Tag: Priekulė

  • Metė jachtą po 4 metų vandenyne: sugrįžo į Priekulę ir sukūrė platformą su 1 000 veiklų

    Ketverius metus jūrose ir vandenynuose gyvenę Vita ir Simas Gardauskai galiausiai pasirinko visai kitą kasdienybę: po kelionių sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Klaipėdos rajone, Priekulėje. Pora sako, kad sprendimas keisti kryptį brendo natūraliai, o grįžimas leido naujai pažvelgti į tai, ką Lietuva gali pasiūlyti.

    Jų kelionių geografija buvo plati: nuo Sicilijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių iki Atlanto vandenyno, pro Kanarų salas, Madeirą ir Portugaliją. Anot poros, gyvenimas laive reiškė ne tik romantiką, bet ir nuolatinę atsakomybę, planavimą bei sprendimus, kuriuos dažnai diktuodavo oras.

    Kelionės, kurios tapo gyvenimo mokykla

    Vita pasakoja, kad vienas įsimintiniausių etapų buvo Madeiros pasiekimas, kai teko plaukti prieš bangas ir vėją, o sąlygos nuolat keitėsi. Tokiose situacijose, pasak jos, labiausiai išryškėja, kiek daug lemia budrumas, pasirengimas ir gebėjimas susitarti tarpusavyje.

    „Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla: išmokau valdyti stresą, greitai priimti sprendimus ir pasitikėti savimi“, – sakė Vita.

    Sicilija porai įsiminė dėl autentiškumo ir vietinių bendravimo paprastumo, o Viduržemio jūros maršrutai atvėrė ir mažiau turistines pakrančių vietas. Pasak Gardauskų, kelionės išryškino ir tai, kad net toje pačioje šalyje už kelių šimtų kilometrų gali laukti visiškai kitoks klimatas, ritmas ir žmonių įpročiai.

    Kodėl pasirinkta Priekulė

    Po ilgų metų nuolatinio judėjimo atsirado poreikis turėti aiškų tašką, į kurį galima grįžti. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita iš Tauragės, o Priekulė jų pokalbiuose kartojosi ne kartą dar tada, kai pro ją tik pravažiuodavo.

    „Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis sakydavome, kad jei pirktume Lietuvoje, tai čia“, – sakė Simas.

    Įdomu tai, kad būstą Priekulėje pora įsigijo jo gyvai nepamačiusi: sprendimas buvo priimtas nuotoliu, remiantis vaizdo medžiaga, kai jie dar gyveno Italijoje. Dabar, įsikūrę Klaipėdos rajone, Gardauskai svarsto ir apie nuosavus namus tame pačiame krašte.

    Nuo sugrįžimo iki platformos suaugusiesiems

    Grįžus į Lietuvą, prisitaikyti padėjo nauji projektai. Pora pasakoja, kad sugrįžimo laikotarpis žiemą emociškai nebuvo lengvas, todėl jie sąmoningai ieškojo veiklų po darbo, tačiau greitai pastebėjo, kad informacija apie suaugusiųjų užsiėmimus yra išskaidyta ir sunkiai randama.

    Taip gimė idėja sukurti platformą, skirtą laisvalaikiui po darbo ir suaugusiųjų būreliams. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja buvo greitai įgyvendinta, o šiandien platformoje, pasak kūrėjų, pateikiama daugiau nei 1 000 veiklų visoje Lietuvoje su aprašymais, navigacija ir žemėlapiu.

    „Veiklų yra daug, bet jas rasti nėra paprasta, nes jei nežinai tikslaus pavadinimo, socialiniuose tinkluose paieška dažnai nepadeda“, – sakė Vita ir Simas.

    Ką grįžimas leido įvertinti iš naujo

    Gardauskai teigia, kad gyvenimas skirtingose šalyse padėjo palyginti kasdienius dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs, bet stipriai veikia gyvenimo kokybę. Jie išskiria Lietuvoje gerai veikiančias skaitmenines paslaugas ir tai, kad daug administracinių reikalų galima susitvarkyti internetu.

    Pora taip pat pabrėžia aiškios kalbos, šeimos ir draugų artumo svarbą. Pasak jų, grįžtant svarbiausia išlikti lankstiems ir priimti, kad planai gali keistis, o krypties pakeitimas nebūtinai reiškia žingsnį atgal.

    Vita šiuo metu dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kurio tikslas yra prisidėti prie Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo. Simas toliau vysto informacinių technologijų projektus, o laisvalaikį jie neretai planuoja pagal oro prognozes ir jūros sąlygas.

    „Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi, o kartais reikia drąsiai pripažinti, kad planą metas koreguoti“, – sakė Vita ir Simas.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti įsigyti keturis apsaugotus būstus ir kviečia būstų savininkus teikti pasiūlymus. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis galiojančia valstybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka.

    Planuojama pirkti po vieną dviejų kambarių būstą keturioms atskiroms pirkimo dalims. Būstai turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Ko savivaldybė tikisi iš būstų?

