CP v2

Tag: Prieinamumas

  • „Dila“ nustebino Kyjivą: naujo tipo laboratorijoje – elektroninė eilė ir saviregistracija

    Medicinos laboratorijų tinklas „Dila“ Kyjive atidarė naujo formato padalinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus patirčiai ir greitesniam aptarnavimui. Bendrovė teigia, kad erdvė projektuota taip, kad apsilankymo etapai būtų aiškūs, o laukimas ir stresas sumažėtų.

    Naujasis formatas orientuotas ne tik į patogesnę aplinką, bet ir į nuoseklų kliento kelią nuo registracijos iki tyrimų rezultatų. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų sveikatos priežiūros tendenciją, kai pacientai tikisi daugiau savitarnos ir skaitmeninių sprendimų, panašių į bankų ar logistikos paslaugas.

    Skaitmeniniai sprendimai vietoje

    Padalinyje įdiegta elektroninė eilė ir saviregistracijos stotelė, taip pat klientų srautų valdymo sprendimas, padedantis žmonėms greičiau susiorientuoti. „Dila“ akcentuoja, kad toks modelis mažina fizinių eilių poreikį ir leidžia aptarnavimą padaryti tolygesnį piko metu.

    „Naujas paslaugų modelis yra sisteminis pokytis versle ir nauja „Dila“ plėtros kryptis: norime pašalinti barjerus, supaprastinti kliento kelią, o vidinius procesus padaryti labiau automatizuotus ir efektyvesnius“, – sakė „Dila“ vadovas Mykhailo Bohatyr.

    Bendrovė pabrėžia, kad transformacija pradedama nuo technologinių sprendimų padaliniuose: skaitmenizuojamos darbo vietos, atnaujinama paslaugų sistema, o vėliau šie sprendimai turėtų būti diegiami visame tinkle. Praktikoje tai reiškia daugiau automatizuotų veiksmų administravime ir daugiau laiko darbuotojams skirti tiesioginiam aptarnavimui.

    Daugiau dėmesio prieinamumui

    „Dila“ nurodo, kad kuriant naują erdvę atskirai įvertintas prieinamumas skirtingiems lankytojų poreikiams. Įrengta taktilinė danga, platus įėjimas be slenksčių, informacinės lentelės Brailio raštu, pritaikyti baldai.

    Patogumui numatytas ir kūdikių pervystymo stalas bei vaikams skirta zona, kad apsilankymas būtų paprastesnis tėvams. Tokie sprendimai vis dažniau tampa standartu paslaugų sektoriuje, nes gerina klientų srautų valdymą ir mažina papildomą įtampą procedūrų dieną.

    Plėtra ir planai 2026 metais

    Pasak „Dila“, 2026 metais įmonė toliau plečia veiklą Ukrainoje: per pirmąjį pusmetį atidaryta 10 nuosavų ir partnerių padalinių. Bendrai tinklas jau skaičiuoja daugiau nei 290 veiklos taškų.

    Iki 2026 metų pabaigos bendrovė planuoja atidaryti 45 naujus padalinius visoje šalyje ir lygiagrečiai atnaujinti esamus, pritaikant naują vizualinę tapatybę. Įmonė tikisi, kad naujas formatas padės sukurti vientisą, be trukdžių veikiantį ryšį tarp internetinių paslaugų ir aptarnavimo vietoje.

  • Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajono savivaldybėje vykusiame Asmens su negalia gerovės tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip realiai keisti viešąsias erdves, įstaigas ir paslaugas, kad jos būtų pasiekiamos visiems gyventojams. Aptarti tiek turimi duomenys, tiek gyventojų apklausos įžvalgos, išryškinusios dažniausiai pasikartojančias kliūtis.

    Posėdyje pristatyta atnaujinta 2023–2025 metais parengta statistinė informacija apie asmenis su negalia Kėdainių rajone. Nors taryba konkrečių skaičių viešai neįvardijo, akcentuota, kad planuojant pokyčius būtina remtis ne vien pavieniais skundais, o nuosekliai renkamais duomenimis ir jų analize.

