16 000 vienetų, todėl organizatoriai ragina galinčius rinktis dažniau paaukoti baltymų turinčių produktų.

    „Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais“, – sakė Simonas Gurevičius.

    Kada vyks akcija ir ką aukoti

    Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 valandos, o šeštadienį nuo 10 iki 19 valandos. Savanoriai parduotuvėse kvies aukoti ilgiau galiojančius maisto produktus, kurie vėliau bus išskirstyti paramą gaunantiems žmonėms per vietos organizacijas.

    Gyventojai gali rinktis mėsos ir žuvies konservus, aliejų, makaronus, kruopas, miltus, cukrų ir kitus kasdieniam maistui ruošti reikalingus produktus. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad svarbi bet kokia pagalba, tačiau galintiems pasirinkti rekomenduojama prioritetą teikti aliejui ir konservams.

    Praėjusios akcijos metu buvo paaukota 316 426 vienetai ilgiau galiojančių maisto produktų. Jie pasiekė žmones per 231 nevyriausybinę organizaciją ir „Maisto banko“ pagalbos tinklą, o organizatoriai tikisi, kad šį kartą parama bus ne mažesnė.

    Negalintys atvykti į parduotuves taip pat gali prisidėti skirdami piniginę auką telefonu: numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, numeriu 1413 galima paaukoti 10 eurų.