CP v2

Tag: Prezidentūra

  • Lenkiją drebina Konstitucinio Tribunolo krizė: prezidentas „Nawrocki“ skubiai kviečia lyderius

    Lenkijoje aštrėja krizė Konstituciniame Tribunole, o prezidentas Karolis Nawrockis skubiai inicijuoja politines konsultacijas. Prezidento kanceliarijos vadovas Pawełas Szefernakeris pranešė, kad šeštadienį nuo 13 valandos Prezidentūroje prasidės susitikimų su parlamentinių jėgų lyderiais serija.

    Šie pokalbiai rengiami po pastarųjų dienų įvykių, kai buvo paskelbta apie Konstitucinio Tribunolo vadovybės darbo apribojimus ir laikino vadovavimo perdavimą kitam asmeniui. Dalis Tribunolo vadovybės tokių sprendimų teisėtumą ginčija, todėl konfliktas tapo ne tik institucinis, bet ir politinis.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, prezidentas dėl susidariusios situacijos nutraukė užsienio vizitą ir skubiai grįžo į Lenkiją. Naktį jis taip pat buvo nuvykęs į Konstitucinio Tribunolo būstinę, o netrukus paskelbė apie konsultacijas su politinėmis frakcijomis, siekdamas sumažinti įtampą.

    Susitikimai Prezidentūroje nuo 13 valandos

    Prezidento aplinka pabrėžia, kad konsultacijų tikslas yra suvaldyti politinį konfliktą ir užtikrinti konstitucinės tvarkos stabilumą. Praktikoje tai reiškia bandymą sutarti dėl veiksmų, kurie galėtų atkurti institucijos darbą ir sumažinti ginčus dėl vadovavimo teisėtumo.

    Konstitucinio Tribunolo klausimas Lenkijoje jau ne vienerius metus yra vienas labiausiai visuomenę ir politikus skaldančių, o sprendimai dėl teisėjų skyrimo bei Tribunolo vaidmens neretai tampa platesnių politinių kovų dalimi. Todėl bet koks vadovybės pasikeitimas ar procedūriniai sprendimai šioje institucijoje dažnai sukelia grandininę reakciją visoje politinėje sistemoje.

    Numatytas ir neeilinis posėdis

    Be dvišalių susitikimų Prezidentūroje, šeštadienį suplanuotas ir neeilinis Parlamento narių tarybos prie prezidento posėdis. Skelbiama, kad jis turėtų prasidėti 15 valandą, o jo darbotvarkėje turėtų dominuoti su Konstitucinio Tribunolo situacija susiję klausimai.

    Krizės epicentre atsidūrė sprendimai, susiję su pareigų vykdymo sustabdymu Konstitucinio Tribunolo vadovybėje ir laikino vadovavimo perdavimu kitam asmeniui. Šiuos veiksmus ankstesnė vadovybė viešai kvestionuoja, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu politinės ir teisinės įtampos gali dar labiau išaugti.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Konstitucinis Tribunolas yra institucija, kuri prižiūri, ar įstatymai ir politiniai sprendimai neprieštarauja Konstitucijai, todėl jo autoritetas tiesiogiai veikia pasitikėjimą visa teisine sistema. Kai kyla abejonės dėl sprendimų teisėtumo ar vadovybės statuso, tai gali apsunkinti institucijų darbą ir sustiprinti politinę konfrontaciją.

    Artimiausios valandos parodys, ar prezidento inicijuotos konsultacijos taps realiu kompromiso paieškos mechanizmu, ar tik dar vienu politinės krizės etapu. Bet kuriuo atveju Konstitucinio Tribunolo situacija išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos klausimų, galinčių turėti ilgalaikių pasekmių Lenkijos politiniam stabilumui.

