CP v2

Tag: Prienų rajono savivaldybė

  • 102 maršrutinis taksi kursuos iki gegužės 15 dienos: į Skriaudžius keleivius veš 106 maršrutas

    Kauno rajono savivaldybė informuoja, kad 102-asis maršrutinis taksi, važiuojantis maršrutu Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai, kursuos iki gegužės 15 dienos. Tai reiškia, kad iki šios datos keleiviai dar gali planuoti keliones įprastu maršrutu.

    Pasak savivaldybės, toliau susisiekimas į Skriaudžių pusę bus užtikrinamas priemiestinio susisiekimo maršruto pokyčiais. Sprendimas priimtas derinant vežimo organizavimą tarp Kauno rajono ir Prienų rajono savivaldybių.

    Kas keičiasi po gegužės 15 dienos?

    Kauno rajono savivaldybė kartu su Prienų rajono savivaldybe sutarė, kad 106-asis priemiestinio susisiekimo maršrutas Kauno autobusų stotis–Juragiai–Jurginiškiai bus pratęstas iki Skriaudžių. Tokiu būdu daliai keleivių kelionės galės būti perkeltos į 106 maršruto reisus.

    Šiuo maršrutu keleivius veš UAB „Kautra“ autobusai. Keleiviams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti atnaujintą trasą ir tvarkaraščius, nes po maršruto pratęsimo gali keistis sustojimų seka bei reisų laikai.

    Sprendimas pratęsti priemiestinį maršrutą dažniausiai taikomas siekiant užtikrinti stabilų susisiekimą ir aiškesnę tvarkaraščių kontrolę. Savivaldybės primena, kad planuojant keliones svarbu įvertinti piko laikus ir galimus sezoniškumo pokyčius.

  • Žygis Camino Lituano Prienų krašte sutraukė per 200 dalyvių: lietus nesustabdė „Lietuva eina“

    Žygis per Prienų kraštą

    Gegužės 9 dienos rytą Daukšiagirės dvaro prieigose, nepaisant lietaus, susirinko gausus būrys žygeivių ir bendruomenių atstovų. Čia startavo žygis „Lietuva eina“ Camino Lituano maršrutu, kviečiantis keliauti pėsčiomis ir pažinti vietos istoriją.

    Organizatoriai priminė, kad Camino Lituano Lietuvoje kuriamas kaip piligriminis ir pažintinis kelias, apjungiantis skirtingus regionus. Prienų krašte einama atkarpa šiemet siejama ir su Europos kultūros kelių iniciatyvomis, kurios pabrėžia bendrą žemyno paveldo tinklą.

    100 kilometrų su garsiniais pasakojimais

    Renginyje akcentuota, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga šiemet mini 100 metų veiklos sukaktį. Šia proga 100 kilometrų Camino Lituano atkarpa nuo Kauno Pažaislio vienuolyno per Prienus iki Alytaus paženklinta specialiais ženklais su garsiniais pasakojimais.

    Tokie sprendimai, kai maršruto informacija pateikiama ir garsu, tampa vis svarbesne tvaraus turizmo kryptimi, siekiančia didinti prieinamumą skirtingų poreikių keliautojams. Žygio dalyviai turėjo galimybę vietoje susipažinti, kaip veikia garsiniai pasakojimai ir kuo jie naudingi keliaujant.

    Sustojimai, bendruomenės ir kultūrinė programa

    Į žygį įsitraukė daugiau nei 200 dalyvių, tarp jų LASS Prienų filialo komanda, savivaldybės vadovai ir partneriai. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo iniciatoriams bei šeimininkams už bendradarbiavimą ir palinkėjo prasmingos kelionės.

    Camino Lituano kelio kūrėjas Marius Minkevičius ir LASS prezidentas Paulius Kalvelis pristatė maršruto plėtrą ir prieinamumo didinimo darbus. Pasak jų, kelio stiprybė slypi ne tik žemėlapyje, bet ir vietos žmonių įsitraukime, kai keliautojai sutinkami kaip svečiai.

    Žygio pradžią papildė kultūrinė programa: skambėjo Justino Marcinkevičiaus kūryba ir dainos, kurias atliko LASS bendruomenės nariai. Bendra daina tapo simboliniu palydėjimu į kelią, o nuotaika, pasak dalyvių, pranoko apniukusį orą.

