Tag: Priešlėktuvinės sistemos

  • Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Naujas etapas Čekijos gynyboje

    Čekija tapo pirmąja NATO valstybe, į operacinę tarnybą priėmusia Izraelio trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „SPYDER“. Čekijos kariuomenė skelbia, kad pilnas komplektas jau tarnyboje ir simboliškai užbaigia ilgai trukusį sovietinės kilmės 2K12 Kub sistemų pakeitimą.

    Viešas pilnos baterijos pristatymas įvyko NATO dienų renginyje Ostravoje. Čekijos gynybos institucijos akcentuoja, kad nauja sistema turėtų pastebimai padidinti kritinės infrastruktūros ir gyventojų saugumą, ypač augant grėsmei iš dronų ir sparnuotųjų raketų.

    Kas yra „SPYDER“ ir ką ji gali

    „SPYDER“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir dalį didelio tikslumo amunicijos. Sistemos veikimo nuotolis priklauso nuo naudojamų raketų ir, pagal viešai skelbiamas specifikacijas, siekia maždaug nuo 15 iki 80 kilometrų.

    Tipinę bateriją sudaro radaras, valdymo ir ryšių punktas, kelios paleidimo įrenginių mašinos ir transporto priemonės raketoms papildyti. Čekijos kariuomenė nurodo, kad sistema sukurta greitam dislokavimui ir gali būti parengta darbui per kelias minutes.

    Kontraktas, terminai ir pramonės dalis

    Sistemą Čekija užsakė 2021 metais tarpvyriausybiniu susitarimu su Izraeliu, o gamintoju įvardijama bendrovė „Rafael“. Pranešama, kad numatytos keturios baterijos: dvi jau perduotos, likusios turėtų atvykti artimiausiu metu, tačiau dar vyksta validacijos bandymai ir sąveikos su NATO standartais pratybos.

    2021 metais skelbta sutarties vertė siekė apie 557 000 000 eurų. Čekijos pusė teigia, kad vietos pramonės dalis programoje viršija 30 proc., o prie integravimo ir tiekimo grandinės prisideda keli nacionaliniai gamintojai bei technologijų institutai.

    „Šios sistemos įvedimas reiškia reikšmingą technologinį šuolį ir svarbų žingsnį link sluoksniuotos oro erdvės gynybos“, – sakė Čekijos gynybos ministro pareigas einantis Jaromír Zůna.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Čekijai tai yra ne tik senos sovietinės technikos atsisakymas, bet ir žingsnis prie modernesnės, tinklinės oro gynybos, kur itin svarbūs duomenų mainai, greita taikinių identifikacija ir darbas prieš mažus, pigiai gaminamus dronus. Ši tendencija Europoje ryškėja nuo 2022 metų, kai oro gynybos poreikis tapo vienu svarbiausių gynybos planavimo prioritetų.

    Čekijos kariuomenė pripažįsta, kad keturios baterijos neuždengs visos šalies, tačiau leis sukurti apsaugos zonas aplink strategiškai svarbius objektus. Praha taip pat viešai svarsto tolesnius žingsnius, įskaitant priešraketinės gynybos ir specializuotų priešdroninių sprendimų plėtrą.

  • Lenkija tobulina „Piorun“ prieš dronus: naujas valdymas, UV kanalas ir tikslesnė detonacija

    Lenkijos gynybos pramonė planuoja reikšmingai modernizuoti nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą „Piorun“, kuri laikoma viena svarbiausių priemonių kovai su dronais, sraigtasparniais ir žemai skrendančiais orlaiviais. Sistemos gamintojas MESKO skelbia atliekantis tyrimų ir plėtros darbus, apimančius praktiškai visus raketos mazgus – nuo taikymo galvutės iki variklio ir sprogdiklio.

    Modernizacijos tikslas – padidinti efektyvumą prieš mažus ir sunkiau aptinkamus taikinius, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sparčiai kintančias dronų taktikas. Įmonė pabrėžia, kad kol kas vystomi atskiri technologiniai sprendimai, todėl apie pilną prototipą dar anksti kalbėti.

    Kas keisis raketoje?

    Vienas svarbiausių planuojamų pakeitimų – taikinių sekimo ir nutaikymo galvutė. Šiuo metu ji naudoja du infraraudonųjų spindulių kanalus, leidžiančius fiksuoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, drono ar sraigtasparnio variklio išmetamąsias dujas.

    Modernizuotoje koncepcijoje numatomas trečias, ultravioletinis kanalas. Jis turėtų pagerinti taikinių aptikimą sudėtingame fone, pavyzdžiui, kai taikinys matomas saulės kryptimi, ir padidinti atsparumą šiluminėms apgaulėms.

    „Norime, kad net palyginti maži taikiniai nepraslystų tarp lazerio signalų“, – sakė MESKO technologijų padalinio vadovas Marekas Skowronas.

    Dar vienas pokytis – artumo jutiklis ir detonacijos inicijavimas. Skelbiama, kad bus didinamas lazerinio artumo jutiklio jautrumas, kad sprogdiklis patikimiau suveiktų, kai taikinys mažas arba sunkiau „pagautinas“ greitai besikeičiančioje situacijoje.

    Naujas valdymas ir variklio darbai

    Didelė modernizacijos dalis siejama su raketos valdymu. MESKO ketina atsisakyti dujinio dinaminio valdymo ir pereiti prie pilnai elektromechaninio, proporcinio valdymo – tai turėtų „išlyginti“ raketos skrydžio trajektoriją ir potencialiai padidinti efektyvų nuotolį.

    „Tam dar reikės skrydžio bandymų, bet vien trajektorijos išlyginimas tikėtina didins nuotolį“, – sakė Marekas Skowronas.

    Gamintojas taip pat vertina įvairias kovinės galvutės koncepcijas bei dirba su raketos varomąja dalimi. Tarp prioritetų – startinio variklio technologinis supaprastinimas, kad jo gamyba būtų greitesnė, ir galimybės gerinti žygio variklio parametrus.

    Užsakymai ir gamybos spartinimas

    „Piorun“ Lenkijoje perkamas nuo 2016 metų, o didžiausias vartotojas yra Lenkijos gynybos institucijos. Nurodoma, kad ankstesniais metais pasirašytų užsakymų apimtys siekė kelis tūkstančius raketų ir šimtus paleidimo įrenginių, o tiekimai planuojami keleriems metams į priekį.

    Viešai skelbiama, kad gamybos pajėgumai per pastaruosius metus buvo didinami, o MESKO paraleliai siekia labiau automatizuoti atskirus „Piorun“ gamybos procesus. Tai vertinama kaip kritiškai svarbu, nes didėjant paklausai svarbi ne tik technologinė pažanga, bet ir stabilus tiekimo tempas.

    Be vidaus poreikio, „Piorun“ laikomas ir reikšmingu eksporto produktu: sistema naudota realiose kovos sąlygose Ukrainoje, o tai daugeliui šalių tampa papildomu argumentu vertinant įsigijimus. Būtent dėl to modernizacijos kryptis – geresnis darbas prieš mažus taikinius ir atsparumas trikdžiams – laikoma ne tik techniniu, bet ir komerciniu pranašumu.