    Svarbiu atskaitos tašku tapo anketinė apklausa, vykdyta nuo sausio 9 dienos iki gegužės 1 dienos. Gyventojai vertino, kiek miesto ir rajono viešosios erdvės bei dažniausiai lankomos įstaigos yra pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo ar kitų negalių, o atsakymai padėjo identifikuoti problemiškiausias vietas.

    Diskusijose daug dėmesio skirta infrastruktūros spragoms, kurios kasdienybėje tampa barjerais: nepatogiems patekimams į pastatus, prastai suprojektuotiems šaligatvių nuolydžiams, per aukštiems borteliams, informacijos trūkumui ir nepakankamai aiškiam patalpų sužymėjimui. Tarybos nariai pabrėžė, kad prieinamumas turi būti vertinamas plačiau nei vien pandusų įrengimas, nes svarbus ir saugus, savarankiškas judėjimas bei orientavimasis aplinkoje.

    Atskira tema tapo paslaugų prieinamumo stebėsena ir įstaigų registracija STASIS sistemoje, kuri skirta statinių prieinamumo stebėsenai ir kontrolei. Tikimasi, kad nuoseklesnis duomenų pildymas padės tiek savivaldybei planuoti darbus, tiek gyventojams greičiau rasti patikimą informaciją apie jiems pritaikytas vietas.

    Taip pat svarstyta idėja viešosiose erdvėse įrengti alternatyvaus bendravimo lentas, kurios galėtų padėti žmonėms, patiriantiems kalbos ar komunikacijos sunkumų. Pasak tarybos, tokie sprendimai svarbūs ne tik siaurai grupei, bet ir platesnei visuomenei, nes didina savarankiškumą, mažina atskirtį ir palengvina kasdienes situacijas.

    Posėdyje sutarta, kad sprendimai turi būti planuojami nuosekliai, o rezultatai matuojami: nuo aiškių prioritetų sudarymo iki realių pokyčių įgyvendinimo ir stebėsenos. Savivaldybė pabrėžė, kad prieinama aplinka tiesiogiai susijusi su žmogaus orumu ir galimybe gyventi savarankiškai, todėl šie klausimai išlieka tarp svarbiausių rajono darbotvarkėje.

  • Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Daugeliui pėsčiųjų mygtukas prie šviesoforo atrodo paprastas būdas greičiau sulaukti žalios šviesos. Tačiau dalyje miestų jis veikia tik iš dalies arba išvis neturi jokios įtakos signalų keitimo logikai.

    Tokie įrenginiai dažnai vadinami placebo mygtukais, nes sukuria kontrolės pojūtį, nors realaus poveikio eismo valdymui nesuteikia. Praktikoje viskas priklauso nuo sankryžos tipo, paros meto ir to, kaip suprogramuotas valdiklis.

    Kaip mygtukai turėtų veikti

    Klasikinis pėsčiųjų mygtukas siunčia užklausą šviesoforo valdikliui, kad būtų įtrauktas pėsčiųjų perėjimo etapas. Mažiau apkrautose vietose tai gali reikšti, kad po kelių sekundžių ar po trumpo intervalo užsidegs žalia šviesa.

    Šiuolaikinėse sistemose mygtukas dažnai veikia kaip signalas, kad perėjoje išvis yra laukiančių žmonių. Jei niekas nepaspaudė, pėsčiųjų fazė gali būti praleidžiama, kad būtų palaikomas sklandesnis automobilių srautas.

    Dalis mygtukų turi papildomų funkcijų, susijusių su prieinamumu, pavyzdžiui, vibruojantį ar garsinį patvirtinimą. Tokie sprendimai padeda regos negalią turintiems žmonėms suprasti, kada saugu eiti.

