Tag: Pridėtinės vertės mokestis

  • Degalų kainų rekordai ES: kur už benziną sumokate daugiausia mokesčių ir kodėl?

    Degalų kainų rekordai ES: kur už benziną sumokate daugiausia mokesčių ir kodėl?

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas, o didelę galutinės benzino kainos dalį sudaro mokesčiai. Europos Komisijos stebima svertinė ES „Euro-super 95“ benzino kaina rugsėjo 14 dieną pakilo iki 2,063 euro už litrą – aukščiausio lygio nuo 2005 metais renkamų duomenų pradžios.

    Kainų šuolį skatino keli veiksniai vienu metu. Energijos tiekimo grandines sukrėtė konfliktas Irano regione, dėl kurio sutriko srautai per Hormūzo sąsiaurį, o naftos rinkoje pabrango „Brent“ rūšies nafta. Prie spaudimo prisidėjo ir perdirbėjų maržos, kurios, Europos Centrinio Banko ekspertų vertinimu, euro zonoje pastebimai didino tiek benzino, tiek dyzelino kainą.

    Kaip susidaro mokesčiai

    Didžiojoje dalyje ES valstybių benzino mokesčių sąskaita susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmiausia taikomas akcizas, kuris paprastai yra fiksuotas mokestis už litrą ir automatiškai nedidėja kartu su naftos kaina, nors kai kur papildomai taikomi anglies dioksido ar kiti aplinkosauginiai mokesčiai.

    Antra dalis – pridėtinės vertės mokestis, skaičiuojamas nuo galutinės kainos, į kurią jau įtraukti akcizai ir kiti priedai. Tai reiškia, kad vairuotojai moka PVM ir nuo akcizo, todėl galutinis mokestinis „svoris“ išauga net ir tais atvejais, kai akcizas nekinta.

    Europos Komisijos duomenimis, visoje ES mokesčiai vidutiniškai sudarė 0,976 euro už litrą, arba 47,3 proc. galutinės benzino kainos. Septyniose valstybėse mokesčiai viršijo 1 euro ribą, todėl beveik kas antras centas degalinėje keliauja į biudžetą.

    10 valstybių, kur mokesčiai didžiausi

    Didžiausią mokestinę naštą už litrą benzino, Europos Komisijos skelbiamais skaičiais, turėjo Nyderlandai – 1,270 euro. Šioje šalyje ypač aukštas akcizas, o papildomai taikomas mokestis strateginėms naftos atsargoms, prie kurio prisideda ir 21 proc. PVM.

    Antroje vietoje – Danija, kur mokesčiai siekė 1,230 euro už litrą. Nors Danijoje benzino kaina buvo pati didžiausia ES, mokesčių dalį didino ne tik PVM, bet ir keli skirtingi energetiniai bei taršos mokesčiai, įskaitant anglies dioksido komponentą.

    Toliau rikiavosi Suomija su 1,193 euro mokesčiais ir Vokietija su 1,179 euro. Suomijoje išsiskiria aukštas 25,5 proc. PVM tarifas, o Vokietijoje, be energijos mokesčio, reikšmingą dalį sudaro anglies dioksido kainodara, kuri į galutinę kainą įneša papildomą priedą.

    Į didžiausių mokesčių penketuką taip pat pateko Graikija, kur bendra mokesčių suma siekė 1,133 euro už litrą ir sudarė apie 52,5 proc. kainos degalinėje. Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai buvo panašaus lygio – atitinkamai 1,052 ir 1,049 euro, tačiau šių šalių praktika skyrėsi dėl skirtingų sprendimų laikinai koreguoti dyzelino apmokestinimą.

    Dešimtuką užbaigė Portugalija, Estija ir Latvija, kur mokesčiai siekė atitinkamai 0,978, 0,963 ir 0,960 euro už litrą. Portugalijoje svarbią dalį sudaro anglies dioksido mokestis, o Latvijoje ir kai kuriose kitose šalyse papildomai prisideda įmokos, skirtos privalomoms strateginėms naftos atsargoms finansuoti.

    Ką tai reiškia vairuotojams

    Rekordinės kainos rodo, kad degalų čekį lemia ne tik naftos barelio kaina, bet ir perdirbimo maržos, mokesčių struktūra bei PVM tarifai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir stabilizavusis naftos kainoms galutinė kaina gali išlikti aukšta, jei brangūs perdirbimo pajėgumai ar dideli mokestiniai komponentai nesikeičia.