    Kelyje suplanuotos kelios stotelės su edukacijomis ir vaišėmis. Vangų kaime žygeiviai įsitraukė į aktyvias veiklas, Kalvių kaime surengtas pietų piknikas, o Važatkiemio kaime, poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškėje, pristatytos kultūrinės ir paveldo edukacijos.

    Žygio organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik populiarinti ėjimą pėsčiomis, bet ir stiprina ryšius tarp bendruomenių. Camino Lituano Prienų krašte šįkart tapo gyva bendrystės, kultūros ir pažinimo patirtimi.

    Prienų rajono savivaldybės informacija

  • Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai: nutraukiamas 102-asis maršrutas, kas važiuos toliau?

    Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai: nutraukiamas 102-asis maršrutas, kas važiuos toliau?

    Prienų rajono savivaldybė informuoja, kad nutraukiamas 102-asis maršrutinio taksi maršrutas Kauno pilis–Garliava–Veiveriai–Skriaudžiai. Iki šiol šiuo maršrutu keleivius vežė UAB „Paulimitas“.

    Pasak savivaldybės, sprendimas reiškia, kad gyventojams keisis įprastas susisiekimo modelis, tačiau siekiama, kad viešojo transporto paslauga nenutrūktų. Dėl to derinami laikini sprendimai kartu su Kauno rajono savivaldybe.

    Numatyta, kad 106-asis priemiestinio susisiekimo maršrutas Kauno autobusų stotis–Juragiai–Jurginiškiai bus pratęstas iki Skriaudžių. Šiuo maršrutu keleivius veš UAB „Kautra“ autobusai.

    Laikinas maršruto pratęsimas pasirinktas tam, kad gyventojų pavėžėjimas vyktų be pertrūkių, kol bus pasirašyta Kauno rajono ir Prienų rajono savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Sutartyje turėtų būti apibrėžtas bendro 106-ojo priemiestinio maršruto reisų organizavimas ir finansavimas.

    Pasirašius sutartį, 106-ojo maršruto tvarkaraštis gali būti koreguojamas, todėl keleiviams rekomenduojama sekti skelbiamą aktualią informaciją. Apie visus pakeitimus gyventojai bus informuoti papildomai.

    Prienų rajono savivaldybė pažymi, kad pagrindinis tikslas yra išlaikyti susisiekimo tęstinumą ir sumažinti nepatogumus kasdien keliaujantiems į darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Konkretesnė informacija dėl reisų dažnio ir laikų bus pateikta atskirai, kai bus patikslinti organizaciniai sprendimai.

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • Mato Šalčiaus premija: Prienai kviečia teikti kandidatūras kelionių žurnalistikos apdovanojimui

    Prienų rajono savivaldybė paskelbė kasmetinį konkursą Mato Šalčiaus premijai gauti. Apdovanojimas, rengiamas kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga, skirtas įvertinti kelionių žurnalistikos darbus ir skatinti pasaulio pažinimą.

    Premija siekia 2 000 eurų ir skiriama už brandžius, išsamius autorinius darbus kelionių tematika, publikuotus per kalendorinius metus. Vertinami įvairių formatų kūriniai: spaudos, radijo, televizijos, fotografijos ir interneto žiniasklaidos reportažai, pasakojimai bei dokumentinės publikacijos.

    Kandidatus premijai gali siūlyti pirminės žurnalistinės organizacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir klubai, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, taip pat patys žurnalistai. Premija skiriama šių organizacijų nariams, Prienų krašto studentams, studijuojantiems žurnalistiką, arba iš Prienų krašto kilusiems žurnalistams.

    Pateiktus darbus vertina specialiai sudaryta Mato Šalčiaus premijos skyrimo komisija, į kurią įtraukiami deleguoti Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos nariai. Komisija vertina ne tik temos aktualumą, bet ir pasakojimo kokybę, faktų patikimumą bei darbo originalumą.

    Dokumentai konkursui priimami nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai. Teikiant kandidatą, pareiškėjas turi nurodyti premijai siūlomus darbus, pridėti reikalingus dokumentus ir rekomendaciją, o jei dokumentus teikia pats kandidatas, būtina kompetentingo asmens ar organizacijos rekomendacija.

    Dėl dokumentų teikimo ir konkurso sąlygų konsultuoja Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Rusevičienė. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos.

    Kas buvo Matas Šalčius?