    Skelbime nurodoma, kad perkami dviejų kambarių būstai su atskira virtuve, kurių bendras plotas turėtų siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas negali būti bendrabutyje, o jei jis ne pirmame aukšte, pastate privalo būti liftas.

    Būstas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat keliama sąlyga, kad nuosavybės teisė nebūtų suvaržyta: būstas negali būti areštuotas, perleistas tretiesiems asmenims ar perduotas panaudai.

    Jeigu būstas yra įkeistas, iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo reikės kreditoriaus rašytinio sutikimo parduoti. Jei paraiškos teikimo dieną būstas nuomojamas, nuomos santykiai iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti ir išregistruota žyma apie nuomos sutartį.

    Reikalaujama, kad sutarties pasirašymo metu nebūtų teismo ar arbitražo ginčų dėl būsto ir nebūtų žinoma apie galimus būsimus ginčus. Taip pat nurodoma, kad būsto kadastro duomenys turi atitikti faktinę situaciją, o visi pertvarkymai turi būti teisėtai įregistruoti.

    Techninė būklė ir komunaliniai patogumai

    Savivaldybė pabrėžia, kad būstas turi būti pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi: su atlikta apdaila, veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir be defektų, trukdančių naudoti patalpas pagal paskirtį. Tarp minimų kriterijų yra tvarkinga santechnika, šildymo prietaisai, elektros instaliacija, langai, durys bei apskaitos prietaisai.

    Įsigyjamuose būstuose turi būti užtikrintas komunalinių paslaugų teikimas, įskaitant geriamąjį vandenį, šildymą, elektros energiją ir atliekų išvežimą. Būste turi būti sanitariniai įrenginiai, įskaitant praustuvą, klozetą ir vonią arba dušą, taip pat įrengtą pajungimą skalbyklei.

    Skelbime nurodoma ir finansinės drausmės sąlyga: pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų kartu su nuosavybės teise. Jei būstas susijęs su namo atnaujinimo projekto įsipareigojimais, jie turi būti apmokėti iki sutarties pasirašymo.

    Kaip pateikti pasiūlymą ir kokių dokumentų reikia?

    Pasiūlymai su priedais turi būti pateikiami lietuvių kalba iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Dokumentai priimami siunčiant paštu arba pristatant tiesiogiai į Gargžduose, Žemaitės gatvėje 10, pirmame aukšte veikiantį „vieno langelio“ padalinį.

    Ant užklijuoto voko turi būti aiškiai nurodyta, kad jis skirtas keturių apsaugotų būstų pirkimo komisijai, taip pat adresatas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai. Dėl dokumentų pateikimo galima pasiteirauti telefonu +370 690 07 135.

    Komisijos posėdis, kuriame planuojama atplėšti vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą. Skelbime taip pat nurodoma, kad kandidatai turi pateikti laisvos formos pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, kadastro duomenis, atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą bei kitus reikiamus sutikimus ar įgaliojimus.

  • Klaipėdos rajonas perka 4 apsaugotus būstus: kur ieško butų ir kokių reikalavimų prašo

    Klaipėdos rajonas perka 4 apsaugotus būstus: kur ieško butų ir kokių reikalavimų prašo

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė apie ketinimą nupirkti keturis apsaugotus būstus. Sprendimas grindžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2026 metų balandžio 23 dieną priimtu sprendimu dėl keturių apsaugotų būstų pirkimo.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu ir organizuojamas pagal Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu patvirtintą nekilnojamojo turto įsigijimo tvarką. Savivaldybė numato pirkti po vieną būstą keturiose atskirose pirkimo dalyse.

    Kur ir kokių butų ieškoma

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma dviejų kambarių būstų su atskira virtuve. Jie turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Kiekvieno būsto bendras plotas turi siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas turi būti pirmame aukšte, o jeigu jis yra aukščiau, pastate privalo būti liftas.

    Pagrindiniai techniniai ir teisiniai reikalavimai

    Perkamas turtas Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties patalpa ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat nurodoma, kad būstas negali būti bendrabutyje.

    Reikalaujama, kad turtas būtų be suvaržymų: neareštuotas, neperleistas tretiesiems asmenims, neatiduotas panaudai, o nuomos santykiai, jei tokie yra, iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti. Jei būstas įkeistas, iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti gautas kreditoriaus rašytinis sutikimas.

    Skelbime pabrėžiama, kad būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto: įrengta apdaila, veikiantys vandentiekio, nuotekų, šildymo ir karšto vandens sprendimai, tvarkinga elektros instaliacija. Taip pat neturi būti matomų defektų, drėgmės ar pelėsio požymių.

    Numatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti skolų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų naujajam savininkui. Be to, būste neturi gyventi asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugotų teisę naudotis patalpomis pasikeitus savininkui.

    Terminai ir dokumentai

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Vokai su pasiūlymais planuojami atplėšti 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą.

    Kandidatai turi pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą, pažymas apie atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą ir dokumentus, pagrindžiančius, kad būste nėra deklaruotų gyventojų. Jei būstas turi bendraturčių, būtinas jų sutikimas, o jei veikia įgaliotas asmuo, reikalingas nustatytos formos įgaliojimas.