  • Naktinis chaosas Konstituciniame Tribunole: prezidentas Nawrockis skubiai sukvietė partijų lyderius

    Lenkijoje įsiplieskė aštri politinė krizė dėl Konstitucinio Tribunolo, po kurios prezidentas Karolis Nawrockis skubiai sukvietė parlamento partijų lyderius į Prezidentūrą. Įtampa dar labiau išaugo po naktinių įvykių Tribunolo pastate, kuriuos skirtingos stovyklos interpretuoja priešingai.

    Prezidento aplinka teigia, kad naktį buvo mėginta jėga perimti konstitucinės institucijos kontrolę, o tai esą kelia grėsmę valstybės stabilumui. Vyriausybės atstovai tuo metu akcentuoja, jog jų veiksmai susiję su teisės viršenybės atkūrimu ir seniai kritikuotų procedūrų pertvarka.

    Į konsultacijas Prezidentūroje pakviesti įvairių frakcijų atstovai, dalis jų atvyko tartis dėl galimų išeičių, tačiau kai kurios politinės jėgos pasirinko boikotuoti susitikimą. Tai dar labiau apsunkina bandymus suformuoti bendrą poziciją, kuri leistų išvengti institucinio paralyžiaus.

    Skirtingos įvykių versijos

    Prezidentas po įvykių paskelbė pareiškimą, kuriame situaciją įvardijo kaip konstitucinės tvarkos pažeidimą. Jo teigimu, būtent todėl būtinos skubios konsultacijos su visomis parlamentinėmis jėgomis ir aiškūs sprendimai, užkertantys kelią precedentams.

    „Šią naktį buvo pažeista konstitucinė tvarka ir mėginta jėga perimti konstitucinės institucijos kontrolę“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama Vyriausybė pateikia kitą vertinimą ir pabrėžia, kad valstybė privalo užtikrinti teisės viršenybę. Valdantieji tvirtina, kad ginčas dėl Tribunolo nėra vienos nakties klausimas, o ilgalaikio konflikto dėl institucijos sudėties, sprendimų legitimumo ir procedūrų tąsa.

    Kodėl Tribunolas vėl ginčo epicentre

    Konstitucinio Tribunolo klausimas Lenkijoje jau ne vienus metus kelia įtampą tarp valdžios šakų, o jo veikla ne kartą buvo atsidūrusi tarptautinio dėmesio centre. Europos Sąjungos institucijos ir tarptautinės organizacijos ilgą laiką akcentuoja teismų nepriklausomumo ir konstitucinės kontrolės svarbą, nes nuo to priklauso ir pasitikėjimas valstybe, ir investicinė aplinka.

    Ekspertai pažymi, kad užsitęsę konfliktai dėl konstitucinės justicijos gali turėti praktinių pasekmių: nuo teisinio neapibrėžtumo iki lėtesnių politinių sprendimų. Šiame kontekste Prezidentūroje vykstančios konsultacijos vertinamos kaip bandymas sumažinti eskalaciją, tačiau kompromisą apsunkina radikaliai skirtingos įvykių interpretacijos.

    Kol kas aiškaus susitarimo ženklų nedaug, o viešojoje erdvėje tęsiama apsižodžiavimo ir kaltinimų kampanija. Tikimasi, kad artimiausiu metu abi pusės pateiks daugiau detalių apie naktinius įvykius ir teisinius argumentus, kuriais remiasi jų pozicijos.

  • Dianos Nausėdienės kvietimas suvienijo bendruomenes: vilnoniai žaisliukai keliaus į Prezidentūrą

    Dianos Nausėdienės kvietimas suvienijo bendruomenes: vilnoniai žaisliukai keliaus į Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kviečia šalies bendruomenes įprasminti šv. Kalėdų laukimą prisijungiant prie akcijos „Lietuvos žvaigždynas“. Jos metu iš vilnos kuriami eglutės žaisliukai papuoš Prezidentūros egles ir taps simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams bei bičiuliams.