    Matas Šalčius buvo žurnalistas, rašytojas ir keliautojas, kurio darbai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Jo vardu pavadinta premija siekiama palaikyti kelionių žurnalistiką, kurioje svarbus ne vien įspūdžių aprašymas, bet ir gebėjimas paaiškinti pasaulio procesus, kultūrinius skirtumus bei aktualijas.

    Pastaraisiais metais kelionių žurnalistika vis dažniau susiduria su iššūkiu išlaikyti patikimumą socialinių tinklų turinio gausoje, todėl tokie apdovanojimai tampa ir kokybės ženklu. Konkurso organizatoriai akcentuoja profesionalumą, autentišką patirtį ir atsakingą faktų patikrą.

  • Prienų rajone buriama NVO taryba: savivaldybė kviečia organizacijas teikti kandidatus iki gegužės 22 dienos

    Prienų rajono savivaldybė kviečia savivaldybės teritorijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas, taip pat savivaldybės institucijas ir įstaigas deleguoti po vieną kandidatą į Prienų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą.

    Kandidatus gali teikti tos organizacijos, kurios Juridinių asmenų registre yra pažymėtos kaip nevyriausybinės organizacijos. Siekiama, kad į tarybą patektų skirtingas sritis atstovaujantys žmonės, galintys prisidėti prie NVO sektoriaus stiprinimo savivaldybėje.

    Kam skirta ši taryba?

    Tarybos tikslas – skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Praktikoje tai reiškia, kad taryba gali tapti vieta, kur suderinami lūkesčiai dėl paslaugų, projektų ir bendrų iniciatyvų rajone.

    Tokios tarybos dažniausiai padeda sistemingiau įsivardyti prioritetus, įvertinti, kokių paramos priemonių reikia bendruomenėms, ir kaip savivaldybė galėtų efektyviau įtraukti NVO į sprendimų rengimą.

    Sudėtis ir atstovavimo principas

    Nurodoma, kad taryba bus sudaroma iš 8 narių. Formuojant sudėtį numatyta pusiausvyra: ne daugiau kaip pusė narių gali būti savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai, o ne mažiau kaip pusė – savivaldybės teritorijoje veikiančių NVO atstovai.

    Toks modelis taikomas tam, kad sprendimų aptarime išliktų lygiavertis NVO balsas ir taryba netaptų vien tik administraciniu formatu. Kartu tai sudaro prielaidas konstruktyviai derinti skirtingas pozicijas.

    Kaip pateikti kandidatūrą?

    Norint pasiūlyti kandidatą, Prienų rajono savivaldybės administracijai reikia pateikti oficialų raštą. Jame būtina nurodyti siūlomo nario vardą, pavardę, pareigas ir kontaktus – telefono numerį bei el. pašto adresą.

    Raštus prašoma pateikti iki 2026 metais gegužės 22 dienos imtinai. Savivaldybė taip pat informuoja, kad detalesnis tarybos veiklos ir sudarymo reglamentavimas numatytas Prienų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose.

  • Prienų rajone atnaujinami želdynai: kur pasodinta 221 medis ir krūmas, o kur planuojamas parkas

    Prienų rajono savivaldybė praneša nuosekliai prižiūrinti ir atnaujinanti želdynus mieste bei seniūnijose. Anot savivaldybės, darbų tikslas – saugesnės viešosios erdvės ir kokybiškesnė gyvenamoji aplinka, kur medžiai teikia pavėsį, mažina oro taršą ir švelnina karščio bangas.

    Kaip teigiama, želdinių būklė periodiškai vertinama gatvėse, parkuose ir kitose viešose vietose. Medžiai genimi, kai reikia pašalinti pavojingas šakas ir padėti augalams išlaikyti sveiką lają, tačiau kai kuriais atvejais senus ar pažeistus medžius tenka šalinti dėl rizikos žmonėms ir turtui.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl šalinimo priimami atsakingai, atsižvelgiant į būklę ir galimas pasekmes. Primenama, kad nuvirtę ar lūžę medžiai per audras gali sukelti realių nuostolių, todėl prevencinė priežiūra laikoma svarbiausia priemone mažinant incidentų tikimybę.

    Kur sodinta daugiausia?

    2026 metais Prienų rajone įgyvendinti želdinimo darbai keliose teritorijose. Prienuose pasodinta 85 medžiai ir krūmai, tarp jų liepos, pušys, lanksvos, skroblai, šermukšniai ir gudobelės.

