CP v2

Tag: Prieinamumas

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Prieinami žaidimai visiems: nuo NFC kortų iki „Microsoft“ ir „Sony“ valdiklių žmonėms su negalia

    Prieinami žaidimai visiems: nuo NFC kortų iki „Microsoft“ ir „Sony“ valdiklių žmonėms su negalia

    Nuo savadarbių sprendimų iki pramonės standarto

    Kai ateina metas traukti kortą, Cristian M. Amores į ją nežiūri: jis priglaudžia telefoną prie ant dėkliuko priklijuotos NFC žymos, o ekrano skaitytuvas balsu pasako, ką ištraukė. Neregintis žaidėjas taip prisitaikė kolekcinį kortų žaidimą „Magic: The Gathering“ ir parodė, kad prieinamumas dažnai prasideda ne nuo leidėjų, o nuo pačių bendruomenių.

    Tokie pavyzdžiai tampa vis dažnesni, o kartu auga ir rinkos dėmesys: nuo perprogramuojamų valdiklių iki stalo žaidimų su reljefinėmis detalėmis. Vis dėlto daugelyje žaidimų prieinamumas dar nėra numatytas kaip dizaino norma, todėl žaidėjams tenka ieškoti aplinkkelių.

    Telefonu skaitoma kaladė: kodėl laimėjo NFC

    Pirmasis Amores bandymas buvo brailis: jis žymėjo kortas reljefiniais numeriais ir informaciją tikrindavo atskiroje duomenų bazėje. Praktikoje tai pasirodė nepatogu, nes kortos pastorėjo, kaladę tapo sunku maišyti, o turnyruose pažymėtos kortos gali būti laikomos nesąžiningu pranašumu.

    Vėliau jis išbandė QR kodus, tačiau nusitaikymas telefonu ir lėtas nuskaitymas žaidimą stabdė labiau nei padėjo. NFC žymos problemą išsprendė paprasčiau: pakanka priartinti telefoną, o ekrano skaitytuvas iškart perskaito visą kortos tekstą, nereikia taikytis kamera.

    „Nuo tada kaip žaidėjas padariau didžiulį šuolį“, – sakė Cristian M. Amores.

    Projektui vis dar reikia pagalbos su naujomis kortomis, nes kažkas turi pirmą kartą garsiai perskaityti tekstą, kad jis atsidurtų duomenų bazėje. Tačiau sistema jau leido jam žaisti parduotuvėse ir renginiuose, o organizatoriams iš anksto pranešus apie pritaikymus, tokie sprendimai vis dažniau vertinami kaip būtina pagalba, o ne taisyklių apėjimas.

    Kai padeda draugai: nuo brailio iki ausinuko

    Panašų kelią aprašė ir žaidėjų grupė, prisitaikiusi 100 kortų „Commander“ kaladę draugui, kurio regėjimas nuo gimimo silpo. Iš pradžių jis galėjo atskirti tik žemes nuo kitų kortų pagal formą, o visą kitą tekdavo garsiai skaityti šalia sėdinčiam žmogui, todėl prie stalo dingdavo slapta informacija ir atsirasdavo nuolatinis trūkumas.

    Brailio sprendimas pasirodė per lėtas ir nepatvarus: reljefiniai taškai dėvėjosi, dėkliukai storėjo, o maišymas tapo beveik neįmanomas. Galiausiai pasirinktos NFC žymos kiekviename dėkliuke, susietos su atskirais užrašais telefone, kuriuos ekrano skaitytuvas perskaito per ausinuką, taip išlaikant privatumą ir tempą.

    Skirtumas buvo akivaizdus: tai, kas brailiu užtrukdavo kelias dienas, su NFC buvo padaroma per kelias valandas. Ilgainiui tokie sprendimai tampa ne vien pavienių entuziastų eksperimentu, o praktišku receptu žaidėjų klubams ir turnyrų organizatoriams.

