Tag: Priešpėstinės minos

  • Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

    Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

    Incidentas demilitarizuotoje zonoje

    Pietų Korėjos kariuomenė ir Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Valstijų remiama vadavietė paskelbė, kad demilitarizuotoje zonoje įvykę sprogimai siejami su Šiaurės Korėjos priešpėstinėmis minomis. Incidentas fiksuotas rugsėjo 21 dieną vakarinėje ruožo dalyje, kur patruliavo Pietų Korėjos 25-oji pėstininkų divizija.

    Per sprogimus nukentėjo trys kariai, du iš jų patyrė sunkių sužalojimų. Tyrėjai nurodė, kad minos buvo padėtos į pietus nuo karinės demarkacijos linijos, o netoli antrojo sprogimo taško aptiktas dar vienas užtaisas.

    Pasak Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto, detonavo dvi minos, o atsitraukdami kariai pamatė ir trečią, kuri nesprogo. Pabrėžiama, kad plastiko korpuso užtaisus sunkiau aptikti įprastais metalo detektoriais, todėl tokie incidentai kelia didesnę riziką patruliams.

    Galimas 1953 metų paliaubų pažeidimas

    Jungtinių Tautų vadavietė minų dislokavimą įvardijo kaip 1953 metais sudarytų Korėjos paliaubų sąlygų pažeidimą. Spalio 5 dieną Pietų Korėjos kariai, pasitelkę specialią įrangą, įžengė į pavojingą ruožą ir sunaikino likusius užtaisus.

    Kariniai šaltiniai operaciją apibūdino kaip praktiškai precedento neturintį atvejį demilitarizuotoje zonoje, nes bet koks judėjimas ten paprastai griežtai ribojamas. Incidentas sustiprino diskusijas, kaip derinti rizikos valdymą pasienyje ir platesnę Seulo strategiją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

    Seule auga įtampa dėl reakcijos

    Pietų Korėjos vidaus politikoje incidentas sukėlė ginčus dėl prezidento Lee Jae Myungo retorikos. Per Ginkluotųjų pajėgų dienos minėjimą spalio 1 dieną jis įvykį pavadino „nelaimingu atsitikimu“, tiesiogiai neįvardydamas Pchenjano.

    „Mano žodžiais pirmiausia siekta palaikyti sužeistus karius ir jų artimuosius“, – sakė prezidento atstovas spaudai.

    Opozicinė Liaudies galios partija prezidentą kritikavo teigdama, kad vengiama aiškiai įvardyti atsakomybę. Viešojoje erdvėje taip pat keliami klausimai, ar švelnesnė laikysena nėra susijusi su ankstesniais įtarimais dėl galimų neteisėtų pervedimų, kuriuos pats prezidentas neigia.

    Pchenjanas plečia jūrų infrastruktūrą

    Kartu su įtampa pasienyje fiksuojami ženklai, kad Šiaurės Korėja spartina karinės jūrų infrastruktūros plėtrą. Analitikai, vertinantys komercinius palydovinius vaizdus, nurodo atsinaujinusius darbus Tapchono rajone rytinėje pakrantėje, netoli Vonsano įlankos ir esamos Munčono bazės.

    Skelbiama, kad 2026 metų liepą vietovėje pastebėtas suaktyvėjęs teritorijos paruošimas, laikino darbuotojų apgyvendinimo objektai, kelių tiesimas ir krantinių tvarkymas. Vienoje vietoje matoma nauja konstrukcija, primenanti prieplauką arba laivų nuleidimo į vandenį vietą, o dalis senesnių pastatų buvo nugriauti.

    Pchenjanas apie bazės planus viešai kalbėjo 2024 metais po Kim Jong Uno vizito regione, argumentuodamas, kad augančiai laivyno programai neužtenka esamos infrastruktūros. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja taip pat demonstravo ambicijas didesnių paviršinių laivų srityje, o tai reiškia poreikį gilesnėms krantinėms, remonto pajėgumams ir didesnėms amunicijos bei atsargų saugykloms.

