CP v2

Tag: Priešdroninės sistemos

  • Dronų kompetencijų centras Druckūnuose: Vyriausybė perdavė Šauliams 51,9 ha valstybinės žemės

    Vyriausybė pritarė sprendimui Varėnos seniūnijoje, Druckūnų kaime, perduoti Lietuvos šaulių sąjungai 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise. Šiame sklype planuojama steigti Lietuvos šaulių sąjungos Dronų kompetencijų centrą, skirtą mokymams ir gebėjimų stiprinimui.

    Patikėjimo teisė reiškia, kad žemė ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tačiau Šaulių sąjunga įgyja teisę sklypą valdyti, naudoti ir vystyti jame numatytą infrastruktūrą pagal nustatytas sąlygas. Tokia schema dažnai taikoma, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti viešąjį interesą atitinkančius projektus.

    Numatoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti infrastruktūra, skirta Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, vystant dronų bei priešdroninių sistemų pajėgumus. Akcentuojama, jog dronai būtų naudojami tik mokymo tikslais, todėl triukšmo poveikis aplinkai, tikėtina, būtų ribotas.

    Dronų ir priešdroninių sprendimų plėtra pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos prioritetų Europoje, ypač įvertinus karo Ukrainoje patirtis. Praktinis operatorių rengimas, saugus treniruočių laukas ir gebėjimas testuoti taktikas realiomis sąlygomis laikomi esminiais elementais kuriant veiksmingą teritorinės gynybos sistemą.

    Tikėtina, kad toks centras gali prisidėti ir prie standartizuotų mokymų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei greitesnio naujų technologijų įsisavinimo. Kartu tai gali stiprinti visuomenės pasirengimą krizinėms situacijoms, kai bepiločių orlaivių panaudojimas aktualus ne tik gynyboje, bet ir žvalgyboje, paieškos bei gelbėjimo darbuose.

    Apie konkrečius centro įrengimo terminus, planuojamas investicijas ir infrastruktūros apimtį šiame etape detaliai neskelbiama. Sprendimo pagrindas siejamas su krašto apsaugos sistemos poreikiu nuosekliai auginti dronų operatorių rengimo ir priešdroninių priemonių taikymo kompetencijas.

  • „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės gynybos technologijų startuolis „Cambridge Aerospace“ pritraukė apie 278 mln. eurų investicijų ir pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų vertinimą. Tai ryškus šuolis, lyginant su bendrovės verte vos prieš kelis mėnesius.

    Finansavimas gautas Series C etape, o raundą vedė JAV investuotojas DFJ Growth. Prie jo prisidėjo ir kiti rizikos kapitalo fondai bei privatūs investuotojai, taip sustiprindami bendrovės galimybes sparčiai didinti mastą.

    Kas pasikeitė nuo pavasario?

    Šis etapas seka po ankstesnio Series B finansavimo, kai bendrovė buvo įvertinta apie 1,2 mlrd. eurų ir pritraukė maždaug 185 mln. eurų. Per trumpą laiką vertinimas išaugo daugiau nei dvigubai, o tokia dinamika gynybos technologijų sektoriuje dažnai siejama su kontraktų portfeliu ir gamybos pajėgumų realumu.

    „Cambridge Aerospace“ įkurta 2024 metais Kembridže ir kuria priešdronines bei perėmimo sistemas, skirtas oro grėsmėms neutralizuoti. Tarp pagrindinių produktų minimi dronų perėmėjas „Skyhammer“, kuriamas raketinis perėmėjas „Starhammer“, taip pat radarų sistema „Looking Glass“.

    Kontraktai ir gamybos tempas

    Bendrovė jau yra laimėjusi kelis kontraktus su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, įskaitant daugiamilijoninę sutartį dėl „Skyhammer“ tiekimo ginkluotosioms pajėgoms. Tokie užsakymai paprastai tampa svarbiausiu argumentu investuotojams, vertinantiems ne tik technologiją, bet ir realų pajėgumą pristatyti produktą laiku.