    Kada mygtukas nieko nekeičia

    Didelio intensyvumo sankryžose, ypač centruose ir piko metu, eismas dažnai valdomas iš anksto nustatytais ciklais. Tokiu atveju pėsčiųjų etapas vis tiek įvyksta pagal grafiką, o mygtuko paspaudimas realiai nepakeičia laukimo trukmės.

    Kitur mygtukas veikia sąlygiškai: jei jo nepaspausite, žalia pėstiesiems gali ir neužsidegti, tačiau paspaudus sistema tik pažymi užklausą ir įgyvendina ją tik pasibaigus einamajam ciklui. Žmogui tai dažnai atrodo kaip neveikiantis mygtukas, nes pokyčio tenka laukti.

    Pasitaiko ir paprastesnė priežastis: techniniai gedimai arba sąmoningai atjungti įrenginiai, kurie fiziškai palikti vietoje. Tokiais atvejais mygtukas gali spaustis ir net „spragtelėti“, bet valdiklio išvis nepasiekia jokio signalo.

    Placebo efektas ir kiti pavyzdžiai

    Eismo valdymo ekspertai ir miestų infrastruktūros prižiūrėtojai neretai pripažįsta psichologinį aspektą: galimybė ką nors paspausti mažina nekantrumą ir konfliktų riziką prie perėjų. Dėl to kai kur mygtukai išlieka net tada, kai sistema dirba automatiškai.

    Panašus reiškinys žinomas ir kitur, pavyzdžiui, liftuose, kur durų uždarymo mygtukas kai kuriuose modeliuose veikia tik techniniame ar avariniame režime. Taip pat minimi pastatų termostatai, kurie kartais suteikia tik valdymo iliuziją, nors temperatūrą nustato centralizuota sistema.

    Jei norite suprasti, ar konkrečioje perėjoje mygtukas turi prasmę, atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir sankryžos logiką. Jei po paspaudimo užsidega indikatorius arba girdisi patvirtinimo signalas, dažniausiai užklausa bent jau užregistruojama, net jei rezultato teks palaukti.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Call of Duty sistema suklydo: paralyžiuotas žaidėjas gavo baną už prieinamumo valdiklį

    Call of Duty sistema suklydo: paralyžiuotas žaidėjas gavo baną už prieinamumo valdiklį

    „Call of Duty: Warzone“ antiapgaulės sistema laikinai užblokavo paralyžiuoto transliuotojo paskyrą, nes jo naudojamas valdiklis buvo palaikytas draudžiamu įrenginiu. Situacija sukėlė diskusiją, kaip žaidimų kūrėjai turėtų atskirti sukčiavimo priedus nuo prieinamumo sprendimų.

    Dallas gyvenantis turinio kūrėjas WheeledGamer žaidžia naudodamas „QuadStick“ adaptacinį valdiklį, skirtą žmonėms su judėjimo negalia. Jis valdomas burna, kvėpavimu ir smakro judesiais, todėl leidžia atlikti veiksmus, kurių įprastu pulteliu ar klaviatūra žaidėjas tiesiog negalėtų.

    Leidėjos „Activision“ naudojama antiapgaulės sistema „RICOCHET“ blokavimą motyvavo aptikusi trečiųjų šalių įrenginį, keičiantį įvestį. Tokie įspėjimai dažniausiai siejami su priedais, kurie suteikia neteisėtą pranašumą, pavyzdžiui, mažina atatranką ar dirbtinai sustiprina taikymosi pagalbą.

    Žaidėjas viešai paaiškino, kad jo atvejis neturi nieko bendra su sukčiavimu, ir kreipėsi į kūrėjus socialiniuose tinkluose. Netrukus paskyros blokavimas buvo panaikintas, o bendrovė pažadėjo išsiaiškinti, kuris „QuadStick“ siunčiamas signalas sukėlė klaidingą suveikimą.

    „Mielai pateiksiu visą informaciją, kad ateityje tai nepasikartotų“, – sakė WheeledGamer, kai paskyra buvo atblokuota.