    Kita vertus, kai kurios valstybės taiko laikinas priemones, kurios sumažina šuolių poveikį, pavyzdžiui, automatiškus mechanizmus, grąžinančius dalį papildomai surenkamo PVM. Tačiau bendra ES kryptis, susijusi su taršos mažinimu ir klimato politika, reiškia, kad anglies dioksido kainodara ir toliau liks reikšmingu degalų kainos veiksniu.

  • Benzino kainų rekordai ES: mokesčiai suvalgo beveik pusę sumos – štai kur skaudžiausia

    Benzino kainų rekordai ES: mokesčiai suvalgo beveik pusę sumos – štai kur skaudžiausia

    Rekordinės kainos ir įtampa rinkoje

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė rekordines aukštumas, o vairuotojai vis dažniau pastebi, kad dalis sumos degalinėje mažai susijusi su pačia nafta. Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, euro super 95 benzino svertinis ES vidurkis rugsėjo 14 dieną siekė 2,063 euro už litrą – tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį paskatino geopolitinė įtampa ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, taip pat išaugusios naftos kainos ir naftos perdirbimo sektoriaus maržos. Europos Centrinio Banko ekspertai skaičiavo, kad rugsėjo trečią savaitę maržos euro zonoje prie benzino litro galėjo pridėti apie 0,17 euro, o prie dyzelino litro – apie 0,41 euro.

    Kas sudaro kainą degalinėje?

    Didelę galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai, kurie skirtingose valstybėse taikomi panašia logika. Pirmiausia pridedamas akcizas – fiksuotas mokestis už litrą, kuris automatiškai nedidėja kartu su žaliavinės naftos kaina, o kai kur papildomai taikomi ir anglies dioksido ar kiti aplinkosauginiai mokesčiai.

    Tuomet skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, taikomas jau po to, kai į kainą įtraukti akcizai ir kitos rinkliavos. Tai reiškia, kad vartotojas faktiškai moka PVM ir nuo akcizo, todėl galutinis mokestinis „sluoksnis“ tampa dar didesnis.

    ES vidutiniškai mokesčiai sudaro apie 0,976 euro už litrą, arba 47,3 proc. galutinės benzino kainos. Kai kuriose valstybėse mokestinė dalis viršija 1 eurą už litrą, o vairuotojams tai tampa viena svarbiausių brangimo priežasčių.

    Kur benzinas apmokestinamas labiausiai?

    Didžiausią mokestinę naštą už benzino litrą, remiantis Europos Komisijos duomenimis, neša Nyderlandų vairuotojai. Ten bendra mokesčių suma siekia apie 1,270 euro už litrą, o tai sudaro maždaug 52 proc. galutinės kainos.

    Antroje vietoje yra Danija, kur mokesčiai sudaro apie 1,230 euro už litrą. Nors Danijoje benzinas yra brangiausias ES ir siekia apie 2,564 euro už litrą, didelę kainos dalį lemia ir aukštas PVM, kuris skaičiuojamas nuo didesnės ikimokestinės kainos.

    Tarp daugiausiai apmokestinančių šalių taip pat patenka Suomija su maždaug 1,193 euro mokesčiais už litrą bei Vokietija, kur bendra mokestinė suma siekia apie 1,179 euro. Vokietijoje, be fiksuoto energijos mokesčio, reikšmingą dalį sudaro ir anglies dioksido kainodara, taikoma iškastiniam kurui.

    Didelius mokesčius turi ir Graikija, kur mokestinė dalis siekia apie 1,133 euro už litrą, o tai sudaro didžiausią dalį dešimtuke – apie 52,5 proc. galutinės kainos. Prie akcizo ir PVM čia prisideda ir nedidelės papildomos rinkliavos.

    Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai benzino litre taip pat viršija 1 eurą – atitinkamai apie 1,052 ir 1,049 euro. Šiose rinkose kainoms įtakos turi tiek akcizų politika, tiek PVM tarifai, o sprendimai dėl laikinų lengvatų ar jų nebuvimo greitai atsispindi galutinėje sumoje degalinėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesni mokesčiai nebūtinai reiškia didžiausią galutinę kainą, nes ją lemia ir žaliavos kaina, perdirbimo maržos, tiekimo grandinės bei konkurencija mažmeninėje rinkoje. Vis dėlto mokesčių struktūra išlieka vienu stabiliausių veiksnių, todėl kainų šuolių metu ji tampa labiausiai matoma vairuotojams.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.

  • Ispanijoje mokesčiams atiduoda 231 darbo dieną: kas „suvalgo“ algą ir kodėl našta auga

    Ispanijoje mokesčiams atiduoda 231 darbo dieną: kas „suvalgo“ algą ir kodėl našta auga

    Ispanijoje vadinamoji Mokesčių laisvės diena 2026 metais, remiantis tyrimo skaičiavimais, nusikėlė į rugpjūčio 20 dieną. Tai reiškia, kad vidutiniam darbuotojui esą prireikia 231 dienos, kol jis uždirba sumą mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms padengti.