    Didieji gamintojai įsitraukia: valdikliai, profiliai ir bendros gairės

    Žaidimų įrangos gamintojai taip pat plečia pasirinkimą žmonėms su judėjimo ar kitais sutrikimais. „Microsoft“ 2018 metais pristatė „Xbox Adaptive Controller“, kurtą kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad mygtukus ir valdymą būtų galima pritaikyti individualiems poreikiams, jungiant išorinius jungiklius, svirtis ar tvirtinimus.

    2025 metais bendrovė papildė asortimentą vienarankiu „Xbox Adaptive Joystick“, skirtu naudoti savarankiškai arba kaip priedą. Tuo metu „Sony“ po CES 2023 pristatė „Access Controller“, leidžiantį keisti mygtukų formas, pritaikyti išdėstymą, kurti iki 30 profilių ir derinti du valdiklius tarpusavyje ar su standartiniu „DualSense“.

    Prieinamumas vis labiau virsta ne niša, o rinkos norma: vis daugiau žaidėjų renkasi žaidimus pagal tai, ar yra patogūs subtitrai, reguliuojamas tekstas, valdymo permapavimas ar įgarsinti meniu. Prie to prisideda ir bendros iniciatyvos, kuriose leidėjai siekia vienodai žymėti prieinamumo funkcijas, kad žaidėjui užtektų vieno žvilgsnio į aprašą.

    Stalo žaidimai: didžiausias iššūkis yra tekstas

    Stalo žaidimuose didžiausia kliūtis dažnai būna ne lenta, o kortų ir taisyklių tekstas. Gamintojai ir organizacijos ieško skirtingų kelių: nuo reljefinių žymėjimų ir brailio iki sprendimų, kai informacija perskaitoma telefonu, o komponentai pritaikomi atpažinimui liečiant.

    JAV „Mattel“ sukūrė „UNO Braille“, kuriame kiekviena korta pažymėta brailiu, o taisyklės pateikiamos skirtingais formatais. Europoje veikia ir projektai, kataloguojantys pritaikytus vaizdo žaidimus pagal negalios tipą, taip padėdami greičiau rasti tinkamus sprendimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieinamumas nebūtinai reiškia brangius komponentus: dažnai užtenka geresnio kontrasto, didesnio šrifto ar paprasto įpročio prie stalo garsiai įvardyti veiksmus. Vis dėlto, kai žaidimo mechanika remiasi vien vizualine informacija, be dizaino pokyčių ar technologinės pagalbos išsiversti tampa sunku.

  • Marcinkonyse prasideda permainos: prie bažnyčios įrengs aikštelę, takus ir kameras

    Marcinkonyse prasideda permainos: prie bažnyčios įrengs aikštelę, takus ir kameras

    Marcinkonys atsinaujina ne tik turistams

    Marcinkonys Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje seniai traukia keliautojus, grybautojus ir etninės kultūros gerbėjus. Tačiau augant srautams vis dažniau keliami ir kasdieniai klausimai: kur palikti automobilį, kaip saugiai judėti pėsčiomis ir ar patogiai į kaimą pateks žmonės su negalia.

    Istorinis kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1604 metais, o didelį lūžį jam atnešė 1862 metais atidaryta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija. Šiandien Marcinkonys siekia suderinti paveldo saugojimą su šiuolaikiniais patogumais, kurie svarbūs tiek vietiniams, tiek lankytojams.

    Kas bus įrengta Miškininkų gatvėje

    Varėnos rajono savivaldybės administracija 2026 metų liepos 17 dieną pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“. Projektą parengė bendrovė „Inžinerinis projektavimas“, o darbai numatyti Marcinkonyse, Miškininkų gatvėje.

    Planuojama įrengti automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelę, pėsčiųjų takus, poilsio vietas, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras ir mažosios architektūros elementus. Teritorija bus apželdinta, numatant kalnines pušis, daugiametes gėles ir žolinius augalus.

    Akcentas prieinamumui ir saugumui

    Vienas iš numatytų takų sudarys patogesnę jungtį su bažnyčios teritorija, kuri iki šiol daugeliui pasiekiama tik laiptais. Tai aktualu žmonėms su judėjimo negalia, tėvams su vaikų vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams, kuriems laiptai dažnai tampa kliūtimi.