    Prie iniciatyvos raginamos jungtis Zarasų rajono įstaigos ir organizacijos, taip pat mokyklos, bendruomenės, dienos centrai, socialinės dirbtuvės, trečiojo amžiaus universitetai ir šeimos. Akcijos sumanymas orientuotas į bendrą kūrybą, kurioje svarbus ne rezultato „tobulumas“, o įsitraukimas ir ryšys tarp skirtingų kartų.

    Šiemet siūloma iš vilnos velti meduolius primenančias žvaigždutes ir širdeles. Kiekvienas žaisliukas gali būti individualus, papuoštas šeimos raštais, palinkėjimais, veltais ornamentais ar karoliukais, todėl skatinama ne kopijuoti, o interpretuoti tradiciją savaip.

    Kaip turėtų atrodyti žaisliukai

    Rekomenduojamas žaisliuko dydis yra 9–20 centimetrų. Pagrindui siūloma rinktis rudą, rusvą arba ryškesnių spalvų vilną, o dekoruoti reikėtų tik vieną pusę, kad forma ir ornamentai būtų aiškiai matomi.

    Pakabinimui prašoma pritvirtinti bespalvio arba balto siūlo kilputę. Tokie vienodi techniniai sprendimai padeda sukurti vientisą eglutės vaizdą ir palengvina žaisliukų sukomplektavimą, kai darbai atkeliauja iš skirtingų grupių.

    Kur atnešti ir iki kada

    Sukurtus žaisliukus prašoma iki 2026 metų lapkričio 17 dienos pristatyti į Zarasų rajono savivaldybės administracijos 217 kabinetą. Kartu prašoma pateikti žaisliukus kūrusių įstaigų, organizacijų, bendruomenių ar šeimų pavadinimus.

    Surinkti darbai bus centralizuotai perduoti Prezidentūrai. Tokia tvarka leidžia vienoje vietoje suregistruoti kūrėjų bendruomenes ir užtikrinti, kad į Prezidentūrą keliautų tvarkingai suformuota kolekcija.

    Kodėl tokios iniciatyvos tampa svarbios

    Pastaraisiais metais rankdarbių ir bendruomeninių kūrybinių iniciatyvų idėja dažniau siejama su emocine gerove ir socialiniu ryšiu, ypač tamsiuoju metų laiku. Praktinės veiklos, tokios kaip vėlimas, padeda mažinti įtampą, o bendra kūryba kuria priklausymo jausmą ir stiprina vietos bendruomenes.

    Kalėdiniai simboliai Prezidentūroje taip pat veikia kaip minkštoji komunikacija: rankų darbo dovanos leidžia subtiliai papasakoti apie šalies tradicijas, bendruomeniškumą ir regionų įsitraukimą. Dėl to iniciatyvos, kuriose dalyvauja šeimos ir organizacijos, tampa ne tik šventine pramoga, bet ir prasmingu bendro pasakojimo kūrimu.

  • D. Nausėdienė kviečia visą Lietuvą: jūsų meduolinės žvaigždės papuoš Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau šeštus metus iš eilės kviečia žmones visoje Lietuvoje prisidėti prie kalėdinės iniciatyvos ir kartu kurti Prezidentūros eglės papuošimus. Šiemet akcija pavadinta „Lietuvos žvaigždynas“, o jos ašimi tampa namuose gaminami meduoliniai žaisliukai.

    Akcijos dalyviai raginami kurti žvaigždutės arba širdelės formos papuošimus, dekoruotus meduolių raštais. Kiekvienas žaisliukas gali būti unikalus, atkartojantis šeimos tradicijas, turintis palinkėjimą ar simbolį, kuris primena apie artumą ir bendrystę.

    Pasak pirmosios ponios, šv. Kalėdų laukimas yra metas, kai senos tradicijos įgauna naują prasmę, o iš kartos į kartą perduodami papročiai padeda išlaikyti ryšį. Vienas ryškiausių tokių papročių Lietuvoje yra meduolių kepimas, sukviečiantis skirtingo amžiaus šeimos narius prie vieno stalo.