    Panaši statybų dinamika fiksuota ir Nampo bazėje vakarinėje pakrantėje, kur, remiantis palydoviniais vaizdais, plečiami gamybiniai pajėgumai ir pakrantės infrastruktūra. Dar vienas projektas siejamas su Soko sala, kur matomi kelių platinimo ir naujų pastatų požymiai, tačiau tiksli pertvarkos paskirtis kol kas išlieka neaiški.

    Ekspertai pabrėžia, kad minų incidentai demilitarizuotoje zonoje ir investicijos į jūrų bazes rodo platesnę Pchenjano strategiją didinti spaudimą keliomis kryptimis. Tokia taktika didina incidentų riziką vietoje ir kartu siunčia signalą apie ilgalaikius karinius planus, ypač jūrų srityje.

  • Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija siekia stiprinti rytinės sienos apsaugą ir planuoja įsigyti didelius kiekius priešpėstinių minų, siejamų su gynybos projektu Rytų skydas. Ginkluotės agentūra jau pradėjo rinkos konsultacijas, kuriomis aiškinamasi, kokie gamintojai ir kokiais terminais galėtų užtikrinti tiekimą.

    Tarp konsultacijose dalyvaujančių bendrovių minima Bydgoščiuje veikianti „Belma“, deklaruojanti ilgametę patirtį gaminant minavimo sprendimus, sprogdiklius ir kitus sprogstamuosius įtaisus. Įmonė teigia, kad jos pranašumas yra parengta gamybinė bazė ir galimybė sparčiai didinti apimtis.

    „Esame vienintelis Lenkijoje gamintojas, turintis tokio masto patirtį ir kompetencijas minų gamyboje“, – sakė „Belma“ vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Anot jo, gamyba gali būti plečiama nuo šimtų tūkstančių iki milijonų vienetų per metus, jei tokio masto užsakymus patvirtins Gynybos ministerija. Įmonė taip pat akcentuoja tiekimo grandinės savarankiškumą, tvirtindama, kad kritiniu metu priklausomybė nuo importuojamų komponentų gali tapti silpnąja vieta.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad dalis modernių minų koncepcijų remiasi riboto veikimo laiko principu, kai numatomas savineutralizacijos ar susinaikinimo mechanizmas. „Belma“ kaip pavyzdį nurodo programuojamus sprendimus, kurių aktyvavimo logika ir veikimo trukmė gali būti nustatoma pagal gynybos užduotis.

    „Šiandien tikslas yra laimėti laiką gynybai, o ne palikti ilgalaikę grėsmę po konflikto“, – teigė Jarosławas Zakrzewskis.

    Diskusijos dėl priešpėstinių minų Europoje atsinaujino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir išaugusio dėmesio teritorinei gynybai. Kartu tai kelia ir reputacinių bei humanitarinių rizikų klausimą, nes tarptautinėje praktikoje pabrėžiama, kad neatsakingai naudojami minų laukai gali kelti pavojų civiliams dar ilgai po karo.

    „Belma“ tvirtina, kad šiuolaikiniai sprendimai gali būti kuriami taip, jog mažėtų atsitiktinio suveikimo rizika, pavyzdžiui, diferencijuojant suveikimą pagal poveikio slenkstį ir taikant programuojamus saugos režimus. Vis dėlto galutiniai sprendimai, kokių tipų priemonės būtų įsigyjamos ir kokie reikalavimai joms būtų keliami, priklausys nuo Lenkijos institucijų nustatytų kriterijų ir teisinio reguliavimo.

    Įmonė neatmeta, kad pajėgumai galėtų būti siūlomi ir eksportui, jei kaimyninės šalys ieškotų greitai prieinamų sprendimų. Tačiau pagrindinis tikslas, anot gamintojo, išlieka nacionalinės gynybos poreikių užtikrinimas ir pasirengimas didelio masto užsakymams.