    Apšvietimas ir vaizdo stebėjimas paprastai siejami ne vien su saugumu, bet ir su tvarkos palaikymu intensyviai lankomose vietose. Tokie sprendimai dažnėja ir kituose turizmo traukos taškuose, kur savivaldybės sprendžia automobilių chaoso, pėsčiųjų srautų ir infrastruktūros nusidėvėjimo problemas.

    Projektas siejamas su atminties maršrutais

    Darbai vykdomi įgyvendinant projektą „Laisvės kovų maršruto plėtra Varėnos rajono savivaldybėje“, finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Tokie maršrutai Lietuvoje vis dažniau jungiami su vietos turizmu, edukacija ir bendruomenių stiprinimu.

    Pagal sutartį rangos darbus numatyta užbaigti iki 2027 metų sausio 28 dienos, tačiau tikimasi, kad realus terminas gali būti trumpesnis. Savivaldybė pabrėžia, jog atnaujinta erdvė turėtų tapti patogiu starto tašku pažinčiai su Marcinkonimis ir jų lankytinais objektais.

    Marcinkonių seniūnė Eglė Ikasalienė teigia, kad prieš rengiant projektą tartasi su bendruomene, VšĮ „Marcinkonys“, aplinkinių sodybų gyventojais ir parapijos klebonu Broniumi Krakevičiumi.

    „Savivaldybės specialistai ne kartą susitiko su bendruomene, kartu apžiūrėjome teritoriją, gyventojai išsakė idėjas, į kurias buvo atsižvelgta. Aikštė prie bažnyčios yra ypatinga, nes nuo jos daugelis pradeda pažintį su kaimu, todėl svarbu, kad ši erdvė būtų patogi ir tvarkinga“, – sakė E. Ikasalienė.

  • Koordinatoriai Rokiškyje pamatė, kas keičia negalią turinčių žmonių kasdienybę: sprendimai prieinamumui

    Koordinatoriai Rokiškyje pamatė, kas keičia negalią turinčių žmonių kasdienybę: sprendimai prieinamumui

    Rugpjūčio 26 dieną Rokiškyje įvyko asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinės globos ir bendruomeninių paslaugų prieinamumui. Jame dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos asmenų su negalia reikalų koordinatorė Erika Jaruševičienė.

    Susitikime aptarta, kaip praktiniais sprendimais gerinti aplinkos pritaikymą ir paslaugų pasiekiamumą žmonėms, turintiems sunkią negalią. Akcentuota, kad prieinamumas nėra vien rampų klausimas: svarbus aiškus paslaugų kelias, nuosekli pagalba ir realiai veikiantys sprendimai kasdienėse situacijose.

    Dalyviai lankėsi Skemų socialinės globos namuose ir susipažino su teikiamomis socialinės globos bei kitomis paslaugomis. Aptartos galimybės pritaikyti erdves taip, kad jos didintų gyventojų savarankiškumą, užtikrintų saugumą ir padėtų išlaikyti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę.

    Vėliau koordinatoriai apsilankė grupinio gyvenimo namuose, bendravo su gyventojais ir įvertino, kokią įtaką kasdieniam gyvenimui daro individuali pagalba ir artimesnė bendruomenei aplinka. Tokie sprendimai siejami su perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kai žmogui sudaromos sąlygos gyventi kuo įprastesnį gyvenimą.

    Socialinėse dirbtuvėse pristatytos užimtumo veiklos, savarankiškumo įgūdžių ugdymas ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad prasmingas užimtumas ir darbinių įgūdžių stiprinimas mažina socialinę atskirtį, o paslaugų tęstinumas dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant ilgalaikių rezultatų.

    Organizatoriai padėkojo Skemų socialinės globos namų bei viešosios įstaigos „Jautri širdis“ administracijoms už paslaugų pristatymą ir pasidalytą patirtį. Taip pat padėkota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovams bei Rokiškio asmenų su negalia draugijai už susitikimui suteiktas patalpas.