    Tokios klaidos rodo platesnę problemą: šiuolaikinės antiapgaulės priemonės tampa vis griežtesnės ir vis dažniau remiasi automatizuotu aptikimu, tačiau prieinamumo įrenginiai gali atrodyti panašiai kaip draudžiami adapteriai. Kūrėjams tenka sudėtinga užduotis sukurti taisykles ir išimtis, kurios nebaustų žaidėjų už tai, kad jie naudojasi vienintele galimybe žaisti.

    Pastaraisiais metais leidėjai papildomai stiprina apsaugą ir kompiuteriuose, siekdami sumažinti apgavysčių mastą, tačiau kiekvienas toks pokytis didina riziką neteisingai pažymėti nekaltas paskyras. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažnai slypi aiškesnėje prieinamumo įrangos deklaravimo tvarkoje, greitesnėje žmogaus atliekamoje peržiūroje ir glaudesniame dialoge su adaptacinių technologijų bendruomene.

  • „Microsoft“ patikėta DI etika: nauja vadovė atskleidė, kas iš tiesų stringa lenktynėse

    „Microsoft“ patikėta DI etika: nauja vadovė atskleidė, kas iš tiesų stringa lenktynėse

    „Microsoft“ vasarį paskyrė naują Trusted Technology Group vadovę Jenny Lay-Flurrie, kuriai patikėta suvienyti atsakingų technologijų iniciatyvas ir užtikrinti, kad DI būtų kuriamas bei diegiamas saugiai. Šis žingsnis sutampa su augančia įtampa rinkoje, kur greitis dažnai nugali atsargumą.

    Technologijų sektoriuje DI plėtra vis dažniau lyginama su lenktynėmis, tačiau kartu didėja ir klaidų kaina: nuo šališkumo iki neįgaliesiems nepritaikytų sprendimų. „Microsoft“ pabrėžia, kad atsakomybė už DI rezultatus tenka žmonėms ir organizacijoms, net jei sprendimus sugeneruoja modeliai.

    Kas slepiasi po atsakingu DI?

    Pasak Jenny Lay-Flurrie, atsakinga plėtra turi dvi dalis: ne tik sukurti teisingai, bet ir užtikrinti, kad sprendimas laikui bėgant išliktų teisingas. Tai reiškia nuolatinį testavimą, grįžtamojo ryšio rinkimą ir korekcijas, kai realiame pasaulyje išryškėja spragos.

    Įmonė savo modelių valdyme remiasi principais, kurie apima teisingumą, skaidrumą, įtrauktį ir atskaitomybę. Tokia kryptis nėra visiškai nauja: „Microsoft“ saugumo ir patikimumo prioritetus viešai akcentuoja dar nuo Trustworthy Computing iniciatyvos, pradėtos ankstesniais dešimtmečiais.

    Šališkumas prasideda duomenyse

    Viena iš įvardytų problemų, su kuria susidūrė „Microsoft“, buvo netikslus aklųjų vaizdavimas DI sugeneruotose iliustracijose. Kompanija pripažino, kad modeliai atkartoję visuomenėje paplitusius stereotipus, todėl komandos turėjo įsikišti ir papildyti mokymo medžiagą.

    Siekiant pagerinti atpažinimą ir kontekstą, „Microsoft“ įsigijo daugiau nei 20 000 000 minučių multimodalių duomenų iš ne pelno platformos Be My Eyes. Duomenys buvo anonimizuoti, kad galėtų būti panaudoti modelių mokymui, tiksliau atspindint aklųjų ir silpnaregių patirtis.

    Tuo pat metu rinkoje pabrėžiama, kad vien įvairesni duomenys problemos neišsprendžia. Jei šališkai sužymimi įrašai ar netikslūs metaduomenys, klaidos gali būti įtvirtintos dar iki modelio mokymo, todėl kokybės kontrolė turi apimti ne tik turinį, bet ir jo aprašymą.