    Šį rodiklį paskelbė liberalios krypties analitinis centras „Fundación Civismo“, lyginantis visą darbo vietos kainą su darbuotojo gaunamomis pajamomis po mokesčių. Skaičiuojant įtraukiamos ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl bendra našta atrodo didesnė.

    Kaip skaičiuojama našta

    Tyrime pateikiamas pavyzdys: darbuotojo, kurio metinis bruto atlyginimas siekia 32 446 eurus, darbo vieta darbdaviui kainuoja 42 390,70 euro. Skirtumą sudaro darbdavio socialinio draudimo įmokos ir kiti privalomi mokėjimai, pridedami prie bruto algos.

    Vertinama, kad darbuotojui į rankas lieka 24 724,91 euro, o 17 665,79 euro nukreipiama gyventojų pajamų mokesčiui ir abiejų pusių socialinio draudimo įmokoms. Kitaip tariant, iš kiekvienų 100 eurų darbo vietos kaštų darbuotojas gauna apie 58,30 euro grynųjų pajamų.

    Kodėl rodiklis blogėja

    „Fundación Civismo“ teigia, kad nuo 2018 metų, kai Mokesčių laisvės diena jų skaičiavimu buvo birželio 27 dieną, ji nusikėlė 54 dienomis. Pasak autorių, tai ne vien tiesioginių tarifų didinimo pasekmė, o kelių veiksnių kombinacija.

    Vienas svarbiausių argumentų yra vadinamasis fiskalinis slinkimas, kai gyventojų pajamų mokesčio ribos nepakankamai greitai prisitaiko prie infliacijos. Dėl to net ir menkai didėjant atlyginimams dalis darbuotojų gali patekti į aukštesnius tarifų laiptelius, nors perkamoji galia realiai beveik negerėja.

    Be to, tyrime minimas didėjantis socialinio draudimo įmokų svoris, kai kurios grąžintos didesnės pridėtinės vertės mokesčio normos ir vietos lygmens rinkliavos. Analitikai tai įvardija kaip didėjančią bendrą privalomų mokėjimų naštą, kuri mažina realiai disponuojamas pajamas.

    Dar prisideda PVM ir vietos mokesčiai

    Tyrime taip pat skaičiuojama, kad vidutinis darbuotojas per metus sumoka apie 2 213 eurų pridėtinės vertės mokesčio, o tai prilyginama beveik 33 dienoms jo grynųjų pajamų. Ši dalis priklauso nuo vartojimo struktūros, todėl reali suma gali smarkiai skirtis tarp namų ūkių.

    Įvertinamos ir regioninės bei savivaldybių rinkliavos, tokios kaip nekilnojamojo turto mokestis, transporto priemonių mokestis, taip pat paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai. „Fundación Civismo“ skaičiavimu, tokie mokėjimai gali sudaryti apie 4 110 eurų per metus, arba daugiau nei du mėnesius tipinio darbuotojo pajamų į rankas.

    Skirtinguose Ispanijos autonominiuose regionuose data nevienoda, nes skiriasi gyventojų pajamų mokesčio tarifai, lengvatos ir vietos nustatomi mokesčiai. Tyrime nurodoma, kad anksčiausiai Mokesčių laisvės diena fiksuojama Baskų krašte ir Madride, o vėliausiai ji nusikelia Katalonijoje ir Estremadūroje.

    Vis dėlto šis rodiklis nėra oficialus valstybės matas, o jo metodika ginčijama. Kritikai pabrėžia, kad mokesčiai čia traktuojami kaip vien tik kaštas, neįvertinant, jog jie finansuoja sveikatos apsaugą, švietimą, pensijas ir kitas viešąsias paslaugas.

    Alternatyvų vaizdą suteikia oficialūs tarptautiniai palyginimai, pavyzdžiui, mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Ispanijoje jis siekė apie 38 proc. ir buvo didesnis nei 2019 metais, tačiau išliko žemesnis nei kai kuriose kitose didžiosiose Europos ekonomikose.

  • Kiek kainuos benzinas ir dyzelinas: nustatytos maksimalios kainos, keisis ir mokesčiai

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas: benzino 95, benzino 98 ir dyzelino litras artimiausiomis dienomis negalės kainuoti daugiau nei nustatyta riba. Tokia tvarka taikoma kasdien darbo dienomis, o paskelbta kaina įsigalioja kitą dieną po publikavimo oficialiame leidinyje.