    Koordinatorių susitikimai vertinami kaip svarbi platforma keistis praktika tarp savivaldybių ir palyginti, kurie sprendimai realiai veikia skirtingomis sąlygomis. Tikimasi, kad gerųjų pavyzdžių perėmimas padės kryptingiau užtikrinti prieinamas ir individualius poreikius atitinkančias paslaugas žmonėms su negalia.

  • Festivalis Rock en Seine siūlo audiodeskripciją koncertuose: kaip tai keičia regos negalią turinčių patirtį

    Festivalis Rock en Seine siūlo audiodeskripciją koncertuose: kaip tai keičia regos negalią turinčių patirtį

    Paryžiaus priemiestyje vykstantis festivalis Rock en Seine šiemet pirmą kartą į programą įtraukė gyvai atliekamų koncertų audiodeskripciją. Tai sprendimas, leidžiantis akliems ir silpnaregiams žiūrovams ne tik girdėti muziką, bet ir „pamatyti“ scenos veiksmą per profesionalų pasakojimą.

    Organizatoriai skelbia, kad audiodeskripcija numatyta po vieną kartą per dieną pagrindinėje scenoje. Projektas įgyvendinamas kartu su Valentin Haüy asociacija, o žiūrovai tam skirtoje platformoje klausosi aprašymo per ausines.

    Kaip veikia audiodeskripcija gyvai

    Audiodeskriptorės užduotis nėra komentuoti kiekvienos sekundės, o pasirinkti momentus, kai vizualinė informacija suteikia prasmės muzikinei patirčiai. Aprašomi atlikėjų judesiai, jų vieta scenoje, apšvietimo pokyčiai, emocijos veide ir publikos reakcijos.

    „Esu akys žiūrovams, kurie negali matyti“, – sakė balso aktorė, rašytoja ir audiodeskripcijos mokymų specialistė Raphaëlle Valenti.

    Pasak jos, čia svarbiausia pusiausvyra: audiodeskripcija turi padėti, bet neužgožti dainų tekstų ir muzikos. Todėl kalbama tik tada, kai tai netrukdo svarbiausiems kūrinio momentams, ypač emociškai jautrioms vietoms.

    Žiūrovų patirtis ir iššūkiai

    Silpnaregė festivalio lankytoja Saliha audiodeskripciją apibūdino kaip atradimą: ji leidžia tiksliai suprasti, kas vyksta scenoje, ir sustiprina buvimo minioje jausmą. Kartu ji pripažino, kad kartais tenka rinktis, ar labiau sekti aprašymą, ar susitelkti į dainų žodžius.

    Tokios iniciatyvos Europos festivaliuose vis dažniau vertinamos kaip realus prieinamumo standartas, o ne vien simbolinis gestas. Prieinamumo sprendimai kultūros renginiuose tampa platesnės krypties dalimi, kai paslaugos pritaikomos skirtingiems poreikiams, nuo judėjimo negalios iki klausos ar regos sutrikimų.

    Gyva audiodeskripcija reikalauja didelio pasirengimo: būtina akimirksniu suprasti scenos dinamiką ir rasti tikslius, trumpus žodžius tinkamu laiku. Tačiau rezultatas akivaizdus – muzika išlieka centre, o balsas ausinėse suteikia vaizdą ten, kur jo anksčiau trūko.

    Kol scenoje tęsiasi koncertas, šviesos ir minios šurmulys daugeliui lieka regimu spektakliu. Tiems, kurie nemato, audiodeskripcija paverčia pasirodymą pasakojamu vaizdu, o emocija, kaip pabrėžia patys dalyviai, išlieka tokia pati.

  • „Dila“ nustebino Kyjivą: naujo tipo laboratorijoje – elektroninė eilė ir saviregistracija

    Medicinos laboratorijų tinklas „Dila“ Kyjive atidarė naujo formato padalinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus patirčiai ir greitesniam aptarnavimui. Bendrovė teigia, kad erdvė projektuota taip, kad apsilankymo etapai būtų aiškūs, o laukimas ir stresas sumažėtų.