    „Šių metų meduolių žaisliukams pasirinkta žvaigždės forma primena, kad kiekvienas turime savo kelią ir savitą būdą šviesti, o mūsų skirtingos istorijos gali susijungti į vieną bendrą pasakojimą“, – sakė D. Nausėdienė.

    Pirmoji ponia pabrėžė, kad iniciatyva kasmet suartina šeimas, mokyklas ir bendruomenes, o pats kūrybos procesas tampa proga kalbėtis, dalintis prisiminimais ir kurti naujas tradicijas. Tokios veiklos, pasak jos, ypač svarbios šiandien, kai bendruomeniškumas vis dažniau kuriamas per prasmingus, paprastus ir įtraukiančius bendrus darbus.

    Iš skirtingų Lietuvos vietų atkeliavę papuošimai kartu sudarys „Lietuvos žvaigždyną“ ir papuoš pagrindinę Prezidentūros eglę bei kitas egles. Taip pat dalis kūrinių gali tapti simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams, partneriams ir bendruomenėms.

    Prisidėti kviečiamos šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės, o iniciatyvos esmė išlieka ta pati: per mažus, rankomis sukurtus darbus sustiprinti ryšį ir dalintis šventine šiluma. Dėl žaisliukų perdavimo į Prezidentūrą rekomenduojama kreiptis Prezidentūros nurodytais kontaktais.

  • Nausėda sukvietė „Lietuvos galia“ bendruomenę: beveik 600 iniciatyvų ir naujos konkurso nominacijos

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje subūrė „Lietuvos galia“ bendruomenės atstovus į gerosios praktikos renginį „Poveikio matavimas“. Susitikime aptarta, kaip iniciatyvos gali aiškiau įrodyti kuriamą naudą visuomenei ir efektyviau planuoti darbus.

    Prezidentūra skelbia, kad penkmetį mininti „Lietuvos galia“ bendruomenė šiuo metu vienija beveik 600 iniciatyvų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak organizatorių, projektai apima socialines veiklas, savanorystę, inovacijas ir aplinkai palankias idėjas, o pavyzdžiai yra pasklidę per skirtingas savivaldybes.

    Renginyje daug dėmesio skirta socialinio poveikio vertinimui, kuris nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tampa vis svarbesnis ieškant finansavimo bei partnerių. Praktikoje tai reiškia aiškesnius tikslus, matuojamus rezultatus ir skaidresnį atsiskaitymą, kai vertinami ne tik atlikti darbai, bet ir realūs pokyčiai žmonių gyvenime.

    „Norint, kad geros idėjos augtų, neužtenka vien entuziazmo – reikia ir aiškiai suprasti, kokį poveikį jos sukuria“, – sakė renginyje Prezidentūros atstovai.

    Patirtimi ir pavyzdžiais dalijosi iniciatyvų „Vaikų svajonės“, „Dovanok vyšnią mažai širdelei“, „Solidarumo kava“, „Darom Lietuvą žalią – Kuršių nerijos miškų atsodinimas ir išsaugojimas“ bei Panevėžio socialinių pokyčių centro atstovai. Pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ieva Adomaitytė-Subačienė ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto dėstytojas Erikas Lukas Dvilevičius, prisidedantis prie Nacionalinio savanorystės standarto kūrimo.

    Penkerių metų sukakties proga renginyje pristatytas floristinis kilimas, kurį sukūrė Mitkaičių kaimo bendruomenė, įvardijama kaip viena iš „Lietuvos galios“ konkurso laureačių. Organizatorių teigimu, kūrinys tapo simboliniu bendruomeniškumo ir savanorystės įvertinimu.

