CP v2

Tag: Prezidentūra

  • Ukmergės krašto mama Stasė Čirbienė įvertinta Prezidentūroje: medalis už nuopelnus Lietuvai

    Gegužės 29 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanojo 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos šalies. Šis kasmetinis pagerbimas skirtas žmonėms, kurių šeimos istorijos ir kasdienis rūpestis tapo stiprybės atrama ne tik artimiesiems, bet ir bendruomenėms.

    Tarp apdovanotųjų – ir ukmergiškė Stasė Čirbienė iš Vidiškių seniūnijos Šventupės kaimo. Penkis vaikus užauginusi moteris įvertinta už atsidavimą motinystei, atsakomybę, rūpestį bei pavyzdį, kuris, pasak artimųjų ir bendruomenės, įkvepia aplinkinius.

    Valstybės dėmesys šeimai

    Prezidento teigimu, tėvų ir globėjų darbas dažnai lieka už kasdienybės ribų, tačiau jo reikšmė valstybei yra esminė. Vaikų ugdymas, vertybių perdavimas ir saugios aplinkos kūrimas prisideda prie visuomenės atsparumo ir ilgalaikės gerovės.

    „Skirtingai išreiškiama, bet ta pati tėviška ir motiniška meilė, pagarbos kupini tėvų santykiai yra stiprybės šaltinis ne tik Jūsų vaikams, Jūsų šeimoms, bendruomenėms, bet ir visai valstybei. Jūsų atsakingai prisiimtas pašaukimas perduoti gyvybę, globoti ir ugdyti vaikus kuria Lietuvos ateitį“, – sakė Prezidentas.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad šeimos kasdienybėje susiformuojantys įpročiai, darbštumas ir tarpusavio pagarba vaikams tampa ilgalaike atrama. Būtent iš šių patirčių vėliau gimsta gebėjimas prisiimti atsakomybę, kurti santykius ir sąžiningai dirbti savo šaliai.

    Ką reiškia toks apdovanojimas?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis yra vienas iš valstybės apdovanojimų, kuriuo įvertinami asmenys už reikšmingus darbus Lietuvai ir visuomenei. Šiuo atveju akcentuojamas tėvystės ir globos indėlis, kuris dažniausiai matuojamas ne titulais, o kasdieniais sprendimais ir ilgalaikiu darbu šeimoje.

    Apdovanojimo ceremonijoje Prezidentas apdovanotiesiems linkėjo, kad jų pastangas ir toliau lydėtų vaikų meilė, pagarba ir dėkingumas. Tokios progos taip pat primena, kad bendruomenių stiprybė prasideda nuo šeimos, o visuomenės ateitis – nuo žmonių, kurie kasdien kantriai augina, globoja ir ugdo.

  • Varėnos rajono mama Janina Akstinienė įvertinta: Prezidentūroje įteiktas ordino medalis

    Lietuvos Respublikos Prezidentūroje surengtoje ceremonijoje pagerbti tėvai ir globėjai iš visos šalies, savo kasdienį gyvenimą paskyrę vaikų auginimui, rūpesčiui ir šeimos vertybių puoselėjimui. Prezidentas Gitanas Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius įteikė 60 mamų, tėčių ir globėjų.

    Tarp apdovanotųjų šiemet buvo ir Varėnos rajono Šklėrių kaimo gyventoja Janina Akstinienė. Prezidentūroje jai įteiktas apdovanojimas tapo oficialiu pripažinimu už ilgalaikį ir atsakingą indėlį šeimoje bei bendruomenėje.

    J. Akstinienė užaugino keturis vaikus, o šeimos ratas šiandien dar platesnis: ji džiaugiasi vienuolika anūkų ir šešiais proanūkiais. Artimųjų teigimu, ją geriausiai apibūdina nuoseklus rūpestis vaikais, kantrybė ir gebėjimas palaikyti šeimos tradicijas skirtingais gyvenimo etapais.

    Renginyje Prezidentas pabrėžė, kad tėvų meilė, pasiaukojimas ir kasdienis darbas formuoja ne tik vaikų ateitį, bet ir valstybės stiprybę. Pasak šalies vadovo, būtent šeimose perduodamos esminės vertybės, kurios vėliau atsispindi visuomenės tarpusavio pasitikėjime ir atsakomybėje.

    Tokie apdovanojimai, skiriami tėvams ir globėjams, viešai primena, kad vaikų auginimas yra ilgalaikis, dažnai nematomas, tačiau valstybei itin reikšmingas darbas. J. Akstinienės įvertinimas Prezidentūroje yra pagarba ne tik jai pačiai, bet ir daugiavaikėms šeimoms bei globėjams, kasdien kuriantiems tvirtą bendruomenės pagrindą.

    Nuotraukos: Roberto Dačkaus.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.