    Naujasis formatas orientuotas ne tik į patogesnę aplinką, bet ir į nuoseklų kliento kelią nuo registracijos iki tyrimų rezultatų. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų sveikatos priežiūros tendenciją, kai pacientai tikisi daugiau savitarnos ir skaitmeninių sprendimų, panašių į bankų ar logistikos paslaugas.

    Skaitmeniniai sprendimai vietoje

    Padalinyje įdiegta elektroninė eilė ir saviregistracijos stotelė, taip pat klientų srautų valdymo sprendimas, padedantis žmonėms greičiau susiorientuoti. „Dila“ akcentuoja, kad toks modelis mažina fizinių eilių poreikį ir leidžia aptarnavimą padaryti tolygesnį piko metu.

    „Naujas paslaugų modelis yra sisteminis pokytis versle ir nauja „Dila“ plėtros kryptis: norime pašalinti barjerus, supaprastinti kliento kelią, o vidinius procesus padaryti labiau automatizuotus ir efektyvesnius“, – sakė „Dila“ vadovas Mykhailo Bohatyr.

    Bendrovė pabrėžia, kad transformacija pradedama nuo technologinių sprendimų padaliniuose: skaitmenizuojamos darbo vietos, atnaujinama paslaugų sistema, o vėliau šie sprendimai turėtų būti diegiami visame tinkle. Praktikoje tai reiškia daugiau automatizuotų veiksmų administravime ir daugiau laiko darbuotojams skirti tiesioginiam aptarnavimui.

    Daugiau dėmesio prieinamumui

    „Dila“ nurodo, kad kuriant naują erdvę atskirai įvertintas prieinamumas skirtingiems lankytojų poreikiams. Įrengta taktilinė danga, platus įėjimas be slenksčių, informacinės lentelės Brailio raštu, pritaikyti baldai.

    Patogumui numatytas ir kūdikių pervystymo stalas bei vaikams skirta zona, kad apsilankymas būtų paprastesnis tėvams. Tokie sprendimai vis dažniau tampa standartu paslaugų sektoriuje, nes gerina klientų srautų valdymą ir mažina papildomą įtampą procedūrų dieną.

    Plėtra ir planai 2026 metais

    Pasak „Dila“, 2026 metais įmonė toliau plečia veiklą Ukrainoje: per pirmąjį pusmetį atidaryta 10 nuosavų ir partnerių padalinių. Bendrai tinklas jau skaičiuoja daugiau nei 290 veiklos taškų.

    Iki 2026 metų pabaigos bendrovė planuoja atidaryti 45 naujus padalinius visoje šalyje ir lygiagrečiai atnaujinti esamus, pritaikant naują vizualinę tapatybę. Įmonė tikisi, kad naujas formatas padės sukurti vientisą, be trukdžių veikiantį ryšį tarp internetinių paslaugų ir aptarnavimo vietoje.

  • Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajono savivaldybėje vykusiame Asmens su negalia gerovės tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip realiai keisti viešąsias erdves, įstaigas ir paslaugas, kad jos būtų pasiekiamos visiems gyventojams. Aptarti tiek turimi duomenys, tiek gyventojų apklausos įžvalgos, išryškinusios dažniausiai pasikartojančias kliūtis.

    Posėdyje pristatyta atnaujinta 2023–2025 metais parengta statistinė informacija apie asmenis su negalia Kėdainių rajone. Nors taryba konkrečių skaičių viešai neįvardijo, akcentuota, kad planuojant pokyčius būtina remtis ne vien pavieniais skundais, o nuosekliai renkamais duomenimis ir jų analize.

    Svarbiu atskaitos tašku tapo anketinė apklausa, vykdyta nuo sausio 9 dienos iki gegužės 1 dienos. Gyventojai vertino, kiek miesto ir rajono viešosios erdvės bei dažniausiai lankomos įstaigos yra pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo ar kitų negalių, o atsakymai padėjo identifikuoti problemiškiausias vietas.