    Jiezno seniūnijoje viešosios erdvės papildytos 67 naujais želdiniais: ąžuolais, liepomis, vinkšnomis, bukais ir vakarinėmis tujomis. Veiverių seniūnijoje pasodinta 49 augalai, daugiausia tujos ir skroblai.

    Išlaužo seniūnijoje atsirado 4 liepos, o Šilavoto seniūnijoje – 16 kalninių pušų. Savivaldybės duomenimis, sodinimai derinami su aplinkos poreikiais, siekiant, kad nauji želdiniai ilgainiui formuotų atsparias ir prižiūrimas žaliąsias zonas.

    Kodėl retinimas laikomas būtinu?

    Pranešime taip pat akcentuojamas medžių ir krūmų retinimas. Kai želdiniai auga per tankiai, jie ima konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų, todėl silpnesni augalai dažniau nukenčia nuo ligų, kenkėjų ar vėjo.

    Savivaldybės vertinimu, retinimas leidžia išlaikyti stipresnius, sveikesnius medžius ir pagerina viso želdyno būklę ilgesniam laikui. Tokia praktika ypač svarbi viešose erdvėse, kur būtina užtikrinti ne tik estetiką, bet ir saugumą.

    Kas vykdo darbus ir kas planuojama toliau?

    Želdinimo ir priežiūros darbus rajone vykdo UAB „Prienų butų ūkis“. Savivaldybė nurodo, kad želdinių priežiūra vertinama kaip ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, todėl šalinant pavojingus medžius lygiagrečiai siekiama atsodinti naujus.

    Taip pat skelbiama, kad 2027 metais planuojamas Beržyno parko atnaujinimas. Tikimasi, kad tęsiama programa leis ne tik kompensuoti neišvengiamus šalinimus, bet ir sistemingai stiprinti rajono žaliąjį karkasą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija

  • Prienų rajone baigėsi seniūnų ataskaitos: keliams šimtai tūkstančių eurų, laukia nauji projektai

    Prienų rajone užbaigtas kasmetinis seniūnų ataskaitų pristatymų ciklas. Paskutiniai susitikimai gegužės 5 ir 6 dienomis vyko Jiezno ir Prienų seniūnijose, kur gyventojams pristatyti praėjusių metų darbai, didžiausi iššūkiai ir šių metų planai.

    Tokie susirinkimai savivaldybėms tampa ne tik atskaitomybės forma, bet ir praktine diskusija apie kasdienius poreikius: kelių būklę, apšvietimą, vandentiekį, nuotekas, viešąsias erdves bei bendruomenių iniciatyvas. Prienų rajone akcentuota, kad daugiausia klausimų tradiciškai kelia infrastruktūra ir jos priežiūros finansavimas.

    Jiezno seniūnijos prioritetai

    Jiezno seniūnijoje savivaldybės vadovai kartu su seniūnu Algiu Bartusevičiumi aptarė vietinės reikšmės kelių priežiūrą ir susitiko su Dariaus ir Girėno gatvės gyventojais dėl vandentiekio plėtros. Taip pat lankytasi Kašonių kaime veikiančioje medienos gaminių įmonėje „Davi“ ir skardos lankstymo ceche, kur pristatyta moderni įranga.

    Seniūnas, pristatydamas ataskaitą, pabrėžė, kad didžiausias dėmesys skiriamas keliams, gatvėms ir viešosioms erdvėms, tačiau kasdienybę komplikuoja ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Į visuomenei naudingą veiklą buvo įtraukta daugiau kaip 120 asmenų, bet realiai dirbo 23, todėl planuojant darbus dažnai tenka ieškoti papildomų sprendimų.

    Jiezno seniūnija prižiūri daugiau kaip 155 kilometrus vietinės reikšmės kelių, o asfaltuota tik apie 16 kilometrų. Praėjusiais metais naujų asfaltavimo darbų nebuvo, todėl daugiausia dėmesio skirta einamajam remontui, žvyrkelių greideriavimui, valymui ir duobių taisymui.

    Gyventojams aktualūs ir aplinkos tvarkymo klausimai. Seniūnija tęsia želdinių sodinimą, o per pastaruosius trejus metus viešosiose erdvėse pasodinta daugiau kaip šimtas įvairių medžių ir krūmų, taip pat prižiūrimi gėlynai bei viešosios erdvės.

    Jiezno teritorijoje saugoma 19 kultūros paveldo objektų, tarp jų yra 8 piliakalniai, kurių priežiūra reikalauja nuoseklaus darbo ir lėšų. Seniūnijoje išlieka aktyvus ir bendruomeninis gyvenimas, pernai surengti 22 pėsčiųjų žygiai, o dalį iniciatyvų organizavo pačios bendruomenės.