    DI, darbuotojai ir tikrasis poveikis

    „Microsoft“, būdama viena didžiausių verslo technologijų tiekėjų, savo DI sprendimais daro įtaką ir kitų įmonių sprendimams dėl procesų automatizavimo. Bendrovė taip pat yra dalis platesnės technologijų sektoriaus reorganizacijų bangos, kai vienose srityse etatai mažinami, o kitur samdoma daugiau, ypač DI infrastruktūrai.

    Jenny Lay-Flurrie teigia, kad DI gali realiai mažinti atskirtį darbo rinkoje, ypač žmonėms su negalia ar neuroįvairove. „Pirmoji bendruomenė, kuri „Microsoft“ gavo prieigą prie „Copilot“, buvo mūsų darbuotojų su negalia grupė“, – sakė ji.

    Jos teigimu, kurtiesiems ypač padeda subtitrai, transkripcijos ir susitikimų santraukos, kurios suteikia daugiau savarankiškumo. Neuroįvairiems darbuotojams tokie įrankiai mažina kognityvinį krūvį ir padeda struktūruoti užduotis, tačiau tam būtina nuosekli atsakingo diegimo priežiūra.

    Ekspertai, dirbantys su žmonių su negalia įtrauktimi, pabrėžia, kad svarbu ne tik pritaikyti produktus, bet ir įtraukti šias bendruomenes į sprendimų priėmimą. Tai vertinama ne kaip geranoriškumas, o kaip būdas kurti konkurencingesnius ir visiems prieinamus sprendimus.

  • STASIS sistemos atnaujinimas: įstaigos ir paslaugų teikėjai raginami sukelti prieinamumo duomenis

    Pagėgių savivaldybė primena, kad pastatų ir aplinkos prieinamumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių asmenų su negalia galimybes savarankiškai gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę patekimą į pastatą, bet ir aiškią navigaciją, pritaikytas erdves bei paslaugų prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms.

    Šiam tikslui naudojama STASIS – Statinių prieinamumo asmenims su negalia stebėsenos informacinė sistema. Joje kaupiama ir atnaujinama informacija apie pastatų, patalpų ir paslaugų teikimo vietų pritaikymą, kad gyventojai galėtų lengviau įvertinti, ar konkreti vieta jiems bus pasiekiama.

    Ką svarbu padaryti įstaigoms?

    Savivaldybė kviečia savivaldybei pavaldžias įstaigas, viešąsias paslaugas teikiančias organizacijas ir privačius paslaugų teikėjus įsivertinti naudojamų pastatų bei patalpų prieinamumą ir atnaujinti duomenis STASIS sistemoje. Atnaujinti informaciją svarbu ir tais atvejais, kai pastate atlikti remonto darbai, pasikeitė įėjimų tvarka ar atsirado naujų paslaugų teikimo vietų.

    Aktualiausia tai švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto ir komunalinių paslaugų įstaigoms, taip pat seniūnijoms. Kartu raginami ir privatūs subjektai, teikiantys paslaugas gyventojams, pavyzdžiui, prekybos vietos, maitinimo įstaigos ar grožio paslaugų salonai.

    Kodėl duomenų atnaujinimas svarbus?

    Reguliariai atnaujinami duomenys padeda žmonėms priimti informuotus sprendimus ir planuoti vizitus, o įstaigoms leidžia aiškiau matyti, kokių pritaikymų dar trūksta. Tai taip pat prisideda prie skaidresnės prieinamumo situacijos stebėsenos ir gali paskatinti greitesnius sprendimus, kai reikia šalinti kliūtis.

    Prieinamumo informacija turi būti tiksli ir aktuali, nes net nedideli pasikeitimai, pavyzdžiui, laikinas panduso užstatymas ar įėjimo perkėlimas, kai kuriems žmonėms gali tapti esminiu barjeru. Dėl to rekomenduojama duomenis peržiūrėti periodiškai, o ne tik vieną kartą.

    Kur kreiptis dėl registracijos ir klausimų?