    Šiemet taip pat tęsiamas kasmetinis „Lietuvos galios“ konkursas, kuriame vyksta viešas balsavimas. Konkursas papildytas dviem naujomis nominacijomis – „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“, o po balsavimo ir komisijų vertinimo planuojama išrinkti 14 laureatų.

    Projektas „Lietuvos galia“ apibrėžia keturias kryptis – žalią, stiprią, teisingą ir inovatyvią Lietuvą. Prezidentūra kviečia prie bendruomenės jungtis piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, registruojant savo iniciatyvas projekto platformoje.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Naurockis ir gynybos ministras pradeda naują susitikimų formatą: ko siekiama dėl saugumo

    Lenkijoje startavo naujas prezidento Karolo Nawrockio ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo susitikimų formatas, į kurį įtraukiamas ir kariuomenės vadovybės atstovas. Po susitikimo Prezidentūroje ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sutarti dėl bendro saugumo vardiklio ir reguliariai derinti sprendimus.

    Pasak ministro, pokalbis buvo skirtas tiek einamajai saugumo situacijai, tiek platesniam valstybės pasirengimui galimiems incidentams regione. Akcentuota, kad tokio formato susitikimai turėtų tapti nuolatiniai, nes prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, o gynybos ministerija ir kariuomenė atsakingos už praktinį pajėgumų stiprinimą.

    Bendras kursas dėl JAV

    Vienu svarbiausių klausimų įvardyta partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV karinis buvimas Lenkijoje. Ministras teigė, kad šiuo klausimu tarp Vyriausybės ir prezidento nėra esminių nesutarimų, tačiau didžioji dalis praktinių darbų – nuo infrastruktūros iki priimančiosios šalies paramos – tenka vykdomajai valdžiai.

    Taip pat aptarta žvalgybinės informacijos apsikeitimo tvarka ir koordinavimas su Biuru nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos ministras pažymėjo, kad institucijų tarpusavio ryšys ir greitas informacijos perdavimas tampa ypač svarbūs, kai grėsmės gali keistis valandomis.

    Ar formatas taps nuolatiniu?

    Gynybos ministras viešai pareiškė tikintis, kad prezidento, gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės susitikimai bus tęsiami tokiu pačiu formatu. Jo vertinimu, tai leidžia operatyviai suderinti politinius sprendimus, kariuomenės poreikius ir tarptautinius prioritetus, ypač dėl paramos Ukrainai bei atgrasymo priemonių.

    Paklaustas apie galimą Nacionalinio saugumo tarybos sušaukimą, ministras nurodė, kad sprendimą priima prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu esamas dialogas, reguliari informacijos apykaita ir bendras veiksmų derinimas gali būti pakankami, jei situacija neblogės.

    Fone – dronų incidentai prie sienos

    Susitikimai vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia incidentai netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pranešta apie dronų smūgius Ukrainos teritorijoje arti sienos, o vieno incidento metu buvo apgadinta lokomotyvo dalis traukinyje, vykusiame maršrutu Kyjivas–Varšuva, kai sąstatas stovėjo Jagodzino stotyje netoli sienos.

    Lenkijos pareigūnai pastaruoju metu taip pat skelbė apie rastą ginkluotą bepilotį orlaivį šalies teritorijoje ir jo neutralizavimą vietoje, laikantis saugumo reikalavimų. Tokių įvykių kontekste valdžios institucijos pabrėžia hibridinių grėsmių riziką ir būtinybę turėti aiškius veiksmų algoritmus.

    Be to, Rządowe Centrum Bezpieczeństwa buvo siuntęs įspėjimus gyventojams rytiniuose regionuose dėl galimos oro grėsmės, kai intensyvūs Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje kėlė riziką incidentams arti sienos. Premjeras Donaldas Tuskas viešai ragino išlaikyti budrumą ir „mentalinį pasirengimą“ galimiems rimtiems išbandymams artimiausiais mėnesiais.

