Vitaminas D svarbus kaulams, dantims ir raumenų funkcijai, nes padeda įsisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o ilgalaikis trūkumas siejamas su kaulų minkštėjimu suaugusiesiems ir rachitu vaikams.
Didžiąją dalį vitamino D organizmas gali pasigaminti odoje veikiant saulės spinduliams, tačiau šaltuoju metų laiku to dažnai nepakanka. Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, nuo rudens iki pavasario saulės ultravioletinių spindulių intensyvumas dažnai per mažas, todėl trūkumo rizika išauga.
Įprastai suaugusiesiems rekomenduojamos vitamino D normos priklauso nuo amžiaus, kūno masės, mitybos ir buvimo saulėje. Vis dėlto naujesnėse tarptautinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad daliai žmonių standartinių dozių gali nepakakti arba papildymas gali turėti daugiau apčiuopiamos naudos.
Kam dažniau prireikia didesnių dozių?
Viena iš grupių yra nėščiosios, nes vitamino D atsargos svarbios ir moters, ir vaisiaus poreikiams. Tyrimų apžvalgos rodo, kad papildomas vitaminas D gali būti siejamas su mažesne preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir dalies naujagimio komplikacijų rizika, tačiau vienos universalios dozės visoms moterims nėra.
Didesnio dėmesio verti ir vaikai bei paaugliai nuo 1 iki 18 metų, nes šiuo laikotarpiu intensyviai formuojasi kaulų audinys. Kai kurie tyrimai taip pat sieja pakankamą vitamino D kiekį su mažesne kvėpavimo takų infekcijų rizika, nors svarbūs išlieka ir kiti veiksniai, tokie kaip miegas, mityba bei fizinis aktyvumas.
Trečioji grupė – vyresni nei 75 metų žmonės, nes su amžiumi oda prasčiau sintetina vitaminą D, o mityba ne visada užtikrina pakankamą jo kiekį. Ekspertai pabrėžia, kad šio amžiaus grupėje individualiai parinkta papildoma dozė gali būti siejama su geresnėmis sveikatos baigtimis.
Ketvirtoji grupė – asmenys, turintys priešdiabetę būklę ir didelę 2 tipo diabeto riziką. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vitamino D papildymas kai kuriais atvejais gali sumažinti perėjimo į 2 tipo diabetą tikimybę, tačiau tai nepakeičia mitybos korekcijų, judėjimo ir gliukozės rodiklių stebėsenos.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnio poreikio gali turėti ir žmonės, sergantys nutukimu, turintys įsisavinimo sutrikimų ar tam tikrų lėtinių ligų. Reikšmės turi ir vartojami vaistai, nes kai kurie jų gali veikti vitamino D apykaitą organizme.
Svarbu nepamiršti, kad daugiau ne visada reiškia geriau: per didelės dozės gali sukelti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje ir didinti inkstų pažeidimo riziką. Todėl, ypač priklausant rizikos grupėms ar planuojant vartoti didesnes dozes, saugiausia sprendimus priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
Nors vitamino D tyrimas kraujyje tapo populiarus, tarptautinės rekomendacijos daugumai sveikų žmonių nesiūlo jo atlikti profilaktiškai be aiškios priežasties. Tačiau esant trūkumo simptomams, rizikos veiksniams ar lėtinėms būklėms, 25(OH)D tyrimas gali padėti tiksliau parinkti papildymo taktiką.