    Registracija ir informacijos pildymas vyksta STASIS sistemoje. Registracijos procesas apibūdinamas kaip paprastas, o pagalbinė informacija pateikiama sistemos instrukcijose.

    Kilus klausimų, Pagėgių savivaldybė nurodo kreiptis į asmenų su negalia reikalų koordinatorę Dainą Korženkienę telefonu +370 699 53 068 arba el. paštu.

  • Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Paroda-konferencija „Accessus“ Litexpo: kokios naujos techninės pagalbos galimybės atsiveria nuo gegužės?

    Prieinamumas ir asistuojančios technologijos po vienu stogu

    2026 metais gegužės 15–16 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda-konferencija „Accessus“. Renginys subūrė viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žmonių su negalia bendruomenes, ieškančias praktiškų sprendimų kasdieniams iššūkiams.

    „Accessus“ akcentas – realiai pritaikomi įrankiai ir paslaugos, kurios didina savarankiškumą, gerina judėjimo galimybes ir padeda lengviau dalyvauti švietime bei darbo rinkoje. Renginyje dalyvavo ir savivaldybių atstovai, kurie su prieinamumo klausimais susiduria planuodami paslaugas vietos žmonėms.

    Ką parodė praktinės demonstracijos?

    Parodoje didelis dėmesys skirtas techninių sprendimų demonstravimui: nuo įvairių judumo priemonių iki kasdienę buitį palengvinančių įrenginių. Lankytojai galėjo gyvai įvertinti, kaip veikia skirtingi neįgaliųjų vežimėlių valdymo sprendimai ir kokios yra automobilių pritaikymo galimybės.

    Tokie pristatymai svarbūs ne tik tiems, kurie priemones renkasi sau ar artimiesiems, bet ir specialistams, vertinantiems individualius poreikius. Praktinis išbandymas dažnai padeda suprasti, ar sprendimas bus patogus ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik gražiai atrodys kataloge.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų gegužės 1 dienos

    Konferencijos dalyje aptarti nuo 2026 metais gegužės 1 dienos įsigalioję asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos pakeitimai. Diskusijose nagrinėta, kaip nauja tvarka bus taikoma praktikoje ir kokių papildomų galimybių ji gali suteikti žmonėms su negalia.

    Dalyviai kėlė klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besikreipiantiems dėl priemonių: nuo kriterijų suprantamumo iki sprendimų priėmimo terminų ir tęstinės priežiūros. Taip pat aptarta, kodėl svarbu užtikrinti ne tik priemonės skyrimą, bet ir jos pritaikymą konkrečiam žmogui bei jo aplinkai.

    Įtrauktis darbo rinkoje – ne teorija

    Renginio metu pristatytos gerosios patirtys parodė, kad žmonės su negalia gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pranešimuose akcentuota, jog prieinamumas dažnai prasideda nuo mažų, bet tiksliai parinktų sprendimų, kurie nuima praktines kliūtis.

    Kalbėta ir apie darbdavių vaidmenį: pritaikyta darbo vieta, aiškūs procesai, tinkamos technologijos bei individualus poreikių įvertinimas leidžia ne tik įdarbinti, bet ir išlaikyti darbuotoją. Ši tema ypač aktuali, kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, o talentų paieška tampa vis konkurencingesnė.

    „Čia žmonių poreikiai susitinka su praktiniais sprendimais, technologijomis ir ekspertinėmis žiniomis, kuriančiomis realų pokytį“, – teigė renginio dalyviai.

    „Accessus“ paroda-konferencija dar kartą priminė, kad prieinamumas nėra vien infrastruktūros klausimas. Tai ir paslaugų organizavimas, ir teisinių taisyklių taikymas, ir technologijų pažanga, kuri vis dažniau leidžia žmogui gyventi savarankiškiau.

  • STASIS sistema primena pareigą: viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos kviečiamos atnaujinti duomenis

    Kas yra STASIS ir kam ji skirta

    STASIS – Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema – skirta kaupti, sisteminti ir viešinti duomenis apie pastatų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, prieinamumą asmenims su negalia.