    Kitas svarbus artimiausių dienų dėmesio taškas – planuojamos gynybos ministro derybos Vašingtone su JAV partneriais. Skelbiama, kad jose numatoma aptarti JAV bazių klausimus, paramos Ukrainai kontekstą ir praktinius Lenkijos veiksmus reaguojant į hibridines Rusijos atakas.

  • Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia gyventojus nuotoliu stebėti tradicinį skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ renginį, kuris šiemet vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Renginys skirtas aptarti, kaip skaitmeninis ryšys ir technologijos keičia žmonių kasdienybę, paslaugų prieinamumą ir bendravimą.

    Renginio tema – „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“, o pagrindinis akcentas – reali skaitmeninės atskirties mažinimo nauda. Diskusijose paprastai daug dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams ir tiems, kuriems sunkiau naudotis e. paslaugomis ar išmaniaisiais įrenginiais.

    RRT primena, kad skaitmeninis raštingumas šiandien apima ne tik gebėjimą naudotis internetu, bet ir saugų elgesį: atpažinti sukčiavimą, saugoti asmens duomenis, kritiškai vertinti informaciją. Šios temos aktualios augant nuotolinių paslaugų mastui ir vis dažniau fiksuojant telefoninių bei internetinių apgavysčių atvejus.

    Data ir prisijungimas

    Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Dalyviai kviečiami prisijungti nuotoliu, o registracija vykdoma iš anksto.

    Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija. Organizatoriai taip pat skelbia renginio programą, kurioje numatyti pranešimai ir diskusijos apie ryšio svarbą kasdieniams poreikiams bei ateities pokyčiams.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Skaitmeninis ryšys vis labiau lemia galimybes gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir bendrauti, todėl įgūdžių trūkumas gali tapti praktine kliūtimi kasdienybėje. RRT pabrėžia, kad skaitmeninės įtraukties stiprinimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia ir technologinių sprendimų, ir nuoseklaus visuomenės švietimo.

    Renginyje planuojama ieškoti atsakymų, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga būtų prieinama visiems, o skaitmeniniai įgūdžiai augtų kartu su paslaugų skaitmeninimu. Taip pat numatoma aptarti, kaip DI ir automatizacija keičia informacijos vartojimą bei kodėl vis svarbesnis tampa kritinis mąstymas.

  • Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Aktorė Alicja Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Varšuvos Prezidentūroje, kur vyko pirmosios ponios Martos Nawrockos susitikimas su Niujorko lenkų diasporos atstovėmis. Į vizitą atvykusios moterys Lenkijoje lankėsi minint Varšuvos sukilimo 82-ąsias metines.

    Susitikime dalyvavo daugiau nei 30 organizacijos Polish American Women’s Club BEYOND narių ir viešnių, o Bachleda-Curuś jame pasirodė kaip klubo garbės narė. Aktorė jau daug metų gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jos dalyvavimas oficialiuose renginiuose Lenkijoje yra retas.

    „Pirmoji ponia padėkojo viešnioms už svarbių nacionalinių datų atminimo puoselėjimą ir lenkiškų tradicijų tęstinumą. Ji pabrėžė, su kokia aistra ir drąsa jos kuria verslus už Atlanto, nors širdyje išlieka arti Lenkijos“, – rašoma oficialiame pranešime.

    Viešumoje aptarinėtas tapo ne tik netikėtas aktorės pasirodymas, bet ir abiejų moterų pasirinktas įvaizdis, atspindintis skirtingas oficialios elegancijos kryptis. Pirmoji ponia pasirinko klasikinį, moterišką derinį su juoda palaidine baltais taškais ir V formos iškirpte.

    Prie raštuoto viršaus ji priderino baltą, platėjančią A silueto sijoną, siekiantį blauzdos vidurį, ir klasikines juodas balerinas. Įvaizdį užbaigė subtilus makiažas bei lygiai sušukuoti plaukai, surišti į žemą kuodą.

