CP v2

Tag: Priešlėktuvinės raketos

  • „PGZ“ pristatė „Piorun 2“: ką žada nauja Lenkijos nešiojama oro gynybos raketa

    Lenkijos gynybos pramonė tarptautinėje parodoje MSPO Kielcuose pirmą kartą viešai parodė nešiojamos priešlėktuvinės sistemos „Piorun 2“ kryptį. Projektą pristatė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ kartu su gamintoju „Mesko“, pabrėždami, kad tai yra ankstesnio „Piorun“ evoliucija, o ne visiškai naujas kompleksas.

    „Piorun“ šeima pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių Lenkijos eksportinių ginkluotės produktų, o kovos Ukrainoje patirtis išryškino trumpųjų nuotolių oro gynybos svarbą. Būtent todėl „Piorun 2“ akcentuojamas kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias grėsmes, pirmiausia dronų ir sparnuotųjų raketų plitimą.

    Kuo skirsis „Piorun 2“?

    Pristatymo metu nurodyta, kad naujoji versija turėtų išlaikyti panašius matmenis kaip pirmtakas, tačiau gauti kitus skrydžio ir taikymo parametrus. Svarbiausias pažadas – didesnis efektyvus nuotolis, nors kol kas tikslūs skaičiai neatskleidžiami.

    Kaip kontekstas, anksčiau skelbta, kad pirmosios kartos „Piorun“ efektyvus nuotolis siekia apie 6,5 kilometro, o maksimalus taikinių perėmimo aukštis – apie 4 kilometrus. „Piorun 2“ turėtų pagerinti šiuos rodiklius, tačiau, kaip akcentuota, proveržis bus labiau nuoseklus nei revoliucinis.

    Gamintojai taip pat kalba apie proporciškai valdomus vairus, kurie leistų sklandesnę skrydžio trajektoriją ir mažesnius energijos nuostolius. Tai tiesiogiai susiję su geresniu manevringumu, kuris ypač svarbus gaudant mažus, staigiai manevruojančius oro taikinius.

    Dar vienas paketas – patobulinta nukreipimo galvutė ir optimizuoti sekimo algoritmai. Tokie patobulinimai paprastai siejami su geresniu atsparumu trikdžiams ir stabilesniu taikinio išlaikymu sudėtingomis sąlygomis, kai ore vienu metu veikia daug objektų.

    Pranešta ir apie pakeitimus skeveldrinėje kovinėje dalyje. Nors masė, tikėtina, išliks panaši, akcentuojama kitokia įdėklo konstrukcija, turinti suformuoti tolygesnes skeveldras ir geriau padengti taikinio zoną.

    Kodėl šis pristatymas svarbus?

    Apie „Piorun 2“ kūrimą viešojoje erdvėje buvo kalbama jau ne vienus metus, tačiau dabar pramonė demonstruoja apčiuopiamą etapą – darbinius modelius ir įvardija konkrečias modernizavimo kryptis. Tai signalas, kad programa pereina iš koncepcinės stadijos į brandesnį bandymų ir parengties etapą.

    Šiandien trumpųjų nuotolių oro gynyba Europoje yra viena jautriausių spragų, todėl nešiojami kompleksai vėl atsidūrė prioritetų sąrašuose. NATO šalys siekia papildyti sluoksniuotą oro gynybą priemonėmis, kurios greitai dislokuojamos, pigesnės nei dideli kompleksai ir tinka kovai su dronais bei sraigtasparniais.

    „Piorun“ sėkmė tarptautinėje rinkoje sustiprino ir „Piorun 2“ potencialą, nes pirkėjams svarbi tęstinumo logika, atsarginių dalių grandinė ir apmokymo paprastumas. Jei naujoji versija išlaikys panašų ergonomikos ir eksploatacijos principą, modernizavimas kariuomenėms gali kainuoti mažiau nei visiškas sistemos keitimas.

    „Nauja versija buvo tobulinama remiantis patirtimis, sukauptomis Ukrainos fronte“, – pabrėžė projekto pristatyme dalyvavę pramonės atstovai.