    Pagal pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio benzino 95 litro kaina negalės viršyti apie 1,40 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,49 euro. Maksimalios kainos šiek tiek mažesnės nei galiojusios penktadienį, kai ribos buvo atitinkamai apie 1,41 euro, 1,53 euro ir 1,50 euro už litrą.

    Ministerija pabrėžia, kad kitas pranešimas dėl naujų ribų bus skelbiamas pirmadienį ir apims kainas antradieniui. Jei maksimalios kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kaip apskaičiuojama maksimali kaina?

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei leistinais antkainiais. Į galutinę ribą įtraukiamas akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir fiksuota pardavimo marža, kuri šiame reguliavime siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Valdžios institucijų tikslas – riboti staigius mažmeninių kainų šuolius, kai didmeninės kainos svyruoja dėl naftos biržų pokyčių, tiekimo grandinių ar valiutų kursų. Praktikoje tai reiškia, kad degalinės negali pardavinėti degalų brangiau nei nustatyta riba, net jei jų kainodara įprastai būtų aukštesnė.

    Laikinos mokesčių lengvatos

    Iki gegužės 31 dienos galioja laikinos mokestinės lengvatos, kurios mažina galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Akcizas benzinui mažinamas maždaug 0,06 euro už litrą, o dyzelinui – apie 0,06 euro už litrą, iki Europos Sąjungos taisyklėse leidžiamo minimumo. Tokios priemonės įprastai taikomos siekiant amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti infliacinį spaudimą, nes degalų kaina daro tiesioginę įtaką logistikai ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Kas prižiūri ir kokios baudos?

    Pardavimas virš nustatytos maksimalios kainos užtraukia atsakomybę, o baudos gali siekti iki maždaug 215 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos, tikrindamos, ar degalinės laikosi nustatytų ribų.

    Vairuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainos degalinėse turėtų laikytis nustatyto „lubų“ lygio, o realūs pokyčiai dažniausiai matomi tada, kai ministerija atnaujina ribas pagal didmeninės rinkos duomenis ir galiojančius mokesčius.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Degalinėse brangs visi degalai: ministro nustatytos lubos kyla, kas lemia kainas ir kiek tai kainuos vairuotojams

    Degalinėse artimiausiomis dienomis numatomas visų pagrindinių degalų brangimas, nes Energetikos ministerija pakėlė leistinas maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Naujose lubose matyti augimas, palyginti su kainomis, galiojusiomis savaitgalį ir pirmadienį.

    Pagal ministro skelbiamas ribas, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,40 euro, 98 markės benzino litras apie 1,51 euro, o dyzelino litras apie 1,60 euro. Anksčiau nustatytos ribos buvo mažesnės: atitinkamai apie 1,39 euro, 1,51 euro ir 1,58 euro už litrą.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos taikomos iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas sudaro kainų lubas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Prie bazės taip pat įtraukiama nustatyta pardavimo marža, o galutinėje sumoje atsiranda ir pridėtinės vertės mokestis.

    Tokia sistema reiškia, kad net ir nedidelis didmeninės kainos pokytis gana greitai atsispindi nustatomose lubose. Vairuotojams tai paprastai pasijunta per trumpą laiką, nes degalinių kainodara dažnai orientuojasi į ribas ir konkurentų veiksmus.

    Ką keičia mokesčiai ir lengvatos?

    Laikinai taikomos mokestinės lengvatos gali reikšmingai sumažinti galutinę kainą, tačiau jų galiojimo terminai turi aiškią pabaigą. Straipsnyje minimą laikotarpį iki balandžio 30 dienos buvo taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei sumažintas akcizas.

    Akcizo mažinimas benzino ir dyzelino litrui buvo vienas pagrindinių veiksnių, amortizuojančių kainų šuolius, kai didmeninės kainos kyla. Vis dėlto, net ir esant lengvatoms, kainų lubos gali didėti, jei brangsta nafta, degalų komponentai ar didmeninė pasiūla regione.

    Kas laukia degalinėse artimiausiomis dienomis?

    Skelbiamose ribose matomas kilimas rodo, kad spaudimas kainoms išlieka, o degalinių švieslentėse pokyčiai gali pasirodyti jau kitą dieną po naujų lubų įsigaliojimo. Praktikoje galutinė kaina gali būti ir mažesnė už nustatytą ribą, tačiau riba dažnai tampa orientyru rinkai.

    Už prekybą virš nustatytos maksimalios kainos numatytos baudos iki maždaug 227 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos. Tai reiškia, kad lubos veikia ne kaip rekomendacija, o kaip privaloma taisyklė visiems degalų pardavėjams.