    Diskusijose daug dėmesio skirta infrastruktūros spragoms, kurios kasdienybėje tampa barjerais: nepatogiems patekimams į pastatus, prastai suprojektuotiems šaligatvių nuolydžiams, per aukštiems borteliams, informacijos trūkumui ir nepakankamai aiškiam patalpų sužymėjimui. Tarybos nariai pabrėžė, kad prieinamumas turi būti vertinamas plačiau nei vien pandusų įrengimas, nes svarbus ir saugus, savarankiškas judėjimas bei orientavimasis aplinkoje.

    Atskira tema tapo paslaugų prieinamumo stebėsena ir įstaigų registracija STASIS sistemoje, kuri skirta statinių prieinamumo stebėsenai ir kontrolei. Tikimasi, kad nuoseklesnis duomenų pildymas padės tiek savivaldybei planuoti darbus, tiek gyventojams greičiau rasti patikimą informaciją apie jiems pritaikytas vietas.

    Taip pat svarstyta idėja viešosiose erdvėse įrengti alternatyvaus bendravimo lentas, kurios galėtų padėti žmonėms, patiriantiems kalbos ar komunikacijos sunkumų. Pasak tarybos, tokie sprendimai svarbūs ne tik siaurai grupei, bet ir platesnei visuomenei, nes didina savarankiškumą, mažina atskirtį ir palengvina kasdienes situacijas.

    Posėdyje sutarta, kad sprendimai turi būti planuojami nuosekliai, o rezultatai matuojami: nuo aiškių prioritetų sudarymo iki realių pokyčių įgyvendinimo ir stebėsenos. Savivaldybė pabrėžė, kad prieinama aplinka tiesiogiai susijusi su žmogaus orumu ir galimybe gyventi savarankiškai, todėl šie klausimai išlieka tarp svarbiausių rajono darbotvarkėje.

  • Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Daugeliui pėsčiųjų mygtukas prie šviesoforo atrodo paprastas būdas greičiau sulaukti žalios šviesos. Tačiau dalyje miestų jis veikia tik iš dalies arba išvis neturi jokios įtakos signalų keitimo logikai.

    Tokie įrenginiai dažnai vadinami placebo mygtukais, nes sukuria kontrolės pojūtį, nors realaus poveikio eismo valdymui nesuteikia. Praktikoje viskas priklauso nuo sankryžos tipo, paros meto ir to, kaip suprogramuotas valdiklis.

    Kaip mygtukai turėtų veikti

    Klasikinis pėsčiųjų mygtukas siunčia užklausą šviesoforo valdikliui, kad būtų įtrauktas pėsčiųjų perėjimo etapas. Mažiau apkrautose vietose tai gali reikšti, kad po kelių sekundžių ar po trumpo intervalo užsidegs žalia šviesa.

    Šiuolaikinėse sistemose mygtukas dažnai veikia kaip signalas, kad perėjoje išvis yra laukiančių žmonių. Jei niekas nepaspaudė, pėsčiųjų fazė gali būti praleidžiama, kad būtų palaikomas sklandesnis automobilių srautas.

    Dalis mygtukų turi papildomų funkcijų, susijusių su prieinamumu, pavyzdžiui, vibruojantį ar garsinį patvirtinimą. Tokie sprendimai padeda regos negalią turintiems žmonėms suprasti, kada saugu eiti.

    Kada mygtukas nieko nekeičia

    Didelio intensyvumo sankryžose, ypač centruose ir piko metu, eismas dažnai valdomas iš anksto nustatytais ciklais. Tokiu atveju pėsčiųjų etapas vis tiek įvyksta pagal grafiką, o mygtuko paspaudimas realiai nepakeičia laukimo trukmės.

    Kitur mygtukas veikia sąlygiškai: jei jo nepaspausite, žalia pėstiesiems gali ir neužsidegti, tačiau paspaudus sistema tik pažymi užklausą ir įgyvendina ją tik pasibaigus einamajam ciklui. Žmogui tai dažnai atrodo kaip neveikiantis mygtukas, nes pokyčio tenka laukti.

    Pasitaiko ir paprastesnė priežastis: techniniai gedimai arba sąmoningai atjungti įrenginiai, kurie fiziškai palikti vietoje. Tokiais atvejais mygtukas gali spaustis ir net „spragtelėti“, bet valdiklio išvis nepasiekia jokio signalo.