    Kol kas „Piorun 2“ grafikas, bandymų etapai ir serijinės gamybos apimtys nėra detalizuojami. Vis dėlto pats viešas pristatymas rodo, kad Lenkija siekia išlaikyti lyderystę nešiojamų oro gynybos sistemų segmente ir pasiūlyti rinkai patobulintą sprendimą, pritaikytą dabartinėms grėsmėms.

  • JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    Jungtinės Valstijos kartu su Ukraina dirba modernizuodamos senesnes S-300 priešlėktuvines raketas arba kurdamos naują jų variantą, kuris turėtų geresnes kovines savybes. Apie tai viešai kalbėta JAV žiniasklaidoje, o tikslas siejamas su augančiu poreikiu papildyti Ukrainos oro gynybos atsargas. Skelbiama, kad atnaujintas sprendimas galėtų pradėti veikti iki 2026 metų pabaigos.

    Pasak atsargos JAV kariuomenės pulkininko Roberto Hamiltono, vyksta bendros amerikiečių ir ukrainiečių pastangos, kurios leistų grąžinti į rikiuotę S-300 pajėgumus, kai sovietinės kilmės raketų atsargos karo metu smarkiai sumažėjo.

    „Vyksta bendros JAV ir Ukrainos pastangos modernizuoti senas S-300 raketas arba sukurti naujesnį variantą, kuris pagerintų jų galimybes“, – sakė Robertas Hamiltonas.

    Jo teigimu, gamybos apimtys galėtų siekti apie 100 ar net kelis šimtus priešlėktuvinių raketų per metus, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinių. Tokie skaičiai yra reikšmingi, nes oro gynybos raketos moderniame kare yra vienas greičiausiai eikvojamų resursų, ypač esant masinėms dronų ir raketų atakoms.

    Kaip tai susiję su S-300 problema

    Ukraina karo pradžioje turėjo maždaug 25–30 S-300 divizionų, tačiau jų kovinė parengtis ir raketų atsargos skyrėsi. Ilgainiui didelė dalis raketų buvo sunaudota atrėmiant smūgius, o papildymas tapo sudėtingas, nes originali gamyba buvo susijusi su buvusia Sovietų Sąjungos pramone ir jos tiekėjais.

    Dėl to Ukraina vis labiau remiasi vakarietiškomis oro gynybos sistemomis, tačiau jų raketų atsargų palaikymas taip pat kelia iššūkių. Intensyvių atakų metu net ir pažangios sistemos reikalauja nuolatinio papildymo, o gamybos tempai Europoje ir JAV ne visada spėja paskui realų suvartojimą.

    Kas yra S-300 ir kuo ji svarbi

    S-300 yra mobilioji ilgo nuotolio oro gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais taktines balistines raketas. Ukrainoje naudoti PT ir PS variantai, priklausomai nuo raketos tipo, galėjo pasiekti maždaug nuo 47 iki 75 kilometrų nuotolį, o vėlesnėse modifikacijose jis būdavo gerokai didesnis.

    Ši sistema svarbi tuo, kad ji istoriškai sudarė vieną iš Ukrainos oro gynybos „stuburo“ dalių, ypač didesnių miestų ir infrastruktūros objektų apsaugai. Jei būtų pavykę užtikrinti naujų raketų gamybą ar efektyvią modernizaciją, tai galėtų sumažinti spaudimą kitoms sistemoms ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gynybą.

    Europos vaidmuo ir artimiausios tendencijos

    JAV gynybos pareigūnai anksčiau yra minėję, kad kartu su Ukraina ir remiant kelioms Europos įmonėms ieškoma sprendimų, kaip sukurti sovietinių sistemų „pakaitalą“ ir užtikrinti raketų tiekimą. Praktikoje tai reiškia bandymus suderinti naujus radarus, valdymo komponentus ir raketas su turima infrastruktūra, kad rezultatas būtų greitesnis nei visiškai naujų baterijų dislokavimas.

    Taip pat skelbta, kad atskiros Europos šalys yra finansavusios iniciatyvas, skirtas Ukrainos S-300 raketų įsigijimui ar papildymui. Bendras kontekstas aiškus: oro gynyba tampa vienu svarbiausių ilgalaikės paramos prioritetų, o didžiausias iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir masinė gamyba bei nuolatinis atsargų atkūrimas.