Lenkijos gynybos pramonė plečia ambicijas
Lenkijos gynybos pramonė, išgarsėjusi tokiais produktais kaip nešiojamieji oro gynybos kompleksai Piorun, savaeigės haubicos Krab ar žvalgybiniai dronai FlyEye, vis aktyviau investuoja į naujos kartos technologijas. Kare Ukrainoje aiškiai matyti, kad net ir veiksmingi ginklai per kelerius metus, o kartais ir per kelis mėnesius, turi būti modernizuojami, nes priešas prisitaiko.
Todėl šalia patikrintų sprendimų Lenkijoje daugėja projektų, kurie dar visai neseniai skambėjo kaip mokslinė fantastika: kryptingos energijos sistemos, lazeriniai sprendimai, mikrobangų technologijos ir autonominiai kovos elementai. Pagrindinis tikslas – pigiau ir greičiau reaguoti į sparčiai augančią dronų grėsmę.
Mikrobangos ir lazeriai prieš dronus
Vienas ryškesnių krypčių pavyzdžių – autonominis išskaidytas sprendimas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais, kurį pristatė Zakłady Mechaniczne Tarnów. Šis projektas siejamas su programa Rozmaryn ir apjungia kelių institucijų bei įmonių kompetencijas, įskaitant Wojskowa Akademia Techniczna, Instytut Techniczny Wojsk Lotniczych, taip pat technologijų bendroves, dirbančias su specialiaisiais sprendimais.
Sistemos idėja paprasta: taikiniai aptinkami radaru ir optoelektronika, o neutralizavimas vyksta ne kinetiniu smūgiu ar ryšio slopinimu, bet didelės galios mikrobangų impulsu. Toks impulsas gali išvesti iš rikiuotės drono elektroniką, o zoninio poveikio principas teoriškai leidžia vienu veikimu veikti ir prieš kelis taikinius, pavyzdžiui, dronų spiečių.
Lygiagrečiai Lenkijoje vykdomi ir lazerinės ginkluotės darbai. Vienas žinomiausių – Autonomiczny System Broni Laserowej, finansuojamas pagal programą Perun, kuriame dalyvauja Wojskowa Akademia Techniczna, PIT-Radwar, Politechnika Warszawska ir CRW Telesystem-Mesko. Tokie sprendimai pirmiausia orientuojami į bazės ir kritinės infrastruktūros apsaugą nuo bepiločių orlaivių.
Ekonominis argumentas čia esminis: lazerio panaudojimo kaina dažnai įvardijama kaip keliasdešimt eurų už vieną veikimą, kai tuo metu raketinis perėmimas gali kainuoti nepalyginamai brangiau. Būtent kaina ir efektyvumas prieš masiškai naudojamus dronus tampa pagrindiniu motyvu ieškoti alternatyvų.
Nauji žaidėjai ir greitėjantis ginklavimosi ciklas
Lenkijos ginkluotės agentūra taip pat analizuoja kryptingos energijos sprendimus, kurie ateityje galėtų būti skirti ne tik dronams, bet ir raketoms ar artilerijos sviediniams. Skelbiama, kad konsultacijose dalyvavo apie 20 subjektų, tarp jų ir Lenkijos mokslo bei pramonės atstovai.
Išskirtinis signalas rinkai – į lazerinių sprendimų lauką žengia ne vien tradicinės gynybos pramonės įmonės. Pavyzdžiui, Kimla, anksčiau labiau sieta su CNC staklėmis ir automatika, atsidūrė tarp besidominčiųjų lazerine ginkluote. Tai rodo, kad kryptingos energijos technologijos tampa platesnės aukštųjų technologijų ekosistemos dalimi, o ne vien siauras karinės pramonės segmentas.
Grėsmės pobūdis taip pat keičiasi. Regiono saugumo diskusijose vis dažniau minima, kad Rusija tobulina bepiločius sprendimus, o didesnį nerimą kelia ir greitesni, sudėtingesni dronai, verčiantys spartinti tiek aptikimo, tiek perėmimo priemonių kūrimą.
Modernizacija apima ne vien lazerius
Be kryptingos energijos, Lenkijos įmonės ir institutai dirba su radarais, pasyvios detekcijos priemonėmis, optoelektronika, lazeriniu taikinių apšvietimu ir ryšio sprendimais, kurie turėtų būti atsparesni trikdymui. Parodose demonstruojami ir autonominiai priešlėktuviniai sprendimai, kai raketiniai kompleksai integruojami su beįgulėmis platformomis.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Piorun sistemos modernizavimo kryptis ir naujesnės versijos pristatymai, orientuoti į geresnį mažos šiluminės signatūros taikinių, įskaitant mažus dronus, aptikimą. Modernizacijos poreikį didina tai, kad rinka ir mūšio laukas evoliucionuoja greičiau nei tradiciniai ginkluotės įsigijimo ciklai.
Kodėl lazeriai svarbūs, bet nėra stebuklingas sprendimas
Lazerinė ginkluotė turi ir aiškių ribojimų: jos efektyvumą silpnina rūkas, lietus, dūmai ar dulkės, o realūs nuotoliai dažnai būna mažesni, nei tikisi visuomenė. Dėl to tokios sistemos greičiau laikomos papildomu sluoksniu, o ne klasikinių raketinių sprendimų pakaitalu.
Vis dėlto lazeriai ir kitos kryptingos energijos technologijos gynybai patrauklios dėl mažesnės vieno panaudojimo kainos, mažesnės logistikos naštos ir potencialo gintis nuo pigių dronų spiečių. Kartu tai investicija į kompetencijas, kurios gali būti pritaikomos ir civiliniuose sektoriuose, nuo optoelektronikos iki ryšio ar kosmoso technologijų.
Lenkijos atveju matomas aiškus siekis neatsilikti nuo valstybių, kurios jau kuria ateities mūšio lauką apibrėžiančius sprendimus. Ši kryptis tampa ne tik prestižo, bet ir ilgalaikės nacionalinės saugumo bei pramonės konkurencingumo strategijos klausimu.