    Placebo efektas ir kiti pavyzdžiai

    Eismo valdymo ekspertai ir miestų infrastruktūros prižiūrėtojai neretai pripažįsta psichologinį aspektą: galimybė ką nors paspausti mažina nekantrumą ir konfliktų riziką prie perėjų. Dėl to kai kur mygtukai išlieka net tada, kai sistema dirba automatiškai.

    Panašus reiškinys žinomas ir kitur, pavyzdžiui, liftuose, kur durų uždarymo mygtukas kai kuriuose modeliuose veikia tik techniniame ar avariniame režime. Taip pat minimi pastatų termostatai, kurie kartais suteikia tik valdymo iliuziją, nors temperatūrą nustato centralizuota sistema.

    Jei norite suprasti, ar konkrečioje perėjoje mygtukas turi prasmę, atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir sankryžos logiką. Jei po paspaudimo užsidega indikatorius arba girdisi patvirtinimo signalas, dažniausiai užklausa bent jau užregistruojama, net jei rezultato teks palaukti.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Call of Duty sistema suklydo: paralyžiuotas žaidėjas gavo baną už prieinamumo valdiklį

    Call of Duty sistema suklydo: paralyžiuotas žaidėjas gavo baną už prieinamumo valdiklį

    „Call of Duty: Warzone“ antiapgaulės sistema laikinai užblokavo paralyžiuoto transliuotojo paskyrą, nes jo naudojamas valdiklis buvo palaikytas draudžiamu įrenginiu. Situacija sukėlė diskusiją, kaip žaidimų kūrėjai turėtų atskirti sukčiavimo priedus nuo prieinamumo sprendimų.

    Dallas gyvenantis turinio kūrėjas WheeledGamer žaidžia naudodamas „QuadStick“ adaptacinį valdiklį, skirtą žmonėms su judėjimo negalia. Jis valdomas burna, kvėpavimu ir smakro judesiais, todėl leidžia atlikti veiksmus, kurių įprastu pulteliu ar klaviatūra žaidėjas tiesiog negalėtų.

    Leidėjos „Activision“ naudojama antiapgaulės sistema „RICOCHET“ blokavimą motyvavo aptikusi trečiųjų šalių įrenginį, keičiantį įvestį. Tokie įspėjimai dažniausiai siejami su priedais, kurie suteikia neteisėtą pranašumą, pavyzdžiui, mažina atatranką ar dirbtinai sustiprina taikymosi pagalbą.

    Žaidėjas viešai paaiškino, kad jo atvejis neturi nieko bendra su sukčiavimu, ir kreipėsi į kūrėjus socialiniuose tinkluose. Netrukus paskyros blokavimas buvo panaikintas, o bendrovė pažadėjo išsiaiškinti, kuris „QuadStick“ siunčiamas signalas sukėlė klaidingą suveikimą.

    „Mielai pateiksiu visą informaciją, kad ateityje tai nepasikartotų“, – sakė WheeledGamer, kai paskyra buvo atblokuota.

    Tokios klaidos rodo platesnę problemą: šiuolaikinės antiapgaulės priemonės tampa vis griežtesnės ir vis dažniau remiasi automatizuotu aptikimu, tačiau prieinamumo įrenginiai gali atrodyti panašiai kaip draudžiami adapteriai. Kūrėjams tenka sudėtinga užduotis sukurti taisykles ir išimtis, kurios nebaustų žaidėjų už tai, kad jie naudojasi vienintele galimybe žaisti.

    Pastaraisiais metais leidėjai papildomai stiprina apsaugą ir kompiuteriuose, siekdami sumažinti apgavysčių mastą, tačiau kiekvienas toks pokytis didina riziką neteisingai pažymėti nekaltas paskyras. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažnai slypi aiškesnėje prieinamumo įrangos deklaravimo tvarkoje, greitesnėje žmogaus atliekamoje peržiūroje ir glaudesniame dialoge su adaptacinių technologijų bendruomene.