    Sistemą inicijavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, įgyvendindama 2021–2030 metų programos priemonę, orientuotą į fizinės infrastruktūros pritaikymą ir vienodesnius prieinamumo standartus.

    Kam aktualu ir ką reikia padaryti

    Agentūra primena, kad STASIS sistemoje turėtų registruotis ir duomenis pateikti visos įstaigos, organizacijos ir įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas. Pagrindinis tikslas – aiškiai matyti, ar pastatai pritaikyti skirtingus poreikius turintiems žmonėms.

    Praktikoje tai reiškia, kad įstaigoms reikia įsivertinti savo patalpų ir aplinkos prieinamumą bei užpildyti arba atnaujinti vertinimo anketas. Atnaujinimas ypač svarbus po remonto, reorganizacijos ar paslaugų perkėlimo į kitas patalpas.

    Kodėl prieinamumo duomenys tampa vis svarbesni

    Viešinami ir nuolat atnaujinami duomenys padeda žmonėms planuoti kasdienius reikalus: nuo vizito į gydymo įstaigą ar biblioteką iki dalyvavimo kultūros ir sporto veiklose. Tai taip pat didina paslaugų teikėjų atskaitomybę ir skatina nuoseklius infrastruktūros pokyčius.

    Prieinamumo stebėsena siejasi ir su plačiau taikomais viešųjų paslaugų kokybės kriterijais, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik paslaugos turiniui, bet ir realiai galimybei ja pasinaudoti be papildomų kliūčių.

    Jei kyla klausimų dėl registracijos, duomenų pildymo ar jų aiškinimo, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nurodo galimybę kreiptis el. paštu info@stasis.lt. Instrukcijos ir metodinė informacija pateikiama pačioje STASIS sistemoje.

  • „ACCESSUS“ parodoje Vilniuje – Švenčionių savivaldybės dėmesys būsto pritaikymui ir mobilumui

    Gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO, surengta nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda bei konferencija „ACCESSUS“. Joje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė Jolita Lazdinienė ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė.

    Renginyje vienoje erdvėje susitiko žmonės su negalia, jų artimieji, nevyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus atstovai ir technologijų kūrėjai. Lankytojams pristatyti sprendimai, kurie gali palengvinti kasdienę buitį, padėti judėti, bendrauti ir savarankiškiau gyventi.

    Parodoje daug dėmesio skirta būsto pritaikymui ir universalaus dizaino principams, kurie aktualūs ne tik žmonėms su negalia, bet ir senjorams, laikinai traumą patyrusiems asmenims ar šeimoms su mažais vaikais. Ekspertai akcentavo, kad realią naudą dažnai kuria ne vien brangūs įrenginiai, o gerai apgalvoti, individualiai pritaikyti sprendimai.

    Ekspozicijose pristatytos techninės pagalbos priemonės ir asistuojančios technologijos, skirtos mobilumui, regai, klausai, komunikacijai ir kasdieniams veiksmams namuose. Greta praktinių demonstracijų vyko konsultacijos, kuriose aptarti finansavimo, pritaikymo galimybių ir įrangos parinkimo klausimai.

    Konferencijos programoje aptartos prieinamumo politikos kryptys ir viešųjų erdvių pritaikymo iššūkiai, kurie vis dar išlieka aktualūs daugelyje savivaldybių. Diskusijose kalbėta apie atsakomybių pasidalijimą, sprendimų įgyvendinimo terminus ir tai, kaip gerinti paslaugų pasiekiamumą kasdienėse situacijose.

    Švenčionių rajono savivaldybės atstovų teigimu, dalyvavimas „ACCESSUS“ suteikė galimybę įvertinti naujausias tendencijas ir surinkti praktinių idėjų, kurios gali būti pritaikytos būsto pritaikymo bei prieinamumo sprendimams rajone. Tokie renginiai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, specialistų ir organizacijų, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir tiksliau.