    Šių metų planuose įvardyti Dukurnonių Liepų gatvės asfaltavimo ir apšvietimo darbai, Nibrių kapinių tvoros remontas ir plėtra bei žaliųjų atliekų surinkimo vietų įrengimas prie kai kurių kapinių. Taip pat žadama toliau spręsti apleistų sklypų ir statinių problemą, tęsiant patikrinimus ir siunčiant įspėjimus savininkams.

    Prienų seniūnija: investicijos ir kelių iššūkis

    Prienų seniūnijoje ataskaitinis susirinkimas užbaigė visų rajono seniūnijų pristatymus. Seniūnė Janina Armonienė pabrėžė, kad daugiau nei 9 600 gyventojų turinčioje seniūnijoje darbų spektras platus, o pagrindinis iššūkis ir čia išlieka kelių būklė.

    Skelbta, kad kelių priežiūrai ir remontui pernai Prienų seniūnijoje skirta apie 350 000 eurų. Savivaldybės vadovai akcentavo, jog infrastruktūros atnaujinimas paprastai vyksta etapais, todėl gyventojų lūkesčių ir realių galimybių suderinimas kasmet tampa viena sudėtingiausių užduočių.

    Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas susitikime pristatė didesnius vykdomus ir planuojamus projektus, susijusius su švietimo, sveikatos, kultūros ir sporto infrastruktūra bei viešosiomis erdvėmis. Taip pat aptarta pėsčiųjų takų ir automobilių stovėjimo aikštelių plėtra bei kiti miesto tvarkymo darbai.

    Daug diskusijų sukėlė planai Prienuose statyti naujus daugiabučius, o tai, pasak savivaldybės vadovų, signalizuoja augantį miesto patrauklumą ir būsto paklausą. Taip pat pažymėta, kad kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcijai planuojami paruošiamieji darbai, kurie, kaip tikimasi, turėtų prasidėti šiemet.

    Ką rodo ataskaitų ciklas?

    Susitikimuose dalyvavę gyventojai išsakė tiek pastabų, tiek ir teigiamų įvertinimų, kad pokyčiai rajone matomi. Savivaldybės atstovai savo ruožtu pabrėžė bendruomenių svarbą, nes dalis vietos iniciatyvų įgyvendinama tik glaudžiai bendradarbiaujant su gyventojais ir organizacijomis.

    Prienų rajono ataskaitų ciklas parodė, kad kasdieniai prioritetai nesikeičia: keliai, inžineriniai tinklai, apšvietimas ir viešosios erdvės išlieka svarbiausi, tačiau vis daugiau dėmesio tenka ir ilgalaikiams projektams, kurie turi įtakos miestų ir miestelių patrauklumui bei gyventojų skaičiaus stabilumui.

  • Prienuose tartasi dėl ES investicijų: kokių prioritetų Kauno regiono savivaldybėms reikia dabar

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengtas Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir projektų įgyvendinimo agentūrų susitikimas su Kauno regiono savivaldybių atstovais. Diskusijose dėmesys sutelktas į Europos Sąjungos investicijų planavimą, projektų įgyvendinimo eigą ir praktines kliūtis, su kuriomis savivaldybės susiduria kasdien.

    Susitikime dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, aptarę administravimo procesus bei reikalavimus projektų vykdytojams. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad regionams svarbiausia turėti aiškias taisykles ir greitą institucijų reakciją, kai kyla klausimų dėl procedūrų ar terminų.

    Kas šiame etape svarbiausia savivaldybėms

    Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir CPVA direktorė Indrė Šuolienė. Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybių projektams vis dažniau keliami reikalavimai dėl rezultatų pagrįstumo, pasirengimo lygio ir įgyvendinimo spartos.

    Taip pat aptartos priemonės, kurios turėtų padėti savivaldybėms greičiau pereiti nuo planavimo prie realių darbų, ypač ten, kur projektai stringa dėl pirkimų, dokumentacijos ar derinimų. Susitikimo dalyviai sutarė, kad nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir vienodas taisyklių aiškinimas yra būtini, kad ES investicijos regionuose virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje APVA atstovės Jūratė Lepardinienė ir Rūta Mikalauskienė pristatė Socialinio klimato fondo tikslus bei galimas priemones savivaldybėms. Dėmesys sutelktas į pagalbą gyventojams, kurie labiausiai jaučia energijos kainų ir transporto kaitos poveikį, taip pat į sprendimus, kurie gali mažinti išlaidas ir didinti komfortą.

