Tag: Pride

  • Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Renginys vyksta įtemptame fone

    Hamburge šeštadienį vyko vienos didžiausių Vokietijoje „Pride“ eitynių, tačiau šiemet jos pažymėtos išskirtinėmis saugumo priemonėmis. Sprendimas sustiprinti apsaugą priimtas praėjus savaitei po mirtino išpuolio netoli Berlyno „Pride“ renginio, kuris sukrėtė šalį.

    Organizatoriai skelbė besitikintys apie 250 000 dalyvių, o renginio šūkis šiemet akcentavo solidarumą ir siekį gyventi be baimės. Toks tonas, kaip pažymi renginio rengėjai ir politikai, tapo ne tik vertybiniu pareiškimu, bet ir atsaku į realias grėsmes.

    Berlyno ataka pakeitė planus

    Pranešama, kad tarp eitynių kolonų paskutinę akimirką atsirado ir Berlyno „Pride“ platforma, skirta Christopher Street Day tradicijai. Joje buvusių žmonių paprašyta vilkėti tamsius drabužius kaip pagarbos ženklą praėjusios savaitės aukoms.

    Išpuolis Berlyne įvyko liepos 25 dieną, kai vyras mikroautobusu rėžėsi į minią keli šimtai metrų nuo renginio uždarymo šventės, o vėliau, kaip skelbiama, dar sužeidė žmones aštriu ginklu. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar 29 buvo sužeisti.

    Policija: pajėgos padvigubintos

    Hamburgo policija teigė, kad šiemet į gatves išleista maždaug dukart daugiau pareigūnų nei pernai. Tikslas buvo ne tik greitesnė reakcija į galimus incidentus, bet ir matomas saugumo užtikrinimas, turint omenyje jautrų renginio kontekstą.

    Vokietijos prokuratūra ir tyrėjai Berlyno byloje skelbė, kad 21 metų įtariamasis Abdul Ballout žuvo susirėmimo su policija metu. Taip pat buvo pranešta apie rastą vaizdo įrašą, kuriame asmuo, laikomas įtariamuoju, prisiima atsakomybę ir deklaruoja ištikimybę „Islamo valstybės“ grupuotei.

    „Po žiauraus išpuolio Berlyne daugelis queer bendruomenėje ir visuomenėje svarsto, ar šiandien gatvė yra tinkama vieta“, – sakė Hamburgo vicemerė Katharina Fegebank.

    „Kaip tik dabar turime išeiti, ginti įvairovę, laisvę ir atvirą visuomenę, solidarizuotis su queer bendruomene“, – pridūrė ji.

    Vienas svarbiausių šių metų eitynių akcentų tapo žinutė, kad viešos erdvės neturi būti perleidžiamos smurtui ar bauginimui. Renginio dalyviai kalbėjo apie pareigą išlikti matomiems ir kartu pripažino, kad daliai žmonių sprendimą dalyvauti temdė nerimas dėl saugumo.

  • Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos

    Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.

    Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.

    Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.

    Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.

    Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.

    Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?

    Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.

    Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.

    Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.

    Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo

    Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.

    Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.

    Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.

    Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.