    Tuo metu Bachleda-Curuś pasirinko minimalistinį, šiuolaikišką variantą ir pasirodė vilkėdama šviesiai pilką dvieilį kostiumą su laisvesnio kirpimo kelnėmis. Po švarku ji vilkėjo baltą viršutinę dalį, o bendrą įspūdį kūrė santūrūs aksesuarai ir natūralus makiažas.

    Stilistikos ekspertai pastaraisiais sezonais vis dažniau pabrėžia, kad kostiumai išlieka viena ryškiausių formalaus garderobo tendencijų, o juos renkasi ir karališkųjų šeimų atstovės bei politikės. Tokie deriniai vertinami dėl universalumo: kostiumas leidžia išlaikyti oficialumą, bet kartu suteikia modernumo, ypač derinant su paprastais, minimalistiniais akcentais.

    Renginys Prezidentūroje taip pat priminė apie aktyvią išeivijos organizacijų veiklą, siekiant išsaugoti istorijos atmintį ir stiprinti ryšius su kilmės šalimi. Šį kartą papildomo dėmesio susitikimui suteikė būtent Bachledos-Curuś dalyvavimas, kuris tapo reta proga aktorę išvysti oficialioje aplinkoje Lenkijoje.

  • Ukmergės krašto mama Stasė Čirbienė įvertinta Prezidentūroje: medalis už nuopelnus Lietuvai

    Gegužės 29 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanojo 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos šalies. Šis kasmetinis pagerbimas skirtas žmonėms, kurių šeimos istorijos ir kasdienis rūpestis tapo stiprybės atrama ne tik artimiesiems, bet ir bendruomenėms.

    Tarp apdovanotųjų – ir ukmergiškė Stasė Čirbienė iš Vidiškių seniūnijos Šventupės kaimo. Penkis vaikus užauginusi moteris įvertinta už atsidavimą motinystei, atsakomybę, rūpestį bei pavyzdį, kuris, pasak artimųjų ir bendruomenės, įkvepia aplinkinius.

    Valstybės dėmesys šeimai

    Prezidento teigimu, tėvų ir globėjų darbas dažnai lieka už kasdienybės ribų, tačiau jo reikšmė valstybei yra esminė. Vaikų ugdymas, vertybių perdavimas ir saugios aplinkos kūrimas prisideda prie visuomenės atsparumo ir ilgalaikės gerovės.

    „Skirtingai išreiškiama, bet ta pati tėviška ir motiniška meilė, pagarbos kupini tėvų santykiai yra stiprybės šaltinis ne tik Jūsų vaikams, Jūsų šeimoms, bendruomenėms, bet ir visai valstybei. Jūsų atsakingai prisiimtas pašaukimas perduoti gyvybę, globoti ir ugdyti vaikus kuria Lietuvos ateitį“, – sakė Prezidentas.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad šeimos kasdienybėje susiformuojantys įpročiai, darbštumas ir tarpusavio pagarba vaikams tampa ilgalaike atrama. Būtent iš šių patirčių vėliau gimsta gebėjimas prisiimti atsakomybę, kurti santykius ir sąžiningai dirbti savo šaliai.

    Ką reiškia toks apdovanojimas?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis yra vienas iš valstybės apdovanojimų, kuriuo įvertinami asmenys už reikšmingus darbus Lietuvai ir visuomenei. Šiuo atveju akcentuojamas tėvystės ir globos indėlis, kuris dažniausiai matuojamas ne titulais, o kasdieniais sprendimais ir ilgalaikiu darbu šeimoje.

    Apdovanojimo ceremonijoje Prezidentas apdovanotiesiems linkėjo, kad jų pastangas ir toliau lydėtų vaikų meilė, pagarba ir dėkingumas. Tokios progos taip pat primena, kad bendruomenių stiprybė prasideda nuo šeimos, o visuomenės ateitis – nuo žmonių, kurie kasdien kantriai augina, globoja ir ugdo.