    Kalbėta ir apie energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacijų centrų steigimo iniciatyvas. Tokie centrai savivaldybėms svarbūs tuo, kad gali padėti gyventojams ir organizacijoms pasirinkti tinkamas priemones, pasirengti paraiškoms ir sumažinti riziką, jog investicijos bus įgyvendintos fragmentiškai ar nepasieks tikslinės auditorijos.

    Regiono poreikiai ir kitas žingsnis

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai įvardijo aktualiausius poreikius ir lūkesčius artimiausiam laikotarpiui. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą, kada reikalingi operatyvūs sprendimai ir kokių aiškesnių metodinių gairių trūksta projektų vykdytojams.

    Sutarta, kad tokie susitikimai padeda ne tik išsigryninti prioritetus, bet ir anksti identifikuoti rizikas, kurios vėliau gali lemti terminų nukėlimą ar lėšų įsisavinimo sulėtėjimą. Savivaldybėms tai svarbu planuojant darbus ir užtikrinant, kad ES investicijos realiai gerintų paslaugų kokybę bei infrastruktūrą regione.

    Parengta pagal Prienų rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Išlaužo ir Pakuonio seniūnijos: kokie darbai padaryti per metus ir kas gyventojams žadama 2026 metais

    Balandžio 29 dieną ir gegužės 4 dieną Išlaužo bei Pakuonio seniūnijose vyko susitikimai su gyventojais, kuriuose pristatytos 2025 metų veiklos ataskaitos ir aptarti artimiausi planai. Diskusijose dalyvavo Prienų rajono savivaldybės vadovai bei Tarybos nariai, gyventojai kėlė infrastruktūros, aplinkos tvarkymo ir paslaugų prieinamumo klausimus.

    Prieš susitikimus savivaldybės vadovai lankė vietos verslus, pasinaudojusius Vietos veiklos grupės parama. Tokie vizitai paprastai siejami su savivaldos tikslu skatinti vietos užimtumą ir turizmo paslaugų plėtrą, ypač ten, kur ekonomika remiasi smulkiaisiais verslais ir sezoniniu srautu.

    Išlaužas: infrastruktūra ir kasdienės problemos

    Išlaužo seniūnijoje pristatyti keli projektai, orientuoti į turizmą ir paslaugas. MB „Audiovizija“ pristatė sukurtą internetinę platformą ir mobiliąją programėlę turistiniams maršrutams bei įsigytą įrangą dviračių nuomos veiklai, o sodybos „Šaltupis“ savininkas aprodė poilsiautojams įrengtus namelius.

    Susitikimuose akcentuota, kad turizmo infrastruktūra ir skaitmeniniai sprendimai regionuose tampa vis svarbesni: keliautojai dažniau renkasi maršrutus planuoti telefonu, o dviračių, vandens ir pažintinių trasų pasiūla vertinama kaip būdas pritraukti trumpalaikius lankytojus ir paskatinti vietos vartojimą.

    Išlaužo seniūno pavaduotoja Rima Žiobienė apžvelgė praėjusių metų darbus: pratęstas pėsčiųjų takas šalia kapinių, apšiltintas administracinio pastato stogas, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat Dambravoje pakeistas socialinio būsto stogas, o Čiudiškiuose, Mato Šalčiaus gatvėje, įrengti nuotekų valymo įrenginiai.

    Daug dėmesio skirta kasdienei kelių ir viešųjų erdvių priežiūrai: seniūnija įsigijo traktorių, priekabą, šlaitinį žolės smulkintuvą, sniego peilį, taip pat naują tarnybinį automobilį. Pasak seniūnijos atstovų, tokios investicijos leidžia greičiau reaguoti į gyventojų skundus ir mažina priklausomybę nuo rangovų, ypač žiemos sezono metu.

    Tarp opiausių klausimų išskirta Pakumprio kaimo Kumprės gatvės būklė ir dulkėtumas dėl intensyvaus sunkiasvorio transporto eismo. Seniūnija nurodė, kad kartu su karjerą eksploatuojančia įmone tvarko griovius, stiprina kelio pagrindą ir planuoja reguliarų laistymą, tačiau gyventojai tikisi ilgalaikių sprendimų.