    Įmonė teigia, kad naujos lėšos pirmiausia bus nukreiptos į gamybos didinimą, kad būtų įvykdyti esami ir būsimi užsakymai. Kartu planuojama tęsti produktų vystymą ir paspartinti naujų sistemų išvedimą į rinką.

    Kodėl investuotojai dabar aktyvūs?

    Pastaraisiais metais Europoje sparčiai augo susidomėjimas gynybos technologijomis, o investicijų logiką stiprina ir didėjantys valstybių gynybos biudžetai, ir poreikis greitai diegti palyginti nebrangias, masiškai gaminamas priemones. Priešdroninės sistemos laikomos viena sparčiausiai augančių sričių dėl plačiai paplitusių dronų grėsmių.

    Bendrovės vadovas, buvęs MIT tyrėjas Stevenas Barrettas, šiuo metu dirba Kembridžo universitete. „Sutelkę geriausius pasaulio talentus vienai misijai, jau nuveikėme labai daug, o šios lėšos leis didinti gamybą ir pristatymus pagal grėsmių tempą bei sąjungininkų poreikius“, – sakė S. Barrettas.

    „Cambridge Aerospace“ taip pat veikia Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ir Australijoje. Tokia geografija rodo ambiciją dirbti su keliomis rinkomis vienu metu, tačiau kartu didina atsakomybę greitai suvaldyti tiekimo grandines, sertifikavimą ir gamybos kokybės standartus.

  • Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Augant bepiločių grėsmei Europoje, Vokietijos mokslininkai pristatė neįprastą priešdroninę idėją, kuri gali būti gerokai pigesnė už raketinius ar sudėtingus elektroninius sprendimus. Karlsrūhės technologijos instituto komanda siūlo dronus ore fiziškai neutralizuoti plonomis metalinėmis grandinėmis.

    Pagrindinis sumanymas paprastas: ne sunaikinti taikinį, o sutrikdyti jo skrydį ir priversti kontroliuojamai kristi. Grandinės paleidžiamos į artėjantį droną, o kontaktavusios greitai apsiveja korpusą ir svarbiausia – užblokuoja besisukančius rotorius.

    Kūrėjai įkvėpimo ieškojo senoje mėtymo ginklo idėjoje, žinomoje kaip bola, kai keli svoriai sujungti virvėmis ir skirti suvaržyti judantį taikinį. Šiuolaikinėje versijoje virves pakeitus plonomis grandinėmis, jos geriau atlaiko dinaminį smūgį ir efektyviau „įsikabina“ į greitai besisukančias drono dalis.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad tokiam sprendimui nereikia brangių efektorių ar sudėtingų sistemų, kurios būtų pritaikytos brangiai kainuojančiam taikinio sunaikinimui. Civilinių objektų apsaugai dažnai svarbiau saugiai sustabdyti droną, sumažinant šalutinę žalą ir veikimo kainą.

    Dronų incidentų prie jautrių objektų daugėja, o tai kelia spaudimą ieškoti greitai diegiamų priemonių. Tokie įvykiai ypač aktualūs šalia oro uostų, pramonės įrenginių ar kritinės infrastruktūros, kur net trumpas skrydžio trikdymas gali sukelti didelių padarinių.

    Tyrėjų komanda atliko kompiuterines simuliacijas, kuriose vertino 3–4 milimetrų storio grandinių elgseną susidūrimo metu, įskaitant trintį, geometriją ir judesio dinamiką. Taip pat atlikti balistiniai bandymai, kurie, pasak projekto autorių, patvirtino pagrindines prielaidas.

    Kitas etapas – platesni bandymai artimesnėmis realioms sąlygoms, siekiant įvertinti veikimą skirtingais atstumais, prieš įvairių dydžių dronus ir esant vėjui. Jei rezultatai pasiteisins, technologija galėtų papildyti jau naudojamų priemonių arsenalą ten, kur reikia paprasto, greito ir ekonomiško perėmimo.