    Kalbant apie tvarką ir aplinkosaugą, pabrėžta, kad dalis problemų išlieka dėl neatsakingai paliekamų atliekų prie kapinių, pievose ar pamiškėse. Taip pat minėti apleisti pastatai, kurių priežiūra savivaldybei kelia iššūkių, nes dažnai susiduriama su ilgais teisiniais procesais ir ribotomis priemonėmis savininkus įpareigoti imtis veiksmų.

    Pristatant 2026 metų planus, įvardyta, kad numatoma asfaltuoti Išlaužo Šventupės ir Žemaitės gatves, plėsti gatvių apšvietimą, tęsti kapinių tako įrengimą, vykdyti seniūnijos patalpų remontą ir plėtoti vandens tiekimo infrastruktūrą. Taip pat akcentuota nuosekli kelių priežiūra, kuri regionuose išlieka viena labiausiai gyventojų kasdienybę veikiančių sričių.

    Susitikime meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad seniūnijos aktyvumas matomas per bendruomenines iniciatyvas ir viešųjų erdvių pokyčius. Jis taip pat ragino gyventojus aktyviau įsitraukti į daugiabučių renovacijos procesus ir pasinaudoti būstų pritaikymo programomis žmonėms su negalia.

    „Bažnyčia pirmiausia yra vieta, kurioje laukiamas kiekvienas – ir stiprus, ir suklupęs, ieškantis paguodos, palaikymo ar naujos pradžios“, – sakė Išlaužo parapijos klebonas Vilius Sikorskas.

    Išlauže atkreiptas dėmesys ir į bendruomeninį kalendorių: šiemet Išlaužo mokykla ir parapija mini 100 metų jubiliejų. Seniūnija kvietė gyventojus įsitraukti į renginius, kurie, anot organizatorių, yra proga stiprinti vietos tapatybę ir tarpusavio ryšius.

    Pakuonis: kelių tvarkymas ir tinklų plėtra

    Pakuonio seniūnijoje pristatyti vietos verslų pavyzdžiai, susiję su gamyba ir žemės ūkiu. MB „Stalo studija“ vadovė Evelina Bublytė kalbėjo apie tekstilės gamybai įsigytą įrangą, o Antakalnio kaime ūkininkaujantis Karolis Kliučinskas su šeima pristatė uogininkystės ūkį ir išvažiuojamojo maitinimo paslaugą.

    Seniūnas Antanas Keturakis ataskaitoje akcentavo kelių priežiūros darbus: remontą, žvyravimą, greideriavimą, pakelių šienavimą ir sniego valymą. Taip pat paminėta, kad įrengti nauji laiptai į Pagaršvio piliakalnį, tvarkyta Ašmintos parko aplinka ir nugriautas apleistas pastatas.

    Artimiausiu laikotarpiu Pakuonyje numatyta plėsti gatvių apšvietimą, vandentiekio ir nuotekų tinklus, tvarkyti kapines, šalinti avarinius medžius ir vykdyti apleistų pastatų kontrolę. Taip pat įvardyta, kad šiais metais planuojama asfaltuoti Sodų gatvės atkarpą, o gyventojai raginti teikti pastabas dėl prioritetinių vietų.

    Susitikimuose aptarti ir didesnio masto projektai, svarbūs visam rajonui. Meras informavo apie planuojamą Kauno–Prienų kelio rekonstrukciją, kuri, savivaldybės vertinimu, turėtų pagerinti susisiekimą ir eismo saugą, tačiau gyventojams aktualūs ir laikini nepatogumai darbų metu.

    Administracijos atstovai taip pat priminė apie galimybę nemokamai priduoti asbestinį šiferį, pristatė naujoves, susijusias su konteinerių keitimo mokesčiais, ir informavo, kad rajono kapinės yra skaitmenizuotos. Gyventojai susitikimų pabaigoje aktyviai kėlė klausimus dėl šaligatvių remonto, apšvietimo plėtros ir viešųjų erdvių kokybės.

    Prienų rajono savivaldybė pažymėjo, kad tokie susitikimai su bendruomenėmis skirti ne tik ataskaitoms pristatyti, bet ir problemoms fiksuoti bei darbų prioritetams tikslinti. Savivaldybės atstovų teigimu, gyventojų grįžtamasis ryšys dažniausiai lemia, kur pirmiausia nukreipiami riboti infrastruktūros ir priežiūros resursai.